Vidaus vandens telkiniuose nuo birželio pradžios iki rugsėjo pradžios nuskendo 56 žmonės. Dar vienos moters gyvybę nusinešė Baltijos jūra.

Europos Sąjungos statistika rodo, kad Lietuva pirmauja pagal žmonių žūtis vandenyje. Tiek pajūryje, tiek ežeruose ir upėse dirbantys gelbėtojai sutaria, jog didžiausia problema – neatsargumas ir alkoholis.

„Daugiausia priklauso nuo žmogaus. Nereikia bandyti nugalėti gamtą, perplaukti ežero, kad pasirodytumei, pereiti upę, net jeigu ji ir truputį nusekusi“, – BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Civilinės saugos valdybos Gyventojų apsaugos organizavimo skyriaus viršininkas Ernestas Trunovas.

Vyrai skendo gerokai dažniau

Upėse, ežeruose ir tvenkiniuose skęstančiuosius gelbėjantys ugniagesiai į tokius iškvietimus vyko 161 kartą – 9 proc. mažiau nei pernai. Septyniolika žmonių pavyko išgelbėti.

Daugiausia – 32 – žmonių nuskendo birželį. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais ištraukta atitinkamai 11 ir 13 skenduolių.

Pasak gelbėtojų, pagrindinė nelaimių priežastis – neatsargumas.

Pagrindinės priežastys – neatsargus elgesys.

„Pagrindinės priežastys – neatsargus elgesys. Tai neapdairumas, šokinėjimas į vandenį nepažįstamoje vietoje, per didelis pasitikėjimas savo jėgomis, neįvertinimas savo sveikatos būklės arba būnant apsvaigus nuo alkoholio“, – sakė PAGD atstovas.

Tarp nuskendusiųjų buvo aštuoni vaikai. Taip pat ugniagesių statistika rodo, kad vyrų nuskendo šešis kartus daugiau nei moterų. E. Trunovo vertinimu, tai gali būti susiję su minėtu rizikingu elgesiu.

„Galbūt jie labiau linkę rizikuoti, labiau neapdairūs, tos pačios priežastys kaip alkoholis tą statistiką daro niūresnę“, – sakė E. Trunovas.

Vilniaus ir Kauno apskrityse nuskendo daugiausiai – po 11 žmonių, dar septyni nuskendo Panevėžio apskrityje.

Pasak PAGD atstovo, nelaimės įvyko dažniausiai nuošaliose vietose, kur paplūdimių neprižiūri gelbėtojai.

Didžiausia problema – alkoholis

Pajūrio gelbėtojų nurodoma pagrindinė nelaimių vandenyje priežastis – alkoholis. Keturi iš penkių jūroje skęstančių asmenų būna apsvaigę.

Penktadienį pristatydami sezono rezultatus, pajūrio gelbėtojai teigė išgelbėję 36 žmones, tačiau pirmadienį Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas BNS sakė, kad savaitgalį gelbėti teko dar du skendusius vyrus.

„Girti, vienas su drabužiais, kitas – be drabužių. (...) Vieną gelbėjome antrą kartą. Policijai atidavėme prieš dvi dienas ir jis vėl sugalvojo nušokti nuo tilto su drabužiais“, – sakė Palangos gelbėtojų vadovas.

Pagal dabartinę statistiką, išgelbėti 38 žmonės, 26 iš jų vyrai, septynios moterys, penki vaikai iki 14 metų.

Pagal žūtis vandenyje Lietuva pirmauja Europoje

Rugpjūčio pradžioje Eurostatas skelbė, kad Lietuva pirmauja Europoje pagal vandenyje žūstančių žmonių skaičių.

Remiantis 2016 metų žūčių vandenyje duomenimis, Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų teko 6,5 tokios mirtys – daugiausiai ES. Antroje vietoje esančioje Latvijoje šis rodiklis siekė 6,1. ES vidurkis – šešis kartus mažesnis: 1,1, o Portugalijoje, Maltoje ir Italijoje mirčių vandenyje rodiklis tėra 0,4.

Pagal šią statistiką, 100 tūkst. Lietuvos gyventojų tenka kiek daugiau nei 12 vyrų mirčių ir vos dvi moterų mirtys. Vyrai statistiškai dažniau nuskęsta ir pagal Europos vidurkį, tačiau šis skirtumas mažesnis – siekia 1,74 vyrų ir 0,47 moterų mirčių 100 tūkst. gyventojų.

Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2014 metais atsitiktinai paskendę mirė 229 žmonės, 2015 metais – 146. 2016 metais šis skaičius buvo šiek tiek šoktelėjęs ir siekė 190, tačiau 2017 ir 2018 metais atitinkamai buvo 142 ir 155.