ŠNIPINĖJIMU RUSIJAI KALTINAMAM KLAIPĖDIEČIUI – BELANGĖ

Klaipėdoje nuteistas Rusijos šnipas, gavęs specialias užduotis ir jas vykdęs. Tai konstatavęs tesimas pripažino klaipėdietį Romaną Šešel kaltu šnipinėjus kitos valstybės naudai ir skyrė jam septynerių metų nelaisvės bausmę.

Teismo procesas vyko už uždarų durų, todėl apie kaltinimus viešai kalbėjo tik pats R.Šešel ir jo mama Zoja.

Abu tvirtino, kad kaltinimai grįsti tik prielaidomis, vyras teisiamas už tai, kad iš savo valties nufotografavo suskystintų gamtinių dujų laivą-saugyklą „Independence“ bei laisvai lankytojams prieinamus NATO laivus.

Tačiau nei šis vyras, nei jo mama nė karto neužsiminė, kad R.Šešel buvo užverbuotas Rusijos specialiųjų tarnybų, kad buvo gavęs užduotį bendrauti su konkrečiais Karinių jūrų pajėgų ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto darbuotojais.

Jis turėjo palaikyti su minėtais žmonėmis ne tik darbinius, bet ir asmeninius santykius, sveikinti su gimtadieniais, bendrauti ne darbo metu. Tiesa, šios užduoties vyras įvykdyti nespėjo, nes buvo suimtas.

Pasak nuosprendžio, R.Šešel vykdė užduotis ne tik fotografuoti, bet ir rinkti kitą užsienio valstybės specialiąsias tarnybas dominančią informaciją ir tai darė, o surinktą, iš viešai prieinamų šaltinių gautą medžiagą siuntė užsakovams.

Teisėsaugos pareigūnams žinoma, kas jį užverbavo ir su kuo bendravo R.Šešel, visa tai tebėra valstybės paslaptis, todėl visas nuosprendis nebuvo skaitomas viešai.

Prieš išgirsdamas teismo sprendimą R.Šešel pareiškė, kad su apkaltinamuoju nuosprendžiu nesutiks ir jį apskųs. Jis dar kartą pakartojo, kad laivą „Independence“ fotografavo iš asmeninio intereso, teigė, kad taip elgiasi daugybė žmonių ir tai nėra baudžiama.

Klausinėjamas žurnalistų, kodėl šnipinėjimu apkaltintas būtent jis, R.Šešel tikino, kad taip atsitikę todėl, kad jis Rusijoje turėjo savo verslą ir dažnai ten važiuodavo.

„To paties Baudžiamojo kodekso pirma dalis numato bausmę už slaptos informacijos rinkimą. Antra dalis, kuri yra griežtesnė ir buvo inkriminuota R.Šešel, numato gerokai griežtesnę bausmę – nuo 3 iki 15 metų laisvės atėmimo. Baudžiant už šį nusikaltimą reikalaujama įrodyti susitarimą su svetimos valstybės žvalgyba, o kokie duomenys renkami, nesvarbu, nes mes nežinome, kas žvalgybai gali būti reikalinga. Tai, kas mums kasdien matoma ir žinoma, čia gyvenantiems žmonėms gali atrodyti visiškai nesvarbu, o kitos šalies žvalgybai dėl daugelio dalykų tai gali būti svarbu, – kalbėjo po teismo nuosprendžio paskelbimo Klaipėdos apygardos prokuroras Aivaras Velutis. – Kaip nusikalstamas traktuojamas pats susitarimas. Duomenys, kuriuos rinko R.Šešel, tikrai nebuvo tiesiog apie orą. Informacija buvo vieša, bet ją surinkti reikėjo pastangų: nuvykti, fotografuoti, turėti tam priemones, tuos duomenis perkelti, juos iššifruoti, analizuoti, išgryninti ir pateikti tai, kas buvo užduota.“