L. POBEDONOSCEVAS: KAUKĖS PADEDA SUSITIKTI SU SAVO TIKRUOJU AŠ

Kino ir teatro aktorius, televizijos laidų ir renginių vedėjas Leonardas Pobedonoscevas užsiima ir kita veikla – veda patyrimines keliones su sakralinėmis Balio kaukėmis. "Dalijuosi patirtimi, kurią sukaupiau gyvendamas Balio saloje, ir stebiu, kokie stebuklai vyksta su žmonėmis, jiems užsidėjus kaukes", – sako Leonardas.

– Kas yra sakralinės Balio kaukės? Simbolis? Priemonė?

– Ir simbolis, ir priemonė, ir viskas, kas gali suteikti žmogui galimybę pabūti su savimi, atsijungti nuo išorinio pasaulio, spręsti savo skausmus, pasitvirtinti džiaugsmus ar patirti kažkokį naują jausmą. Kaukės padeda susitikti su savo tikruoju aš, atverti vaizduotę ir išlaisvinti savo kūrybingumą, išsklaidyti iliuzijas apie save ir dar smarkiau išreikšti tai, kuo gyvenate dabar. Plačiau atmerkti akis ir suvokti jus supantį pasaulį, būti čia ir dabar, įsiklausyti, ką jums sako jūsų vidus. Kaukės gali padėti atrasti save kitokius ir atskleisti tai, ko nerodome kitiems, bijome pripažinti patys sau, visa tai slėpdami giliausiuose pasąmonės labirintuose. Aktyvi praktika susideda iš kelių dalių: specialios viso kūno treniruotės ir pačios kaukės. Patyriminis seminaras tęsiasi apie 3–4 valandas. Tai yra sielos pajautimo etapas. Praktikos metu žmonės pajaučia savo vidinę jėgą ir būtent tai leidžia jiems sąmoningai vystytis toliau. Kaukių aš turiu daug: tiek archetipai, tiek temperamentų kaukės, tiek stiprių istorinių asmenybių. Kiekviena iš jų gali atrakinti tam tikras žmogaus esybės duris.

– Ar Balyje jos iš tikrųjų egzistuoja ir naudojamos tam pačiam tikslui?

– Balis yra sala, kurios religija – hinduizmas, susiliejęs su vietine animizmo religija. Animizmas reiškia tikėjimą dvasiomis. Kaukės yra Balio tradicinių ceremonijų dalis. Pagal animizmą dievai įgyja fizinį kūną ir taip gali bendrauti su žmonėmis. Kaukės yra tarpininkai tarp ano pasaulio ir tikrovės, laikinas prieglobstis keliaujančioms dvasioms. Kai kurios kaukės kuriamos siekiant įsileisti dvasinę energiją. Ypač svarbūs yra ritualai ir atlikimo tradicijos: svarbu parinkti tinkamą medžiagą, dekoravimo būdą bei pan. "Pripildytos" sakralinės kaukės laikomos šventyklose, naudojamos tam tikruose sakraliniuose ritualuose ir ceremonijose. Didelę reikšmę turi ritualiniai šokiai, muzika, kostiumai. Tik visų elementų vienybė ritualų metu padeda sukurti didžiausios pagarbos dvasių pasauliui atmosferą ir atkurti idėją apie hinduistų mitologiją ir mokymus.

Smagu, kai adekvačiai, sąmoningai ir koketuodamas su aplinka laviruoji personažais, bet sunku gyventi, kai pats sau meluoji,  nekontroliuoji situacijos.

Atlikėjai taip pat svarbūs sakraliniuose ritualuose. Pavyzdžiui, šokėjai šiame pasaulyje laikomi pasiuntiniais ar net dievybių įsikūnijimais. Remiantis įsitikinimais, kaukė atlieka dieviškosios energijos prieglobsčio vaidmenį, kuris arba migruoja į kaukę, arba pasireiškia keistais šokėjo judesiais. Štai kodėl šokėjai turi iš anksto atlikti apsivalymo ritualą, jei pasirenka dėvėti kaukę ar atlikti tam tikrą šokį.

Aš naudoju mano mokytojo Pero Brahe's (Mr.Topeng) kurtas kaukes. Jau daugiau nei 30 metų jis visame pasaulyje dėsto terapinę sistemą, kuri susideda iš Michailo Čechovo aktorinio meistriškumo sistemos ir hindu kultūros – Balio salos meistrų pagamintų kaukių. Iš pradžių mokytojo intencija buvo skirta aktoriams atsiverti, atverti jų kūrybinį potencialą, tačiau ilgainiui jis suvokė, kad tai gali būti labai naudinga visiems.

– Kas pasikeičia užsidėjus kaukę? Ar apskritai kažkas pasikeičia? Juk, tarkime, jeigu žmogus yra intravertas ar kompleksuotas, tai jis ir su kauke toks liks.

– Drįsiu pasakyti, kaukė veiksminga net kompleksuotam ar skeptiškai nusiteikusiam žmogui. Būna, dalyviai prisipažįsta, kad yra labai racionalūs, loginio mąstymo, kad nieko nesitiki. Bet kaukės – tarsi širma, padedanti atsiriboti nuo kasdienės buities, materialaus pasaulio ir pajausti kažką neįprasto kūnui ir protui. Pastebėjau, kad tai veiksminga beveik kiekvienam dalyvaujančiajam.

Poveikis: "Kaukės gali mums padėti atrasti save kitokius ir atskleisti tai, ko nerodome kitiems bei bijome pripažinti patys sau", – sako savęs pažinimo sesijas su sakralinėmis Balio kaukėmis vedantis L.Pobedonoscevas.

– Tai galima kažkaip racionaliai paaiškinti, ar tame yra kažkas paranormalaus, mistiško?

– Norisi tai mistifikuoti, bet ne per daug, nes tai gąsdina. Nors ir masina žmones, bet gąsdina. Pavyzdžiui, jeigu žmogus užsideda klouno nosį, kažkokius išraiškingus akinius ar drabužius ir veidrodyje pamato save – jis jau keičiasi. Vienas raudonos spalvos taškas ant nosies gali tave įtraukti į vaizdinį ar personažą, ir jeigu tu atsipalaidavęs – tavo kūryba gali plėtotis iki begalybės laiką praradus. Šiuo atveju Balio sakralinės kaukės atlieka panašią funkciją. Kaukė suteikia impulsą veikti, džiaugtis, šypsotis ir kurti savo realybę. Tai gali būti praktika, kai tiesiog gali įsikūnyti ir pabūti kažkuo, kuo dar niekada nesi buvęs. Užsiėmimo metu įmanoma daug ką išgyventi. Tai tarsi kūno ir sielos darnus susijungimas.

– Atsiliepimuose apie jūsų vedamas patyrimines keliones žmonės rašo, kad jie savo vidinę būseną ar savijautą užsiėmimo metu susieja su kaukės prasme, jos pavadinimu. Tai mistika?

– Mumyse yra visi klodai. Jeigu mes vardysime visus archetipus – motinos, herojaus, vaiko, karaliaus valdovo, gyvačiuko ar nekaltosios mergelės – visa tai yra mumyse. Tik tam tikrais laikotarpiais jie pasireiškia arba ne. Arba kitos kaukės, tokios kaip angelas, seksualinės energijos kaukė – kiekviena suteikia savo impulsą. Yra tokia kaukių šventoji trejybė – valios, jausmo ir proto. Tai trys pagrindinės šventos energijos mumyse. Valios kaukė – vienintelė iš visų kaukių, kuri daugumai spaudžia, nepatogu su ja. Beje, tas spaudimas po kažkurio laiko praeina. Per užsiėmimą aš sakau: pabūkite dar su ja, tas jausmas praeis. Tai tarsi ženklas fokusuotis, kur trūksta valios. Pas mus yra arba balansas, arba disbalansas tarp šitų trijų dalykų: jausmo, proto ir valios. Ir dažnai mes net nepagalvojame apie tai, kad trūksta valios – juk aš tiek daug visko darau. Kaip pašaukimas, pomėgis, kuriam vis nelieka laiko? Gal trūksta valios? Jausmo kaukė suteikia polėkio, išgyvenimų. Per sesiją žmonės ir džiaugiasi, ir verkia – gali būti daug visokių išgyvenimų. Proto kaukė apskritai padeda paleisti įsisenėjusias traumas, kurios trukdo judėti į priekį.

– Ar svarbu, kokią kaukę užsidedi?

– Šiuo metu aš praktikuoju, kad žmonės patys išsirinktų kaukes pajautos principu, net ne kaukę, o medvilninį maišelį, kuriame yra kaukė. Būna, kad ir aš parenku. Būna, kad atspėju, kokią kaukę žmogus pasirinks.

– Ką jūs veikiate per tas sesijas? Kalbatės? Vaidinate? Šokate? Dainuojate?

– Pirmiausia susipažįstame ir jaukiai susėdę aptariame žaidimo taisykles. Procesas susideda iš pokalbio, šokio, ir aktyvios praktikos, skirtos išmankštinti, iškratyti kūną, kartu išjungiant proto automatinį režimą. Tuomet išsirenkame kaukes ir pradedame kiekvieną kartą vis kitokią, kiekvienam iš mūsų unikalią savęs atradimo ceremoniją. Žmonėms žaidžiant, aš stebiu aplinką ir su muzika padedu jiems pasiekti įvairių būsenų, lydžiu per procesą. Sesijai pasibaigus, tai, kas įvyko, visi kartu aptariame.

– Paprasčiausiai žaidžiate?

– Tikiu, kad per žaidimą mes į rimtus klausimus galime pažvelgti lengviau, susidurti su savo baimėmis ir traumomis saugioje atmosferoje ir jas transformuoti. Kaip dažnai leidžiate sau būti vaiku? Ar pagalvojate, kokį lengvumo potyrį gali suteikti tokia vidinė laisvė ir atsipalaidavimas? Kaukės – dar vienas būdas eiti sąmoningumo, savęs pažinimo keliu. Beje, tai išties labai žaismingas ir kupinas laisvėjančio kūrybiškumo procesas, po kurio, aptarimo metu, dažnai su dalyviais daug ir gardžiai juokiamės. Būna, kad ir paverkiame.

Pasirinkimas: skirtingos kaukės gali atrakinti tam tikras duris žmogaus esybėje.

– Jūs iš to galite daryti kažkokias išvadas? Ar kiekvienas pats turi sau visa tai paaiškinti?

– Kažkokias užuominas, ką patirtis man sako, pakomentuoju. Nes pats esu išbandęs daug sesijų Balyje su savo mokytoju ir jas tęsiu, kai ten nuvykstu. Todėl galiu iš savo patirties pasakyti kažkokių užuominų, vadovaudamasis savo nuojauta. Tačiau aš nesu nei psichoterapeutas, nei psichologas. Esu žmogus, kuris tyrinėja žmones ir save patį. Dažniausiai žmogus pats atsako į jam kylančius klausimus ir nebūtinai tą patį vakarą – gal po savaitės, gal po mėnesio, gal net po metų.

– Oscaras Wilde'as yra rašęs: "Žmogus labai drovisi, kai kalba savo vardu. Duokite jam kaukę ir jis išklos jums visą teisybę." Ar tai tiesa?

– Žinoma. Dėl to turbūt ir aš žengiau į šią sritį. Aš artistas, daug vaidinęs, daug personažų kūręs tiek scenoje, tiek gyvenime – vienu metu suvokiau, kad jau nebesuprantu, kur aš, o kur mano sukurti tipai. Smagu, kai adekvačiai, sąmoningai ir koketuodamas su aplinka laviruoji personažais, bet sunku gyventi, kai pats sau meluoji ir situacijos nekontroliuoji. Priklausomai nuo kompanijų, sąlygų, aplinkos, savijautos tu apsišarvuoji tam tikromis kaukėmis, tam tikrais bruožais. Tai šiuo atveju kaukės yra proga suprasti, kur tu, kas tu ir kas tau trukdo būti savimi.

– Kaip tos kaukės atėjo į jūsų gyvenimą?

– Su šeima 2014-aisiais išvykau į Balį. Ten važiavau gražia intencija – pagaliau išmokti ilsėtis. Norėjau atskirti Leonardą nuo savo veiklos, kūrybinio proceso. Nors ir nesitikėjau, kelias į tokius užmojus laukė išties sudėtingas. Išvykęs į salą, atsidūriau tikrame rojuje ir kartu negalėjau tuo iki galo mėgautis, viduje jaučiausi labai sutrikęs. Išplėšiau save iš įprastos aplinkos, nebeturėjau vaidmenų, repeticijų, filmavimų. Nereikėjo niekur skubėti. Galėjau, kaip ir ketinau, paprasčiausiai ilsėtis, tačiau vietoj laimės ir atsipalaidavimo smarkiai paniurau. Kurį laiką nebesupratau – kas gi tas Leonardas yra be savo praeities ir darbų? Koks jo identitetas? Taip ir užklupo depresija. Beieškant savęs į gyvenimą netikėtai atkeliavo ši praktika.

Daug atsakymų į minėtus klausimus ir gavau per Balio sakralines kaukes. Tikrai negalvojau, kad į patyriminį seminarą su sakralinėmis kaukėmis Balio saloje nuėjęs spręsti asmeninių problemų galiausiai pats tapsiu šio intensyvaus kūno ir sielos proceso iniciatoriumi bei vedliu Lietuvoje. Kaukėmis aš degu jau keleri metai. Taip, kaip kažkada jos padėjo man, noriu per šią praktiką suteikti galimybę panašią pagalbą atrasti ir kitiems.

– Ar jums šis metodas buvo naudingas ir kaip žmogui, ir kaip aktoriui?

– Man, kaip aktoriui, kaukių praktika buvo ypač svarbus vitaminas, nes mes tuo ir užsiimame kurdami kaukes, keisdami jas. Tačiau mes visi esame artistai. Jūs, pavyzdžiui, šiuo metu atliekate žurnalistės vaidmenį, namie būsite motina, žmona.

– Jau daug žmonių dalyvavo jūsų patyriminėse kelionėse su sakralinėmis Balio kaukėmis. Kas jus patį, tarkim, nustebino?

– Pamenu merginą, kuri savo gimtadienio proga atvyko į sesiją – sau įteikė tokią dovaną. Tą dieną atkrito labai daug dalyvių. Ji liko viena. Mano vadybininkė paskambino ir paklausė: "Ką, Leo, darome, yra tik vienas žmogus?" Sakau: "Na va, bus individuali sesija – dar niekad to nedariau. Aišku, kad darome." Kaip tik tą dieną paskambino trys mano draugai – pakviečiau ir juos užeiti. Bet ta sesija tąkart buvo skirta tai merginai. Dar kartą sutikau ją maždaug po metų. Ji pasidalijo, kad tada jos situacija buvo labai prasta, ties riba, gyventi ar išeiti. Sesijos metu ji patyrė tarsi apsivalymą, gavo atsakymus ir liko. Vien dėl šio įvykio vertėjo visa tai daryti.

Rezultatas: į patyriminį seminarą su sakralinėmis kaukėmis Balio saloje nuėjęs spręsti asmeninių problemų, galiausiai L.Pobedonoscevas pats tapo šio intensyvaus kūno ir sielos proceso iniciatoriumi bei vedliu Lietuvoje.

– Kaip jūsų draugai priima tai, ką darote?

– Dalis draugų yra išbandę, kai kurie ir po kelis kartus. Yra žmonių, kurie važinėja paskui kaukes. "Masters of Calm" festivalyje jau šventa tradicija dalyvauti kasmet, kiekvieną vasarą. Ir kai žmonės sako, kad vien dėl šių sesijų festivalio laukia metus, skundžiasi, kad nepatenka, nes sesijoje gali dalyvauti labai ribotas žmonių skaičius – tai glosto savimeilę, gera girdėti.

– Ir Balyje vedate tuos užsiėmimus?

– Balyje – mano mokytojo teritorija, jis ten dirba. Mūsų kompanija "Balinėtojai" kartą per metus organizuodavo grupę žmonių į kelionę "Transform Your Life". Tai būdavo turas po Balio salą ir kelios dienos su kokios nors srities mokytoju. Gražiai sutapo, kad pastarąjį kartą į salą su grupe skridome prieš pat karantiną. Su mano kaukių mokytoju ta grupė dirbo tris dienas, o aš asistavau. Buvau be galo laimingas, nes ir daug išmokau, ir turėjau progą stebėti, kokie stiprūs dalykai vyksta. Ta grupė tapo tarsi šeima – toks atsivėrimas, toks išsigryninimas įvyko.

– Balis keičia gyvenimus? Ar kaukės keičia gyvenimus?

– Keičia gyvenimą daug kas. Keičia gimstantys vaikai, atsirandantys darbai, kelionių patirtys, sutikti žmonės, skausmai, džiaugsmai – viskas keičia. Kažkas smarkiau, stipriau, kažkas silpniau. Mane Balis nukreipė. Pakeitė mano kryptį arba padėjo ją atrasti. Kaip sakoma, reikiamu laiku, reikiamoje vietoje tai įvyko, ir už tai esu labai dėkingas Baliui.