Katalikų bažnyčiose esančios ikonografinės programos iš esmės skirtos tam, kad kalbėtų mums iš angeliškojo ir šventųjų sielų patiriamo laiko perspektyvos. Kontempliuodami bažnytinį meną pirmiausia esame kviečiami apmąstyti Šventojo Rašto prasmę. Tačiau ikonografijos gebėjimas vienoje erdvėje sugretinti skirtingas Šventojo Rašto vietas suteikia dar vieną dimensiją – tarsi atveria naujus neuroninius kelius mūsų sąmonėje. Tokio vizualinio apmąstymo padarinys – gebėjimas kitaip suvokti istorinių įvykių priežastingumą. Tai papildoma dovana: kontempliuodami ne tik atskirus Šventojo Rašto epizodus, bet ir subtilius jų tarpusavio ryšius, esame vedami į gilesnį pažinimą ir platesnį regėjimą.

Šįsyk aptarkime Šiluvos Švč. Mergelės Marijos gimimo bazilikos kairiojo altoriaus ikonografinės programos žinią mūsų neramiam pasauliui. Pats altorius yra skirtas Šventosios Šeimos temai. Temai, kuri bene geriausiai įprasmina tai, ko Dievas trokšta žmogui žemiškojoje būtyje. Mesijinio pažado išpildymas altoriuje atskleidžiamas per žmogiškuosius nuopuolius ir pakilimus iš jų.

Palubėse į pagrindinį altorių atsukta emociškai itin sunki scena. Apakinti pavydo jauniausiajam Juozapui, broliai už 20 sidabrinių monetų jį parduoda į vergiją (Pr 37, 30). Pasakojimas apie Šventąją Šeimyną pradedamas šeimos įvykiais, visiškai priešingais tam, ko trokšta Dievas žmogiškajai šeimai. Apmąstydami šią sceną savęs klausiame, kodėl leidžiami tokie dėl baisaus neteisingumo kylantys poelgiai? Nesvarbu, kad šalia vaizduojama kita scena iš Pradžios knygos, kurioje Juozapas būtent dėl to, kad buvo parduotas, atsiduria Egipto žemėje, ten tampa dešiniąja faraono ranka ir badmečio metu išgelbsti Egiptą ir Izraelį nuo bado, taip iš esmės leisdamas tęstis išganymo istorijai. Tačiau, kas gero gali būti iš nuodėmės?

Būnant prieš šio altoriaus visumos, visgi, nesinori kalbėti apie nuodėmę. Ji jokiu būdu nėra nei gėrio priežastis, nei pamatas, nei būtinybė. Tačiau verčiau šioje kompozicijoje įžvelgti žmogaus dvasinio ir net moralinio tobulėjimo kelią būtent iš angeliškojo ir šventųjų laiko perspektyvos. Įsivaizduokime, jei angelas kontempliuoja žmogų tokį, koks jis yra savyje, jo esmę (lot. quid), tai jis žvelgs ne į istorinį priežastingumą ar linijinį laiką, bet į loginį priežastingumą. Kitaip tariant, Izraelio sūnų nuopuolis, paskui pakilimas yra nuodėmės ir jos taisymo aktas. Tačiau, jei, žvelgiant istorinio laiko perspektyvoje, galime sakyti, kad šie įvykiai leidžia istorijai vystantis priartėti prie laiko, kuriame žemėje gyvena Šventoji Šeimyna, angeliškojo laiko perspektyvoje yra priešingai.

Būtent Įsikūnijimas ir begalinis Dievo gerumas, nepaisant, kad istorijoje vyksta „po“ Jokūbo pardavimo akto, būtent jis yra priežastis to, kad Izraelio giminės bent iš dalies ištaiso savo nuodėmę. Todėl tiek Šventasis Raštas, tiek šiuos jo epizodus apmąstanti altoriaus ikonografinė programa ne tik kviečia į santykį su visa atperkančia Dievo laikysena žmogaus atžvilgiu, bet ir ragina pasinerti į laiko sandaros permąstymą savo sąmonėje. Viena vertus, mūsų kūnai esti linijiniame laike, kuris teka viena kryptimi, tačiau visada turime žinote, kad tą subtilią savo gyvenimo akimirką, kai priimame lemtingą sprendimą, mes visada galime naudotis visa mums būtina informacija, ateinančia tiek iš praeities, tiek laiku atraibuliuojančia iš ateities. Tai yra mūsų nemirtingos sielos uždavinys.

Taigi, Juozapas išgelbėja brolius, o jo veiksmai gelbėjant (beje, pats gelbėjimas yra ištęstas, nes Juozapas šiek tiek juos erzina) vėlgi ištįsta laike, taip suponuojant kitą kertinį veiksmą – vyriausiojo brolio Judo pasisiūlymą už Benjaminą (Pr 44, 33-34). Prieš tai brolį pardavęs, dabar gi Judas siūlosi už jį aukotis. Čia tiek Juozapo, tiek ir Judo laikysena aiškiai rodo į Jėzaus mesijinį atpirkimą, kuris, viena vertus, tik įvyks istorinėje ateityje žiūrint iš brolių laiko perspektyvos, kita vertus, atpirkimo visuotinumas yra toks skvarbus, kad informacija apie nutikusį atpirkimą tampa tokia visuotinė, kad sulaužo linijinio laiko rėmus ir pasiekia dvylika Izraelio giminių.

Nei Juozapas, nei, be jokios abejonės, Judas – netobuli. Todėl visą pranašystę apie būsimą tikrojo Mesijo – Jėzaus – atėjimą galime gauti tik jungdami Juozapo ir jo brolių elgsenos modelius. Vieni modeliai rodo į tai, ką turime atmesti ir ko nedaryti, kiti į tai – kaip reikia elgtis. Neigiamybė Šventajame Rašte ir Šiluvos bazilikoje yra pabrėžiama ne veltui, nes laisvas pasirinkimas jam garantuoja priėjimą prie visos įmanomos informacijos.

Vidurinėje sekcijoje matome Juozapo ir Marijos sužadėtuves. Tarp jų – kunigas ir Dekalogo akmenų simbolis. Šventosios Šeimos suformavimas parodomas žmogaus proto ir Dievo esmės kontekste. Ši santuoka būtų buvusi neteisėta pagal anuomečius žydų įstatymus, bet Dievo akyse ji yra teisėčiausia iš visų kada nors sudarytų santuokų, nes paženklinta nekalto prasidėjimo slėpiniu. Po vestuvių scena – altoriaus akcentas – Šventosios Šeimos paveikslas.

Neatsitiktinai čia vaizduojama scena iš Evangelijos pagal Luką, kurios antrame skyriuje aprašomas dvylikamečio Jėzaus suradimas Jeruzalės šventykloje. Tris dienas Jėzus praleidžia šventykloje su Šventojo Rašto aiškintojais. Čia svarbu tai, kad būdamas dvylikos metų, t. y. dar likus metams iki įvedimo į visateisį religinį žydo gyvenimą, Jėzus jau steigia krikščionybę. Ši Šventojo Rašto vieta puikiai išaiškina Dievo visagalystės esmę – viena vertus, gerbdamas žmogaus laisvę Dievas save apriboja (kenozė). Šiuo atveju būdamas dvylikametis tarsi negalėtų diskutuoti su išmintingais kunigais, tačiau mokymo turint galią skvarba palieka tokį pėdsaką istorijoje, kad veikia tūkstančius metų tiek į ateitį nuo veiksmo, tiek į praeitį nuo veiksmo iki pat Juozapo pardavimo scenos.

Jėzaus visagalystė Šiluvos Švč. Mergelės Marijos bazilikoje atskleidžiama per nelengvą žmogaus istoriją. Nors atrodo, kad pats žmogus yra marginalus ir silpnas, bet jame slypi be galo didelis potencialas. Į dešinę nuo paveikslo matome dvi figūras. Visai šalia – pranašė Ona. Yra autoritetingų nuomonių, teigiančių, kad skulptūroje pavaizduota Ona – ne pranašė, o Švč. Mergelės Marijos motina. Paliktas ikonografinis ambivalentiškumas, reikia pripažinti, tik sustiprina Dieviškosios superpozicijos emociją. Tačiau likime prie pranašės Onos vaizdinio, kuri, tapusi našle, visą savo likusį gyvenimą paskyrė budėjimui šventykloje. Jos budėjimas buvo apdovanotas, nes būtent jai budint kūdikėlis Jėzus yra paaukojamas šventykloje. Šv. Ona, istorijos požiūriu būdama mažai nuopelnų turinti moteris, yra viena pirmųjų Evangelijos liudytojų (Lk 2, 36-38). Šalia jos – karalius Dovydas, religinė ir istorinė asmenybė. Paradoksalu, bet Ona į šventraštį įeina kaip pranašė, teisioji, o štai Dovydas – galinga asmenybė, bet lieka itin prieštaringai vertinama. Onos buvimas šalia Dovydo altoriuje turi ir kitą prasmę – pasaulio akyse tai yra žmonės iš skirtingų sluoksnių ir kartu jų nepamatysi, bet Dievo akyse visa įmanoma. Verta pastebėti, kad politinės galios ir tyro šventumo tema Šiluvos bazilikos interjero ikonografijoje pastebima ir kituose skulptūriniuose ir tapybos fragmentuose.

Ikonografinė altoriaus programa, jei tik turime šiek tiek informacijos, mums leidžia per kelias sekundes kiaurai pamatyti beveik 2000 metų vykusių įvykių esmę išganymo istorijoje. Labai retai kur būtų galima pamatyti Juozapą iš Senojo Testamento laikantį kryžių, ką matome Šiluvos bazilikoje. Toks ikonografijos autorių sprendimas yra artimas genialumui. Skaitant Juozapo istoriją (Pr 37-50) matyti, kad jis tikrai prieštaringa asmenybė, ne visada tik teigiama. Tačiau kertiniai jo sprendimai yra teisūs dėl Jėzaus atpirkimo. Ir visgi, jokiu būdu čia nepanaikinamas žmogaus laisvos valios momentas. Juozapas galėjo laisvai priimti sprendimus nevaržomas Dievo valios. Vis dėlto jo pranašiška žmogystė, skvarbus intelektas ir gilus pamaldumas leido primant sprendimus naudotis informacija apie Kristaus auką ir atpirkimą, laiku atraibuliuojančia iš ateities. Juk tikrai, laisvas sprendimas reikalauja galimybės naudotis viskuo, net ir ta informacija, kuri kažkokiu slėpiningu, tačiau ir mokslui neprieštaraujančiu būdu, pasiekia mus laiku iš ateities.

Šventosios Šeimos altorių galima apžiūrėti 3D formatu https://sketchfab.com/3d-models/sv-seimos-altorius-c1b379a2b2b34198b24dcaec3559436a