Dalia Rimkė – dantų technikė, dirbanti skaitmeninės odontologijos srityje. Laisvalaikiu ji – daržininkė, negalinti gyventi be gamtos ir veiklos joje. „Auginti pačiam – verta!“ – tikina moteris, nekantriai laukianti daržininkystės sezono, tačiau ir dabar jau turinti ką veikti savo valdose.

Ryšys su gamta – nuo mažens

Potraukį žemės darbams Dalia sako paveldėjusi iš tėvų, mat jie – be galo gamtą mylintys žmonės, miškininkai, visą gyvenimą auginę daržoves savo reikmėms.

„Man nuo vaikystės buvo pasakojama, kaip stebėti gamtą, ką reiškia vienas ar kitas gamtos pokytis, kaip tai daro įtaką aplinkai, – sako pašnekovė. – Daržas man yra atsipalaidavimo vieta. Kai apsigyvenau kaime, iškart žinojau, kad turėsiu daržą. Daržovių auginimas – magiška veikla, kuri leidžia improvizuoti, kiekvienais metais darže sukurti kažką naujo, džiaugtis gamtos dovanomis. Galima kasmet auginti tas pačias daržoves ir stebėti, kaip oro sąlygos daro įtaką derliui. Tai skatina pažinti. Gamta, daržas ir pats gyvenimas skirti kūrybai, improvizacijai ir pažinimui – savęs, aplinkos.“

D. Rimkės asmeninio archyvo nuotr.

Daržovių auginimas – magiška veikla, kuri leidžia improvizuoti, kiekvienais metais darže sukurti kažką naujo, džiaugtis gamtos dovanomis.

Anot D. Rimkės, gamtoje reikia mokėti palaukti, prie jos prisitaikyti ir tada gali pamatyti tai, kas plika akimi nematoma, suprasti, kaip viskas joje veikia.

Iš balkono – į daržą

Kol gyveno bute, Dalia daržą buvo įsirengusi balkone. „Buvo puiki veikla, padedanti atsipalaiduoti ir spontaniškai pasigardinti sumuštinius, – prisimena ji. – Žinoma, tuomet dar nebuvau taip įsitraukusi į daržininkystę, tad auginau tik pomidorus, agurkus, prieskonines žoleles. Tačiau balkone galima auginti net ir cukinijas, braškes, ridikus, salotas – galimybės beribės. Galima net kompostuoti, o sliekų pagamintą kompostą panaudoti tręšiant, pavyzdžiui, kambarines gėles.“

Pradėjus darbuotis darže, anot Dalios, buvo bandymų, ieškojimų, klaidų. Iš pradžių ji nesuprato, kaip reikia paruošti dirvą pakeltose lysvėse, kad žemė būtų ne alkana, o derlinga. Dabar ji jau pasiryžusi kiekvienam, norinčiam pakeltų lysvių, patarti ir padėti.

„Natūralu, kad kažko nežinai, jeigu nepabandei. Po kiekvieno sezono sužinai vis kažką nauja, – sako pašnekovė. – Visus pradedančius auginti daržoves paskatinčiau daryti tai drąsiai ir nebijoti suklysti – daržas yra kūrybos erdvė.“

Dabar ji darže užsiaugina viską, ką mėgsta valgyti, o jeigu dar šiltnamis būtų šildomas – galimybės būtų dar didesnės.

Dalijasi žiniomis ir patirtimi

Norėdama dalytis savo patirtimi su kitais, Dalia sukūrė tinklaraštį „Apie daržą, namus ir gamtą“.

„Mėgstu fotografuoti, nuo mažens buvau kūrybinga ir įkvėpimą surasdavau gamtoje, – sako tinklaraščio kūrėja. – Socialiniuose tinkluose gera surasti bendraminčių, kurie taip pat nuoširdžiai dalijasi savo atradimais darže, pastebėjimais, patarimais. Bendraujame, diskutuojame. Nuolat gilinu savo žinias apie daržininkystę, tad smagu pasidalyti tuo, ką sužinau ir pritaikau praktikoje.“

Tiems, kurie šiemet darže žengs tik pirmuosius žingsnius, D. Rimkė pataria kiek pasidomėti, pasiskaityti, atsikvėpti ir prisiminti: einate į daržą atsipalaiduoti ir užsiauginti skanaus maisto.

„Nereikia bijoti pradėti. Gamta ir buvimas joje visko išmokys – svarbu stebėti ją ir jausti malonumą“, – drąsina D. Rimkė.

Nauda: savo sklype D. Rimkė įsirengė ir šiltnamį, ir pakeltų lysvių. Čia ji užsiaugina visų mėgstamų daržovių./ D. Rimkės asmeninio archyvo nuotr.

Apie pakeltas lysves

• Pakeltas lysves pasirinkome todėl, kad savo sklype dėl išsiraizgiusių tankaus tinklo medžio šaknų turime sunkiai įdirbamą dirvą, ji yra rūgštesnė, nepalanki augti daržovėms.

• Pakeltos lysvės atrodo estetiškai, jas lengviau ravėti, nereikia ravėti tarpulysvių. Pakeltas lysves galima prisitaikyti savo patogumui, pavyzdžiui, kad būtų patogu ravėti – pagal savo rankos ilgį, o tarpus tarp lysvių susiplanuoti taip, kad tilptų vejos robotas ar vejapjovė.

• Pakeltas lysves reikėtų ruošti atsižvelgiant į sklypo ypatybes. Kuo drėgnesnė vieta – tuo aukštesnės lysvės, sausesnė vieta – žemesnės lysvės, kitaip joms reikės nepaprastai daug vandens.

• Tam tikroms daržovėms galima paruošti lysves pagal tai, kokį dirvožemį jos mėgsta.

D. Rimkės patarimai pradedantiems daržininkams

D. Rimkės asmeninio archyvo nuotr.

Pradžia. Nors pavasaris ir vėluoja, ruoštis daržininkystės sezonui jau reikia – pasirinktas daržoves sėti į daigyklas. Norintys įsirengti daržą pirmą kartą jau gali planuoti jo vietą, ruošti lysves, kompostines.

Dabar laikas genėti, purkšti vaismedžius ir vaiskrūmius. Taip pat – pasiruošti šiltnamius naujam sezonui: juos išvalyti ir pagerinti žemę. Šiltnamyje jau galima pasisėti salotų, špinatų, sultenių, ankstyvųjų morkų, krapų, ridikėlių.

Daiginimas namuose. Sėjant reikėtų pasirinkti vazonėlius, kuriuose lengva kontroliuoti drėgmę, dėl to nepatartina naudoti durpinių vazonėlių, kurie vandenį garina per visus paviršius. Tokiuose vazonėliuose sunku kontroliuoti drėgmę – dažnai žemė būna arba per sausa, arba pernelyg drėgna, o tai nepalanku augalui augti. Vis dar galima sėti pomidorus, ypač jeigu jie augs lauke. Į vazonėlius – serenčius, nasturtes, medetkas, taip pat kopūstus. Balandžio viduryje laukia agurkų, arbūzų ir melionų, cukinijų, moliūgų sėja.

Kada ir kuriuos daigus jau galima bus perkelti į lysves ar šiltnamį?

D. Rimkės asmeninio archyvo nuotr.

Balandžio pradžioje iš daigyklų į šiltnamį reikėtų perkelti kininius bastučius, pekininius kopūstus, gūžines salotas, taip pat daiginti sėklai skirtas bulves.

Pražydus ievoms (balandžio antroje pusėje), į lauką perkeliami ir lapiniai, ir kiti ankstyvi kopūstai, brokoliai.

Burokus, morkas sėjame maždaug nuo gegužės 5-osios.

Porų sodinukus sodiname į lauko lysves gegužės viduryje.

Svogūnų sodinukus sodiname antroje gegužės pusėje.

Ko nereikėtų daryti? Nereikėtų bijoti eksperimentuoti ir aklai laikytis taisyklių.