Kūrybos keliai

A. Radvilavičius (1935–2017) buvo ne tik talentingas dailininkas karikatūristas, bet ir aktyvus Lietuvos kultūros gyvenimo dalyvis. Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos (LNRS) narys, Lietuvos dailininkų sąjungos karikatūristų sekcijos ir Lietuvos karikatūristų asociacijos „Humor Sapiens" atstovas, jis karikatūras kūrė daugiau nei penkis dešimtmečius. Jo darbai buvo pripažinti ne tik Lietuvoje – dailininkas dalyvavo tarptautinėse parodose. A. Radvilavičius paliko ryškų pėdsaką lietuviškoje satyroje, išleisdamas tokias knygas kaip „Ironiškos šypsenos" (2004) ir „Būna ir taip" (2007).

LNRS narė poetė V. Gustaitytė-Bubnienė išleido suaugusiesiems skirtų eilėraščių rinkinių, devynias knygas vaikams. Poetės plunksnai priklauso ir epigramos – trumpi, bet aštrūs tekstai, kurie puikiai dera su A. Radvilavičiaus karikatūromis.

Abiejų menininkų bendradarbiavimas neapsiribojo viena knyga. Jų tandemą liudija keletas bendrų leidinių: „Gyvenimas gerėja" (2016), „Iš tuščio – į kiaurą" (2017) ir „Erškėtrožių vanta" (2018) – ją poetė parengė jau po dailininko mirties. Knyga „Kai pagunda atidunda" (2024) – dar vienas V. Gustaitytės-Bubnienės žingsnis, siekiant išsaugoti ir pratęsti dailininko kūrybinį palikimą.

Žodžio ir vaizdo dialogas

Knygos sandara liudija apgalvotą koncepciją – kiekviena iliustracija tampa dialogu tarp žodžio ir vaizdo.

„Kai pagunda atidunda" sudaro 33 A. Radvilavičiaus karikatūros, kiekvieną iš jų lydi V. Gustaitytės-Bubnienės sukurti eiliuoti tekstai. Knygoje gausu autorės epigramų, nelydimų vizualiniais elementais, taip atskleidžiant jos gebėjimą kurti savarankiškai, nepriklausomai nuo vizualinio konteksto.

Pagrindinė knygos gija – kritinis žvilgsnis į šiuolaikinio žmogaus gyvenimą, jo silpnybes, pagundas ir prieštaravimus.

Karikatūrų ir poezijos sintezė – tai ne tik vizualinis menininkų dialogas, bet ir žvilgsnis į visuomenės moralines, politines, socialines ydas. Pagrindinė knygos gija – kritinis žvilgsnis į šiuolaikinio žmogaus gyvenimą, jo silpnybes, pagundas ir prieštaravimus.

Autoriai nešykšti aštrių komentarų apie valdžią, ekonomiką, socialinę nelygybę. „Ką vargšas darys – kokia valdžia, toks ir... kepsnys“ atskleidžia ironišką požiūrį į politikos poveikį paprastų žmonių gyvenimui. „Pasaulis surėdytas neteisingai: vieniems – kailiniai, kitiems – tik stringai" – fiksuoja socialinės stratifikacijos problemą.

Kaip rodo knygos pavadinimas „Kai pagunda atidunda" viena pagrindinių temų – žmogaus moralinis pasirinkimas tarp gėrio ir blogio, tarp to, kas teisinga, ir to, kas naudinga. „Žemė ši pilna pagundų – net prisiekę susigundo“ – taikliai apibūdina universalų žmogiškąjį silpnumą. „Be pinigų gyvent blogai, blogiau, kai žudo pinigai“ – epigrama formuluoja sudėtingą santykį su materialinėmis vertybėmis. Autoriai atskleidžia pinigų galią keisti žmonių elgesį: „Dėl pinigų stengtis verta. Tik dėl jų ir varnas varnui abi akis kerta.“

Knyga atskleidžia ne tik autorių asmeninį požiūrį, bet ir platesnį lietuviškos visuomenės portretą. Paminėjimas Grūto parko („Per naktį bet kam daug paminklų sukurta... Oi, vežam nubudę juos, vežam į Grūtą!“) atskleidžia istorinę atmintį ir ironišką požiūrį į praeities ideologijas.

Kritikos strėlės

V. Gustaitytės-Bubnienės epigramos pasižymi lakonišku, bet taikliu stiliumi. Jos gebėjimas išreikšti sudėtingas mintis per kelis žodžius atskleidžia poetės meistrystę. Epigramos dažnai remiasi žodžių žaismais, dviprasmybėmis ir netikėtais posūkiais, kurie ne tik sukelia juoką, bet ir verčia susimąstyti.

A. Radvilavičiaus braižas – tai klasikinė karikatūros mokykla, pasižyminti simbolizmu, vaizdo ekonomija, išraiškingomis figūromis ir socialine kritika. Jo karikatūros puikiai papildo tekstus – vizualinis humoras sustiprina žodinės satyros poveikį. Taip žodis ir vaizdas tampa vientisa mintimi.

„Kai pagunda atidunda“ – ne tik juoko, bet ir ironijos, kartais net tragikomiško liūdesio pilna knyga, raginanti pažvelgti į kasdienybę kitokiu kampu. Autoriai formuoja kritinį santykį su šiuolaikinio gyvenimo reiškiniais, skatindami skaitytojus pažvelgti į save ir aplinką objektyviu žvilgsniu.