75-erių A. Wintour pagarsėjo tuo, kad jai prižiūrint, „Vogue“ viršeliai tapo autoritetingu pareiškimu apie šiuolaikinę madą, ir tuo, kad ji buvo visiškai atsakinga už tai, kas nuguls žurnalo puslapiuose.

Ji nebevadovaus kasdieniam mados biblija vadinamo žurnalo „Vogue” redagavimui, tačiau žurnalų grupė „Conde Nast“ greitai išsklaidė užuominas apie tai, kad A. Wintour išeina į pensiją.

Ji ir toliau eis aukštas pareigas grupėje ir išliks pasauline „Vogue“ vyriausiąja redaktore.

Britanijoje gimusi A. Wintour įkvėpė tironiškos žurnalo redaktorės Mirandos Pristli personažą 2003-iaisiais išleistame romane „Ir velnias dėvi Prada“ (The Devil Wears Prada), kuris buvo ekranizuotas 2006-aisiais. Meryl Streep (Meril Strip) už šį vaidmenį pelnė „Oskaro“ nominaciją.

Niujorke vykusiame darbuotojų susirinkime A. Wintour paskelbė, kad „US Vogue“ pradėjo ieškoti naujo redakcijos turinio vadovo.

Leidinio „The New York Times“ paskelbtose pastabose ji pavadino tai „lemiamu sprendimu“, tačiau pabrėžė, kad iš savo biuro nesikraustys.

„Visą dėmesį skirsiu pasauliniam vadovavimui ir darbui su mūsų puikių redaktorių komanda visame pasaulyje“, – pridūrė ji.

Mados vėliavnešė

2017-aisiais A. Wintour tapo britų dama, o šių metų vasarį gavo prestižinį Garbės kompaniono ordiną.

Vasarį Londone vykusioje ceremonijoje A. Wintour nusiėmė savo firminius akinius nuo saulės tuo metu, kai karalius jai teikė apdovanojimą. Ji teigė britų karaliui Charlesui III (Karoliui III) pasakiusi, kad neketina liautis dirbusi.

A. Wintour, kuri užaugo brito ir amerikietės šeimoje Jungtinėje Karalystėje, „Vogue“ vadovavo blizgių žurnalų klestėjimo laikais.

1988-aisiais ji perėmė išsikvėpusį žurnalą „US Vogue“ ir sugebėjo jį paversti įtakingu leidiniu, nustatančiu tendencijas ir padedančiu iškilti dizaineriams, įžymybėms ir prekių ženklams.

Ji leidinį pristatė pasaulinei auditorijai su didžiuliu biudžetu modeliams, dizainui, nuotraukoms ir žurnalistikai, finansuojamą iš prabangių reklamų ir didelių prenumeratos mokesčių.

„Vogue“ tebėra pagrindinis mados žurnalas, tačiau, kaip ir daugelis spausdintų leidinių, sunkiai prisitaiko prie skaitmeninės eros.

Dėl ryžtingo vadovavimo A. Wintour buvo praminta atomine ledi. Visą karaliavimo „Vogue“ laikotarpį nesenstančia bobo šukuosena pasidabinusi A. Wintour buvo neatsiejama mados šou dalyvė. Ji garsėjo tuo, kad galėjo atleisti darbuotojus be ilgų diskusijų.

2015-aisiais dokumentiniame filme apie žurnalą „Rugsėjo numeris“ (The September Issue), A. Wintour vaizduojama kaip plieninių ambicijų turinti ledo karalienė. Kita vertus, filme atskleidžiama ir kita, šiltesnė žmogiškoji A. Wintour pusė.

A. Wintour taip pat eilę metų rengia Manhatane vykstantį labdaros renginį „Met Gala“, kuris pritraukia daugybę mados, kino, politikos ir sporto pasaulio žvaigždžių.

Ji yra aistringa teniso gerbėja. Moterį dažnai galima pamatyti „Didžiojo kirčio“ turnyrų finaluose. A. Wintour taip pat renka lėšas demokratų politikams, įskaitant Baracką Obamą (Baraką Obamą) ir Hillary Clinton (Hilari Klinton).

Prieš baigdamas kadenciją JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) apdovanojo ją aukščiausiu šalies civiliniu apdovanojimu – Prezidento laisvės medaliu.

Būdama „Conde Nast“ vyriausiąja turinio redaktore, ji ir toliau prižiūrės tokius leidinius kaip „Vogue“, „Wired“, „Vanity Fair“, „GQ“, „Conde Nast Traveler“ ir „Glamour“.

A. Wintour jau daug metų atsisako komentuoti knygą „Ir velnias dėvi Prada“, kurią parašė viena iš jos buvusių padėjėjų Lauren Weisberger (Loren Veisberger).

Tačiau, kai pagal romaną buvo pastatytas miuziklas, kuris 2024-aisiais pradėtas rodyti Londone, ji transliuotojui BBC sakė, kad „žiūrovai ir žmonės, su kuriais dirbu, turi nuspręsti, ar tarp manęs ir Mirandos Pristli yra kokių nors panašumų“.

Paklausta, kodėl visada nešioja saulės akinius, ji atsakė, kad „jie padeda man matyti ir nematyti. Jie padeda man būti matomai ir nebūti matomai. Sakyčiau, jie yra rekvizitas“.