Pasirūpinti saugumu

Išsirengusiems į kalnus kineziterapeutas Artūras Čižas primena, kad svarbiausia – pasirūpinti savo saugumu. Tinkama avalynė, fizinis pasirengimas ir prisitaikymas prie oro sąlygų gali padėti išvengti traumų ir užtikrinti, kad kelionė paliktų tik malonius prisiminimus.

Visų pirma žygiui į kalnus būtina neslystanti avalynė, nes dažnai tenka įveikti slidžius akmenis. Kineziterapeutas siūlo į kelionę pasiimti ne tik žygio batus, bet ir patogią, judesių nevaržančią aprangą.

Jei nesportuojate, po aktyvaus laipiojimo kalnais kitą dieną galite jausti stiprų raumenų skausmą, tad verta pasirūpinti ir tepalu ar tabletėmis nuo skausmo.

„Dažnai pasitaiko nukrypti nuo lengvesnio maršruto, nes trasos gali pasirodyti painios, o žemėlapių nepastudijavote. Supratus, kad likusi trasos dalis tikrai ne pradinukams, reikėtų didesnio atsargumo. Kopkite lėčiau, itin atidžiai stebėkite, kur statote kojas (sudėtingose trasose gali kardinaliai pasikeisti reljefas). Be to, kalnams vertėtų pasiruošti iš anksto. Paprasti pritūpimai ant abiejų ar ant vienos kojos sustiprins ne tik raumenis – šiek tiek pagerės ir pusiausvyra“, – pataria ekspertas.

Tausoti jėgas

Svarbu turėti pakankamai vandens – net jei oras atrodo vėsus, organizmas žygyje greitai netenka skysčių. Anot specialisto, ilgesniems maršrutams verta naudoti ir žygiavimo lazdas – jos sumažina kelių sąnarių apkrovą, padeda išlaikyti pusiausvyrą ir saugo nuo traumų nelygiose vietovėse.

Pasak A. Čizo, žygiuojant kalnuotu reljefu verta išmokti tausoti jėgas – svarbu eiti ne greitai, bet tolygiai ir sąmoningai paskirstyti apkrovą visam kūnui, ypač ilgesnių žygių metu.

Specialistas primena, kad keliaujant ilgais maršrutais būtina stebėti, kaip organizmas reaguoja į aukščio skirtumus, temperatūros pokyčius ar ilgesnį ėjimą nuokalne.

Tiems, kurie dar tik atranda žygiavimą, rekomenduojama pradėti nuo trumpesnių atkarpų – ne ilgesnių kaip 5–7 km – ir stebėti, kaip reaguoja kūnas.

„Kartais didesnę apkrovą kūnas patiria ne kylant, o leidžiantis – būtent tada dažniau pasitaiko pertempimų blauzdos ar kelio srityje“. Tiems, kurie dar tik atranda žygiavimą, rekomenduojama pradėti nuo trumpesnių atkarpų – ne ilgesnių kaip 5–7 km – ir stebėti, kaip reaguoja kūnas. Taip pamažu treniruojama ne tik ištvermė, bet ir laikysena.

Nepervertinti galimybių

Taip pat kineziterapeutas sako, kad svarbiausia nepervertinti savo galimybių, ypač jei turite mažiau patirties.

„Neverta bandyti ką nors kažkam įrodyti, nes pasekmės gali būti liūdnos. Iš pradžių vertėtų išstudijuoti norimą maršrutą, pasidomėti atsiliepimais apie trasą interneto forumuose. Jei trasa gana lygi, o reljefas patogus, galima išbandyti: toks žygis nenualins, nuovargis bus lengvas, o įspūdžių – daug“, – pataria specialistas.

Jeigu norite mėgautis žygiu ir išvengti bereikalingo nuovargio, svarbu tinkamai planuoti dienos ritmą – nepamiršti laiku pailsėti, pavalgyti ir gerti pakankamai vandens. Ypač keliaujant aukščiau nei 1 000 metrų virš jūros lygio, tai padeda palaikyti optimalią savijautą viso žygio metu.