Joninių košmaras: surakintą vyrą tvarkos sergėtojai kratė elektrošoku

Joninių košmaras: surakintą vyrą tvarkos sergėtojai kratė elektrošoku

2014-06-27 02:00

Joninių nakties košmaras iki šiol gyvas kelių klaipėdiečių atmintyje. Jie įsitikinę, kad pačiame miesto centre muštynes tramdę apsaugininkai smurtavo, – be sąmonės gulėjusį antrankiais surakintą vyrą šie tvarkos sergėtojai kratė elektrošoko įrenginiu.

Jėga: surakintas ir pasodintas ant žemės chuliganas už necenzūrinius žodžius buvo baudžiamas dujomis.
Jėga: surakintas ir pasodintas ant žemės chuliganas už necenzūrinius žodžius buvo baudžiamas dujomis. / Vytauto Petriko nuotr.

Joninių nakties košmaras iki šiol gyvas kelių klaipėdiečių atmintyje. Jie įsitikinę, kad pačiame miesto centre muštynes tramdę apsaugininkai smurtavo, – be sąmonės gulėjusį antrankiais surakintą vyrą šie tvarkos sergėtojai kratė elektrošoko įrenginiu.

Gulėjo be gyvybės ženklų

Niekaip su matytu incidentu ir jo dalyviais nesusiję jauni žmonės buvo pašiurpę matydami, kaip apsaugininkai mėgaujasi svetimu skausmu.

Klaipėdietis Artūras pasakojo nematęs konflikto, į kurį teko įsikišti apsaugininkams, pradžios. Jis su draugu ir jo sužadėtine senamiestyje, Žvejų gatvėje, atsidūrė po vidurnakčio.

Prie vieno baro jie pamatė ant žemės saugos tarnybos "Komanda" apsaugininkų paguldytą žmogų. Tai buvo stambus apie 30 metų vyras.

Jo veidas buvo kruvinas, rankos surakintos antrankiais už nugaros, panašu, kad asmuo buvo be sąmonės, nes nereagavo į aplinką, nuo jo sklido garsas, būdingas sąmonės netekusio žmogaus kvėpavimui.

Įrašą liepė ištrinti

Artūras prisiminė, kad netrukus privažiavo dar vienas tos pačios saugos tarnybos ekipažas, iš jo išlipęs apsaugininkas prišoko prie ant grindinio patiesto vyro ir nukrėtė jį elektrošoku.

"Mes pašiurpome. Žmogus ne tik nesipriešino, jam akivaizdžiai reikėjo medikų pagalbos, nes veidas buvo kruvinas, jis liguistai karkė, o tai būdinga širdies veiklos sutrikimui. Buvo akivaizdu, kad apsaugininkas mėgaujasi suteikdamas skausmą", – prisiminė įvykio liudytojas.

Greitai į tą pačią vietą buvo atvestas dar vienas surakintas žmogus, jis buvo paguldytas greta pirmojo. Apsaugininkas jį prispaudė koja. Antrajam irgi teko patirti elektrošoko iškrovą.

Netikėtai atsidūręs įvykių verpete Artūras išsitraukė mobiliojo ryšio telefoną ir pradėjo filmuoti. Prie jo priėjo apsaugininkas ir be įžangų pareikalavo ištrinti įrašą. Po to buvo pagrasinta – jei įrašas nebūsiąs ištrintas, telefono savininkas taip pat bus surakintas ir paguldytas ant žemės.

Medikus kvietė praeiviai

Supratę, kad apsaugininkai savivaliauja, bičiuliai suskubo rinkti bendrojo pagalbos centro telefono numerį, bet išgirdo operatorės paaiškinimą, kad tai ne jų reikalas, tegu aiškinasi patys.

Į įvykio vietą policininkai atvažiavo gal po pusvalandžio. Liudininkai girdėjo, kaip apsaugininkai policininkams aiškino, jog vyras bandė bėgti, nors šis gulėjo be sąmonės.

Greitąją pagalbą iškvietė įvykį stebėję niekuo dėti žmonės. Kai atvyko medikų ekipažas, pareigūnai gestais rodė, kad jų pagalbos nereikia.

Sulaikytasis buvo nuvestas prie greitosios automobilio, po trumpo pokalbio jį įsodino į policijos mašiną ir išvežė.

Labiau pasitiki policininkais

Artūras teigė ne pirmą kartą susidūręs su apsaugininkų savivale. Prieš kelis mėnesius jis ir pats patyrė, kaip jaučiasi tramdomi asmenys.

Tąkart su bičiuliais jis lankėsi viename bare. Vaikinas prisipažino, kad visi buvo neblaivūs, todėl tarpusavyje garsiai kalbėjo.

Apsaugininkai buvę iškviesti dėl kompanijos keliamo triukšmo. Artūras prisiminė, kad jam ir draugui buvo užlaužtos rankos, apsaugininkai apie pusvalandį laikė juos prispaudę veidu į žemę, kol atvažiavo pareigūnai.

"Mano manymu, apsaugininkai per daug sau leidžia. Policininkai elgiasi visiškai kitaip, todėl tą kartą mes atsisakėme eiti su saugos tarnybos darbuotojais, sakėme, kad lauksime pareigūnų", – tikino Artūras.

Jo bičiulis Aleksandras tvirtino žinąs, esą tarnybų žmonės veža nepaklusniuosius toli už miesto ir ten juos palieka. Dažniausiai apsaugininkų automobiliai, pasak pašnekovo, suka link poligono arba pavažiuoja atokiai nuo miesto Palangos plentu.

Surakintam purškė dujas

Apie panašią savivalę prabilo ir moterys. Viena klaipėdietė matė, kaip miesto centre esančiame bare girtas triukšmą kėlęs jaunas vyras šaltą žiemos dieną buvo išvestas į lauką ir, surakintas antrankiais, pasodintas ant žemės.

Vyras buvo piktas ir koneveikė apsaugininkus, bet pasipriešinti neturėjo galimybės. Saugos tarnybos darbuotojai po kiekvieno necenzūrinio žodžio purškė jam į akis ašarinių dujų.

Chuliganas plūdo ašaromis, bet negalėjo nieko padaryti, jo rankos buvo surakintos už nugaros. Situaciją pro langą stebėjo kavinės lankytojai. Nors vyro elgesys tik ką juos ir piktino, pamatę, kaip elgiamasi su sulaikytuoju, žmonės buvo linkę jo gailėtis.

Ašarinės dujos buvo purškiamos žmogui į veidą vien tam, kad nebelietų įtūžio, tačiau nei pabėgti, nei pasipriešinti jis nebeturėjo galimybės.

Prarado atmintį?

Saugos tarnybos "Komanda" vadovas Vladimiras Stankejevas pasakojo iš pavaldinių sužinojęs, kad Joninių naktį viename Žvejų gatvės bare du įkaušę vyrai kabinėjosi prie kitų klientų ir sukėlė incidentą. Bare dirbantis apsaugininkas iškvietė į pagalbą "Komandos" vyrus.

Šie išvedė chuliganus iš baro ir iškvietė policiją. Pareigūnai tuos du vyrus išsivežė, bet po kažkurio laiko išleido.

Abu grįžo į barą norėdami atkeršyti. Pasak V.Stankejevo, šie asmenys ketino apsaugininką sumušti, bet jį išgelbėjo "Komandos" vyrai. Atvažiavo iškart keturi šios bendrovės darbuotojai. Chuliganai buvę tvirto sudėjimo, tad įvyko susistumdymas, užsegti antrankius buvę sunku.

Kalbėdami su viršininku "Komandos" darbuotojai teigė neprisimenantys, ar naudojo elektrošoką, o jeigu panaudojo, tai kuriuo metu ir kokiomis aplinkybėmis. Vyrai tikino, kad prietaisą panaudoti jiems patarė policininkai.

Saisto griežtas reglamentas

V.Stankejevas teigė, kad saugos tarnybos naudoja visas įstatymo leidžiamas priemones, įskaitant elektros impulsinius prietaisus bei gumines lazdas.

"Kai buvo panaikinta nežinybinė apsauga, saugos tarnyboms įstatymais leista naudoti daug priemonių, kurios leidžia sulaikyti pažeidėjus. Kol jų nebuvo galima naudoti, kildavo tikros muštynės", – aiškino "Komandos" vadas.

Uostamiesčio policijos Patrulių rinktinės vadas Igoris Šapinšas paaiškino, kad elektros impulsinius prietaisus, paprasčiau vadinamus "taizeriais", leidžiama naudoti tik tada, kai pažeidėjo neįmanoma sulaikyti arba sutramdyti kitomis priemonėmis.

Jie dažniausiai naudojami prieš girtus ar nuo narkotikų apdujusius asmenis. Šių prietaisų naudojimas yra labai griežtai reglamentuotas, jais taikyti draudžiama į žmogaus galvą bei širdies plotą.

Žuvusiųjų dar nebuvo

Didelę darbo patirtį turintis teismo medicinos ekspertas Diomenas Vitkus nepamena atvejo, kad kūno sužalojimų tirtis atėjęs nukentėjęs asmuo teigtų buvęs sužalotas elektrošoko.

Tačiau medikas prisiminė tarybinius laikus ir nepriklausomybės priešaušrį, kai žmonės rodydavo nudegimus nuo negamyklinių elektros impulsus skleidžiančių prietaisų ir tikindavo taip buvę kankinti policininkų.

"Dabartiniais laikais bent man neteko tirti tokių nukentėjusiųjų. Manau, net jei ir būtų tokių skundų, nelabai ką pamatytume. Šie prietaisai pirmiausia sukelia skausmą, be to, jis trumpam paralyžiuoja žmogų. Vaikams, senoliams ir ligoniams tokios priemonės labai pavojingos, gali ir galą gauti. Bet sutramdymo priemonė tai labai gera – kartą paragavęs impulso, atsiminsi ilgam", – teigė D.Vitkus.

Elektros impulsinius prietaisus medikas laiko kur kas humaniškesnėmis priemonėmis, tramdant nusikalstančius žmones, nei koviniai ginklai. Jo žiniomis, Lietuvoje panaudojus tokias specialiąsias priemones mirties atvejų nebūta.

Vežami žmonės – mitas

Apsaugininkų vadovas V.Stankejevas patikino, jog, kaip ir priklauso, darbuotojai yra mokomi naudotis elektrošoku, turi tam leidimus, o panaudoję specialiąsias priemones apie tai būtinai turi parašyti tarnybinį pranešimą.

V.Stankejevas tvirtino, kad apsaugininkai neveža pažeidėjų kažkur už miesto, nes gerai išmano įstatymus ir vengia skundų.

"Mes jų nevežame ne tik už miesto, bet ir į policijos komisariatus. Dabar tik sulaikome asmenį ir iškvietę policiją perduodame jį pareigūnams. Prieš daug metų buvo atvejis, kai į policiją vežtas alkoholikas kitą rytą pasiskundė policijai, kad apsaugininkai iš jo pavogė labai brangų laikrodį ir nuavė batus", – kuriozinį nutikimą prisiminė V.Stankejevas.

Skundai nepasitvirtina

Dažnai po panašių incidentų pažeidėjai grasina apskųsią apsaugininkus, bet jau kitą dieną toks noras dingsta. "Komandos" vadovas tvirtino, kad jo pavaldiniai dėl įgaliojimų viršijimo niekada nebuvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Dėl perlenktos lazdos tramdant viešosios tvarkos pažeidėjus pastaruoju metu nepripažinti kaltais ir pareigūnai.

Dažniausiai su policininkais susidūrę asmenys skundžiasi buvę neteisėtai pristatyti į policijos komisariatą ar be pagrindo sulaukę nuobaudos.

Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų skyriaus viršininkas Gediminas Savickas teigė, kad pastaruoju metu nė vienas skundas nepasitvirtino.

Nudegina akies rageną

Policijos komisariatus žinios apie specialiosiomis priemonėmis apsaugininkų sužalotus asmenis dažniausiai pasiekia iš ligoninių. Į medikus pagalbos besikreipiantys nukentėjusieji papasakoja, kad juos sužeidė apsaugininkai.

Dažniausiai tokie asmenys skundžiasi ašarinėmis dujomis nudeginta akių ragena. Būna ir kaulų lūžių ar kitokių sužalojimų.

Šiuos pranešimus tikrina teritorinių komisariatų tyrėjai, jie aiškinasi visas įvykio aplinkybes. Tokiais atvejais labiausiai praverčia vaizdo įrašai. Tiesa, ne visi jie būna tinkamos kokybės.

Neretas atvejis, kai pareiškėjai apkalba apsaugininkus ar policininkus vien iš keršto.

1-ojo policijos komisariato viršininkas Mindaugas Busilas teigė, kad tik mažesnioji tokių skundų dalis būna pagrįsta ir virsta byla, kurią nagrinėja teismas.

Kur kas dažniau šie asmenys patys tampa kaltinamaisiais dėl kavinei, kitai įstaigai ar asmeniui padarytų nuostolių, nevykdę teisėtų pareigūnų arba jiems prilygintų asmenų reikalavimų, nesilaikę naktinio klubo vidaus taisyklių.
Nagrinėjant tokias bylas teismuose, kaltininkai neretai mini, kad prieš juos buvo smurtauta, bet į tokias kalbas nekreipiama dėmesio, nes bylos esmė būna ne ta.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra