Akmens skulptūrų parke Lietuvos rieduliai tapo meno kūriniais | Diena.lt

AKMENS SKULPTŪRŲ PARKE LIETUVOS RIEDULIAI TAPO MENO KŪRINIAIS

Vos už 20 km nuo Vilniaus, Sudervės kaimelyje prieš maždaug dvidešimt metų įkurtas Akmens skulptūrų parkas "Vilnoja". Čia meno mėgėjai gali praleisti laiką gamtoje ir nemokamai pasigėrėti skulptorių iš viso pasaulio darbais, įamžintais bene tvirčiausioje medžiagoje – akmenyje.

Iš kurios pusės bevažiuotum, pagrindinė posūkio į "Vilnoją" nuoroda visuomet bus Sudervės pakraštyje stovinti unikali rotondinė bažnytėlė. XIX a. pradžios klasicistinės architektūros nedidukė mūrinė katalikų šventovė yra verta ypatingo dėmesio. Manoma, kad ji pastatyta pagal garsiausio Lietuvos klasicizmo architekto Lauryno Stuokos-Gucevičiaus projektą.

Sudervės kaimelis rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas dar 1493 m. – tais metais čia pastatytas dvaras vėliau priklausė Vilniaus miesto burmistrui J.Sinkevičiui, jėzuitams, vyskupams. Vienas jų – Tomseno vyskupas Valentas Volčackis – pasirūpino, kad 1822 m. Sudervėje būtų pastatyta graži klasicizmo stiliaus bažnyčia.

Nuo Sudervės bažnyčios 4 ha užimantis akmens skulptūrų parkas yra vos už kilometro. Parkas pavadintas šalia tyvuliuojančio Vilnojos ežero vardu.

Kaip "Kauno dienai" pasakojo "Vilnojos" akmens skulptūrų parko įkūrėjas Vidmantas Martikonis, 2000-aisiais Bikuškio dvaro savininkė ponia Dalia Gruodienė, kuri buvo surengusi skulptorių simpoziumą pas save dvare, pakalbino tą padaryti ir jį.

Vidmantas Martikonis: man akmuo visada patiko, nuo pat jaunystės jis man siejosi su amžinybe. Butauto Barausko nuotr.

"Tada man buvo 40 metų, o kai tiek metų žmogui sukanka, įvyksta tam tikri vertybių virsmai – taip galvoju iš šios dienos pozicijų, – sako meno mėgėjas. – Negana to, man akmuo visada patiko, nuo pat jaunystės jis man siejosi su amžinybe. Akmens skulptūros, kaip ten bebūtų, ilgiau išsilaiko nei tapybos darbai ar drožiniai iš medžio. Man norėjosi, kad kūriniai būtų kuo ilgaamžiškesni. Ir dar labai simboliška, kad tie akmenys – rieduliai, kažkada patys atriedėję į Lietuvą ir likę čia amžinai. Kai kuriuos juos net buvo gaila atidarinėti, gliaudyti."

Tad 2001 m. į pirmąjį granito skulptūrų simpoziumą V.Martikonis pakvietė aštuonis gerai žinomus Lietuvos menininkus, kurių skulptūros pirmosios ir įsikūrė parko teritorijoje.

Akmens skulptūros, kaip ten bebūtų, ilgiau išsilaiko nei tapybos darbai ar drožiniai iš medžio.

2002-aisiais simpoziumas jau tapo tarptautiniu – į jį atvyko skulptoriai iš kaimynių šalių: Latvijos, Rusijos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos, Švedijos. Dar vėliau prisijungė ir skulptoriai iš Estijos, Suomijos, o galiausiai "Vilnojos" akmens skulptūrų simpoziumuose dalyvavusių menininkų geografija pasiekė atokiausius pasaulio kraštus. Skaičiuojama, kad juose apsilankė ir savo darbus Lietuvai paliko skulptoriai iš maždaug 20 pasaulio šalių.

"Simpoziumai buvo ir puiki galimybė užsienio šalių skulptoriams susipažinti su mūsų kraštu ir kultūra – aš juos pavežiodavau po šalį, parodydavau tai, kas mums brangu, nuveždavau iki jūros. Įsivaizdavau, kad atlieku tam tikrą diplomatinę misiją. O menininkai galėjo bendrauti tarpusavyje ir laisvai realizuoti savo idėjas lietuviškame, itin tvirtame ir kietame granite", – sako V.Martikonis.

Vanduo: netikėta ir unikali idėja buvo eksponuoti skulptūras ne tik sausumos landšafte, bet perkelti jas ir į ežerą. Butauto Barausko nuotr.

Paskutinis skulptorių simpoziumas įvyko 2009-aisiais. Mat po kiekvieno simpoziumo parke likdavo 7–8 menininkų darbai, tad "Vilnojos" parko teritorija per beveik dešimtmetį gana gausiai užsipildė. Negana to, šalį užklupo ekonominė krizė, tad jokios valstybės paramos negaunančiam parkui finansiškai buvo sudėtinga prisikviesti ir išlaikyti kuriančius menininkus. Nuo to laiko parko įkūrėjas karts nuo karto nuperka vieną kitą skulptūrą ar užsako, kad koks nors menininkas padarytų specialiai skulptūrų parkui.

Džiaugiuosi – žmonės atvažiuoja, lanko parką, grožisi meno kūriniais.

Šiuo metu "Vilnojos" akmens skulptūrų parke eksponuojama virš 80 monumentalių granito skulptūrų, praėjusių metų pabaigoje jų gretas papildė ir kelios skulptūros iš bronzos. Unikali parke įgyvendinta idėja – eksponuoti skulptūras ne tik sausumos landšafte, bet ir ežere.

"Džiaugiuosi – žmonės atvažiuoja, lanko parką, grožisi meno kūriniais, – sako V.Martikonis. – Norisi tikėti, kad to priežastis – pasaulinių įžymybių ir žinomų Lietuvos menininkų sukurtos skulptūros. O dar ir lokacija parko nebloga – jis yra pakeliui, jei iš Vilniaus važiuoji į Kernavę. Vilnojos ežere yra ne tik mūsų parko skulptūros, bet ir jauki vieta pasimaudyti ar pailsėti, organizuojamos pramogos."

"Vilnojos" akmens skulptūrų parko lankymas nuo pat jo įkūrimo pradžios – nemokamas.

GALERIJA

  • Akmens skulptūrų parke Lietuvos rieduliai tapo meno kūriniais
  • Akmens skulptūrų parke Lietuvos rieduliai tapo meno kūriniais
  • Akmens skulptūrų parke Lietuvos rieduliai tapo meno kūriniais
  • Akmens skulptūrų parke Lietuvos rieduliai tapo meno kūriniais
  • Akmens skulptūrų parke Lietuvos rieduliai tapo meno kūriniais
  • Akmens skulptūrų parke Lietuvos rieduliai tapo meno kūriniais
  • Akmens skulptūrų parke Lietuvos rieduliai tapo meno kūriniais
  • Akmens skulptūrų parke Lietuvos rieduliai tapo meno kūriniais
  • Akmens skulptūrų parke Lietuvos rieduliai tapo meno kūriniais
  • Akmens skulptūrų parke Lietuvos rieduliai tapo meno kūriniais
  • Akmens skulptūrų parke Lietuvos rieduliai tapo meno kūriniais
  • Akmens skulptūrų parke Lietuvos rieduliai tapo meno kūriniais
  • Akmens skulptūrų parke Lietuvos rieduliai tapo meno kūriniais
  • Akmens skulptūrų parke Lietuvos rieduliai tapo meno kūriniais
  • Akmens skulptūrų parke Lietuvos rieduliai tapo meno kūriniais
  • Akmens skulptūrų parke Lietuvos rieduliai tapo meno kūriniais
Butauto Barausko nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (1)

AČIŪ

ĮDOMU IR GRAŽU

SUSIJUSIOS NAUJIENOS