Juodasis paveldas: kaip jis naikinamas? | Diena.lt

JUODASIS PAVELDAS: KAIP JIS NAIKINAMAS?

Tabako kontrabandininkai vynioja valstybę aplink pirštą. Tai skaičiais paremtas faktas. Ką apie tai galvoja valstybinės institucijos, turinčios sudoroti juodąjį paveldą – kontrabandą?

Kaip pažaboti kontrabandą?

Rūkalų kontrabanda į šešėlio zoną kasmet nusiurbia riebią finansinę grietinėlę: per metus apie 45 mln. eurų grynųjų. Bet tai dar ne viskas. Reikia atkreipti dėmesį ne tik į grietinėlę, bet ir į prarandamą įspūdingą sviesto sluoksnį, kuris galėtų būti užtepamas ant gyventojų sumuštinių. Mat dėl nelegaliai parduodamų cigarečių biudžetas kasmet netenka net apie 77 mln. eurų mokesčių.

Gali susidaryti įspūdis, kad rūkalų kontrabandos nepažabojanti valstybė tarsi sako: išgyvensime ir be to sviesto. Bet taip gali sakyti tik tie, kurie turi sąlygas teptis ikrus. Juk finansinis sviestas puikiai tiktų eilinių piliečių kasdienybės sumuštiniui pastorinti.

Kas daroma ir kas nuveikta, siekiant pažaboti kontrabandą? Į "Kauno dienos" klausimus atsakė finansų ministras Vilius Šapoka.

– Biudžeto netektys dėl cigarečių kontrabandos turėtų kelti nerimą, bet teigiamų pokyčių kovojant su kontrabandininkais, atrodo, nematyti. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, rūkalų kontrabandos pelnas pernai padidėjo 2 proc. Ką daryti, kad situacija pasikeistų?

– Kova su neteisėta prekyba tabako gaminiais, įvertinant biudžeto netekimus, visada buvo tiek Finansų ministerijos, tiek muitinės prioritetas. Dar daugiau – Vyriausybės lygiu veikia speciali nuolatinė komisija, sudaryta iš kontrolės institucijų ir atitinkamų ministerijų atstovų, kuri koordinuoja priemones ir tarpusavio veiksmus kovojant su neapskaityta ekonomika. Neabejotinai vienas iš šios komisijos svarbiausių uždavinių – koordinuoti muitinės, VSAT, policijos ir kitų institucijų veiklą kovojant su cigarečių kontrabanda, nustatant bendrus tikslus ir tikslines priemones.

Negalima sutikti, kad šioje srityje nėra teigiamų pokyčių – priešingai, remiantis rinkos tyrimų bendrovės "Nielsen" atliekamais tuščių cigarečių pakelių tyrimais, nuo 2010 iki 2018 m. nelegali tabako rinka Lietuvoje sumažėjo nuo 41,3 proc. iki 19,3 proc.

Šiai sričiai kasmet skiriami reikšmingi žmogiškieji resursai ir biudžeto asignavimai. Aktyviai dalyvaujama ir tarptautinėse iniciatyvose. Lietuva viena iš pirmųjų prisijungė prie Jungtinių Tautų Tabako kontrolės pagrindų konvencijos Protokolo dėl nelegalios prekybos tabako gaminiais kontrolės. Tai ypač aktualu turint galvoje, kad didžiausią nelegalios produkcijos dalį sudaro būtent iš trečiųjų valstybių kontrabandos būdu į ES rinką per Lietuvą patenkantys tabako gaminiai – kuriamas globalus kontrolės mechanizmas leistų efektyviau mažinti nelegalios produkcijos srautus.

Parengė pataisų projektą

– Kodėl Lietuva nereglamentuoja tabako žaliavos kaip akcizinės prekės? Akivaizdu, kad dėl to Lietuva tampa patraukli kontrabandininkams.

– Finansų ministerija parengė Akcizų įstatymo pataisų projektą, siūlantį nustatyti akcizus neapdorotam tabakui. Artimiausiu metu projektas bus pateiktas Vyriausybei.

– Ar nemanote, kad legalios produkcijos draudimai ir ribojimai yra dovana organizuotam nusikalstamam verslui, nes didina nelegalios produkcijos patrauklumą?

– Čia ne fiskalinės politikos, bet labiau valstybės sveikatos apsaugos politikos klausimas. Bet koks prieinamumo ribojimas neabejotinai turi didesnę ar mažesnę riziką nelegalios prekybos galimam padidėjimui. Būtent todėl šioje srityje priimami subalansuoti sprendimai, pavyzdžiui, akcizai yra didinami palaipsniui, kontroliuojančios institucijos taip pat valdo šią riziką ir pasirengia užkardyti galimus vieno ar kito sprendimo neigiamus padarinius. Kol kas tai pavyksta – nepaisant nuolat palaipsniui keliamų mokesčių tabako gaminiams, bendra nelegalios prekybos tabako gaminiais kreivė vis mažėja.

Šiais metais numatoma surinkti per 200 mln. eurų iš šešėlinės ekonomikos.

– Ar, kovojant su rūkalų kontrabanda, reikalingas aktyvesnis bendradarbiavimas ne tik tarp teisėsaugos institicijų, bet ir su legalaus verslo atstovais ir gamintojais? Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje su kontrabanda kovojančioms teisėsaugos institucijoms legalios produkcijos gamintojai ir platintojai teikia techninę pagalbą, paramą ir įrangą, didinančią kovos efektyvumą. Lietuvoje 2016 m. buvo priimtas įstatymas, kuris uždraudė legalaus tabako verslo atstovams teikti bet kokią paramą. Ar toks spredimas racionalus?

– Privalome laikytis priimtų įstatymų, juo labiau kad prekybos tabako gaminiais sfera apima ne tik fiskalinę sferą. Neabejotinai tai yra ir sveikatos apsaugos politikos sudedamoji dalis. Minėtos pataisos buvo priimtos įgyvendinant tarptautinius įsipareigojimus pagal jau minėtą Tabako kontrolės pagrindų konvenciją. Todėl, išlaikant tinkamą pusiausvyrą, konstruktyvus bendravimas su legaliu verslu neabejotinai vyksta, laikantis priimtų teisės aktų ribų.

– Muitinės departamentui jau senokai vadovauja laikinai paskirtas vadovas. Kodėl nepaskiriamas naujas vadovas?

– Konkursas eiti Muitinės departamento generalinio direktoriaus pareigas yra paskelbtas. Šiuo metu tikrinami prašymus dalyvauti pateikusių pretendentų dokumentai, siekiant įvertinti, kaip jie atitinka iškeltus reikalavimus.

Bus naujas vadovas

– Kokios konkrečiai užduotys, jūsų nuomone, turi būti formuluojamos naujam muitinės vadovui?

– Pagrindinės užduotys muitinei, taip pat ir naujam muitinės vadovui būtų tokios: užtikrinti tarptautinės prekybos saugą ir saugumą, akcizais apmokestinamų prekių kontrolę, sukčiavimo, organizuoto nusikalstamumo ir terorizmo, kitų nusikalstamų veikų užkardymą, žmonių sveikatai ir aplinkai pavojingų klastočių apyvartos mažinimą.

Trumpai tariant, muitinės pagrindinė paskirtis nėra mokesčių ar muitų surinkimas. Šiuolaikinei muitinei keliamas tikslas – maksimaliai padėti legaliam verslui, užkertant kelią nelegaliai produkcijai patekti į vidaus rinką ir taip užtikrinant sąžiningą konkurenciją. Tai taikoma ne tik tabako pramonės atžvilgiu, bet apskritai visam verslui.

Ambicingi planai

Į "Kauno dienos" dienos klausimus atsakęs Vyriausybės kancleris, Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisijos vadovas Algirdas Stončaitis pabrėžė, kad nuo šių metų kovo Lietuvoje pradėjo veikti Norvegijoje pasiteisinęs naujas kontrolės ir teisėsaugos institucijų bendro darbo modelis regionuose. Tai bendra institucijų atstovų veikla Rizikų analizės centre ir teritoriniuose Jungtinių operacijų centruose penkiuose Lietuvos regionuose.

Tačiau, pasak A.Stončaičio, situaciją sunkina tai, kad šešėlinė ekonomika yra gana išplitusi įvairiose srityse.

"Šiais metais numatoma surinkti per 200 mln. eurų iš šešėlinės ekonomikos. Šešėlinės ekonomikos mažinimo komisija sieks, kad Vyriausybės planas būtų visiškai įgyvendintas. Nors 2018 m. šešėlis Lietuvoje pagal profesoriaus F.Schneiderio vertinimus sumažėjo 1 proc. punkto BVP ir, skirtingais vertinimais, 2018 m. sudarė 15–23 proc. BVP, tikslas yra gerokai reikšmingiau sumažinti šešėlinę ekonomiką. Darbas, be abejo, yra sunkus ir intensyvus, tačiau neabejojame, kad jau labai greitai komisijos įdirbis skirtinguose sektoriuose materializuosis į naujas didelio poveikio priemones ir tai lems šešėlio susitraukimą", – pabrėžė Vyriausybės kancleris.


Keturios užduotus

Vyriausybės kancleris A.Stončaitis išvardijo pagrindines užduotis kovos su šešėliu tabako srityje:

1. Glaudus tarpinstitucinis bendradarbiavimas tiek strateginiu, tiek operatyviniu lygiu. Būtent taip buvo pradėta koordinuota kova su šešėline ekonomika.

2. Bendradarbiavimas su socialiniais partneriais, sąžiningu verslu – kita būtina sąlyga siekiant sėkmės. Todėl į komisijos narių pasitarimus ir 2018 m. pabaigoje, ir 2019 m. pradžioje buvo pakviesti legalaus verslo susivienijimų atstovai, gamintojai, nepriklausomi kontrabandos priežasčių tyrėjai ir kartu su jais priimti sprendimai.

3. Išskirtinis dėmesys skiriamas muitinės veiklai peržiūrėti ir jos veiklai efektyvinti, investavimo į šešėlio užkardymo priemones poreikiams identifikuoti. Siekiama, kad Vyriausybėje būtų priimti sprendimai, kurie padėtų stiprinti muitinės pajėgumus, didinti muitinės veiklos efektyvumą užkardant kontrabandą.

4. Labai svarbus Šešėlinės ekonomikos mažinimo komisijos sprendimas – apmokestinti akcizu tabako žaliavą – netrukus turėtų atsidurti ant Vyriausybės stalo.


Kitos šalys bendradarbiauti nesibaido

Lietuva kovoti su cigarečių kontrabanda anksčiau pasitelkdavo tabako gaminių gamintojus "Philip Morris". Pavyzdžiui, 2015 m. bendrovė Valstybės sienos apsaugos tarnybai perdavė naujų transporto priemonių ir įrangos, kurių vertė – daugiau kaip pusė milijono eurų. Tačiau jau kitais metais tokia parama uždrausta įstatymu. Jai neva prieštarauja ir Tabako kontrolės pagrindų konvencija. Tačiau kitos šalys gamintojų pagalba naudojasi ir toliau. Pavyzdžiui, "Papastratos" tabako produktų gamykla Graikijoje, priklausanti "Philip Morris International", šiais metais graikams pasieniečiams padovanojo penkias greitaeiges valtis, kurių vertė – 2,4 mln. eurų, o ugniagesiams – 20 automobilių. JAV bendradarbiavimas su tabako pramone taip pat vyksta ir net skatinamas. 2017 m. Izraelio dienraštyje "The Marker" išspausdintame interviu su Mitchu Zelleriu, JAV Maisto ir vaistų administracijos Tabako skyriaus vadovu, šis paaiškino, kad JAV susitikimai ir bendradarbiavimas su tabako pramone vyksta, ir tai yra teisėta bei normalu. Jiems yra žinomas Tabako kontrolės pagrindų konvencijos 5.3 straipsnis, kalbantis apie bendradarbiavimo apribojimus, tačiau JAV tabako pramonė netgi kviečiama į  diskusiją su pareigūnais, nes, pagal JAV įstatymus, diskusijos ir konsultacijos su pramone yra privalomos. "Žinoma, yra nustatytos procedūros, kaip tai vyksta, kaip užtikrinamas skaidrumas. Bet būtent taip Amerikos demokratinė sistema veikia", – sakė M.Zelleris.

GALERIJA

  • Juodasis paveldas: kaip jis naikinamas?
  • Juodasis paveldas: kaip jis naikinamas?
  • Juodasis paveldas: kaip jis naikinamas?
  • Juodasis paveldas: kaip jis naikinamas?
Rašyti komentarą
Komentarai (4)

Karolis

Geriau siulytu ,kaip mesti zmonems zalinga iproti rukyma,o dabar apie milijonus kalba ,kuriuos praranda

Expertas

O kodėl neatidarius konfiskuotų prekių išparduotuvę?Būtų didesnė nauda,negu prekes saugoti,kad jų patys saugotojai neišvogtų.

cigareciu , vaistiniu papildu, ar

alchogolio kontrobanda tai neadekvataus kainu iskelimo ir uzdirbamos algos pasekme , viska gamintu lietuvoj ,kainos butu prienamos ,butu darbo vietu ir nebelikotu kontrobandos --valstybes biudzetas didetu milijardais ....dabar visa tai atiduodama splinkiniu saliu valstybiniams biudzetams ,kontrobandininkams, muitininkams ,pasienieciams, kriminaluj , na o visi kurie ruke taip ir ruko ...antraip sakant durna ,glusa ir baznycioj musa,,,,kada valstybe seime ,vyriausybej ,teisingumo ministerijoj -sunaikins korumpuotu kysininku kontrobandos bosu lizda --kontrobanda zlugs..
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS