„Vizualiųjų menų projektuose netgi pagal reglamentą nėra numatyta eilutė honorarui. Yra visos išlaidos transportui, visiems kitiems dalykams, o kad būtų eilutė honorarų už tą kūrybinį procesą, dėl ko ir gyvas yra menininkas, to nėra. Tai tą reikia be jokios abejonės taisyt“, – žurnalistams kalbėjo Seimo Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas Vytautas Juozapaitis.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto tyrėja, asistentė, tarpdisciplininio meno kūrėja Eglė Grėbliauskaitė pabrėžė, jog norint kultūrą įtvirtinti, kaip strateginį išteklių, privalu išspręsti teisingo atlygio kūrėjui klausimą.

Pasak jos, šiuo metu Lietuvoje vizualiųjų menų kūrėjai valstybės finansuojamose parodose dažnai dirba nemokamai.

Yra visos išlaidos transportui, visiems kitiems dalykams, o kad būtų eilutė honorarų už tą kūrybinį procesą, dėl ko ir gyvas yra menininkas, to nėra. Tai tą reikia be jokios abejonės taisyt. 

Tai, anot kūrėjos, patvirtina ir tyrimai, kurie rodo, jog nuo 2019 iki 2023 metų 64–67 proc. profesionalių menininkų niekada nėra gavę honoraro už dalyvavimą valstybės ir savivaldybių finansuojamuose projektuose.

Priimtame memorandume, be kita ko, numatoma įtvirtinti meno autonomiją teisės aktuose, valstybės ir savivaldybių kultūros politikos dokumentuose.

Taip pat kurti meno autonomijos stebėsenos mechanizmą, užtikrinti menininkų atlyginimą už kūrybą valstybiniuose projektuose bei apibrėžti meno finansavimo sistemas, numatyti jų rizikas, meno originalumo ir kritinio mąstymo vertinimo kriterijus, „koeficientus“, principus.