– Ką reikia žinoti apie kambarinių augalų laistymą vasarą? Kaip dažnai tai daryti?

– Vasarą kambarinius augalus reikia dažniau laistyti, šiltesnėmis ir sausesnėmis dienomis greičiau išdžiūsta substratas. Kai lauke karšta ir sausa, kambarinius augalus būtina laistyti maždaug kas savaitę, o dar geriau vis patikrinti substratą pirštais.

Vis dėlto lietuviška vasara šiek tiek pakoreguoja laistymo režimą. Lietingas ora didina namų drėgmės lygį, o tai ilgiau išlaiko substrato drėgmę, tad augalus laistyti reikia rečiau.

– Vasara – atostogų metas. Išvykstame savaitei, dešimčiai dienų ar dar ilgiau. Yra vilties, kad kambariniai augalai išgyvens tą laiką? Kaip turėtume jais pasirūpinti išvykdami?

– Vasara – atostogų metas mums, tačiau augalai nesnaudžia, fotosintezė vyksta. Kai keliaujame atostogauti rudenį ir žiemą, augalus galime palikti dviem savaitėms – jų augimas sulėtėjęs, vadinasi, ir laistyti reikia rečiau. O vasarą situacija kiek sudėtingesnė, bet įmanoma ir šiltuoju laikotarpiu augalus išsaugoti, jei tinkamai juos paruošime.

Neseniai pati buvau išvykusi atostogauti, augalai buvo palikti, bet tikrai nepamiršti. Tiesa, pasisekė, kad oras Lietuvoje buvo lietingas ir drėgnas. Tačiau, net jeigu ir karšta, vasarą galima augalus palikti savaitei – nieko blogo jiems nenutiks. O kaktusai ir kiti sukulentai gali išbūti ir dvi savaites.

Pravartu: laistymo gaublys – patogus įtaisas, padedantis augalams po truputį sugerti vandenį. / A. Katkienės asmeninio archyvo nuotr.

Taigi, kaip paruošti augalus mūsų atostogoms? Apžiūrėkite kiekvieną augalą, jo substratą ir prieš pat išvykdami iš namų juos gerai palaistykite. Net jeigu substratas rodo, kad augalą jau reikėtų palaistyti, geriau šiek tiek pavėlinkite laistymą ir gausiai paliekite tik prieš pat išvažiuodami.

Patraukite augalus nuo tiesioginės saulės ir užtraukite patalpos užuolaidas, kad kambarys įšiltų kuo mažiau. Lapinius augalus galima sugrupuoti ir sustatyti šalia vienas kito – taip jie išlaikys drėgmę ilgiau.

Naudokite laistymo gaublius. Tai maži, patogūs įtaisai, kurie pripildomi vandens ir įsmeigiami į substratą. Augalai po truputį sugers vandenį. Tai ypač aktualu paparčiams, bet tinka visiems lapiniams, tropiniams augalams.

Svarbiausia – paprašykite bičiulių ar giminaičių pagalbos, kad palaistytų ir prižiūrėtų jūsų augalus. Būtų gerai, kad tai darytų žmogus, kuris turi bent minimalių žinių apie kambarinių augalų priežiūrą. Jei visgi dvejojate, ar augalai bus teisingai prižiūrimi, trumpai aprašykite ir palikite informaciją apie augalo poreikius ir priežiūrą, kol jūsų nebus.

Atsparūs: sukulentus galima palikti be ypatingos priežiūros net ir dviem savaitėms. / A. Katkienės asmeninio archyvo nuotr.

– Kuriems augalams vasarą reikia mažiau mūsų rūpesčio, kuriems – daugiau?

– Vasarą visiems lapiniams augalams reikia daugiau vandens, nes jie natūraliai išgarina daugiau drėgmės, vadinasi, ir laistyti juos reikia dažniau.

Tai ypač aktualu drėgmę mėgstančioms įvairioms paparčių rūšims. Natūraliai gamtoje jie auga ten, kur pakankamai šilta ir drėgna, kalnuose prie upių, po medžiais, todėl ir namuose sąlygos turi būti beveik identiškos, svarbiausia – daug drėgmės. Jeigu išvykstate ir paliekate papartį be nuolatinės priežiūros, labai tikėtina, kad jis nuvys. Patarčiau prieš įsigyjant papartį įvertinti, ar jūsų namuose šiam augalui bus užtektinai drėgmės.

Kitaip su sukulentais. Vasarą juos galima palikti be ypatingos priežiūros net dviem savaitėms, o žiemą jie išgyventų ir tris – svarbu, kad temperatūra kambariuose nenukristų.

– Daugelis įsivaizduoja, kad, augalus kaip reikiant prilaisčius, galima juos palikti ilgesniam laikui. Bet ar perlieję nepadarysime daugiau žalos nei naudos?

– Dažnai sakau, kad geriau jau mažiau palaistyti, negu perlieti, nes nuo per didelio drėgmės kiekio šaknys pradės pūti ir po kiek laiko tai atsispindės augalo lapuose. Patariu patikrinti augalo substratą pirštais: jei įkišę pirštus giliau jaučiate, kad žemė išdžiūvusi, galima laistyti. Sukulentų substratas turi būti visiškai sausas. Taip pat galima įkišti ir medinį pagaliuką – jei prie jo dar yra prilipusių žemių, porą dienų galima nelaistyti. Tikrinti drėgmę galima ir su drėgmės matuokliu.

– Tinkamai nepasirūpinome ir grįžę po atostogų randame jei ne visai nudžiūvusius, tai nuleipusius augalus. Ko griebtis? Kaip jiems padėti atsigauti?

– Tikrai gali taip nutikti, labai tikėtina, kad lapai bus nuvytę, paliegę, tačiau augalai turi savybę atsigauti. Yra keli patarimai, kaip augalus atgaivinti.

Pirmiausia apžiūrėkite jų substratą. Tikėtina, kad žemė bus išdžiūvusi, todėl gerai palaistykite. Tuomet apgenėkite nuvytusius lapus.

Kartu: lapinius augalus, išvažiuojant ilgesniam laikui, reikėtų sugrupuoti ir sustatyti šalia vienas kito – taip jie ilgiau išlaikys drėgmę. / A. Katkienės asmeninio archyvo nuotr.

Jeigu buvote užtraukę užuolaidas, augalai kurį laiką negavo natūralios saulės šviesos, kurią taip mėgsta. Gavę šviesos jie atsigaus. Tik nestatykite augalo tiesioginėje saulėje, nes didžioji dalis lapinių augalų to nemėgsta, išskyrus kaktusus ir kitus sukulentus.

Patikrinkite drėgmę kambaryje – jei jos mažiau nei 40 proc., augalui mažoka. Tokiu atveju dažniau apipurkškite augalus vandeniu arba pasinaudokite drėkintuvu. Nepamirškite ir patręšti, jei jau laikas.

Stebėkite augalus – jie turėtų atsigauti gana greitai. O jei ne, tuomet augalą reiktų atsargiai išimti iš vazono ir apžiūrėti jo šaknis. Jei atrodo prastokai, bet matosi gyvų šviesių šaknų, dar galima bandyti augalą persodinti, apkarpius patamsėjusias.