100 KOVIDINIŲ VYRIAUSYBĖS DIENŲ: LIEJASI KRITIKA

Ministrų kabinetas ar pandemijos valdymo centras? Dabartinė ar ankstesnė valdžia drąsesnė kovodama su COVID-19? Ar visi ministrai supranta, ką jie turi veikti? Vyriausybei jau liejasi kritika.

Viena koja – opozicijoje

"Neduok Dieve, tokiu laiku pradėti tokį darbą, kaip kad Ingrida Šimonytė tapo ministre pirmininke", – sako 2012–2016 m. Seimo kadencijos ministras pirmininkas, dabar Seimo narys Algirdas Butkevičius.

100 pirmųjų I.Šimonytės Vyriausybės dienų jis vertina dvejopai. Premjerei jis deda pliusą už tai, kad ji sugebėjo neįsivelti į asmeninį konfliktą su Prezidentu.

Tačiau ekspremjerą nuvilia, kad prezidentūra ir Vyriausybė išsako skirtingas nuomones dėl labai svarbių visuomenei pandemijos suvaldymo klausimų. Jo įsitikinimu, turėtų dirbti viena ekspertų grupė, o ne atskirai Vyriausybėje ir prezidentūroje.

Nors A.Butkevičiaus buvę bendražygiai socialdemokratai aštriai kritikavo Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą, jis sakosi ten radęs neblogų idėjų ir gerų priemonių. "Tačiau ar bus suvaldytas procesas jas įgyvendinant? Jau matau tam tikrų neigiamų dalykų, nes lūkesčiai visuomenei kai kur buvo suteikti per dideli, pirmiausia – dėl pandemijos suvaldymo", – mano ekspremjeras.

Pasak A.Butkevičiaus, neduok Dieve, tokiu laiku pradėti tokį darbą, tačiau jis siūlo Vyriausybei išgyvendinti atvejus, kai ministrai elgiasi taip, lyg būtų opozicija. (P. Paleckio/Fotobanko nuotr.)

Taip, šis ministrų kabinetas perėmė valdžią tokiu laiku, kai jo pirmtakai buvo išauginę didelį sergančių ir užsikrečiančių žmonių per parą skaičių, bet, primena A.Butkevičius, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys buvo pažadėjęs 130 priemonių pandemijos įveikimo planą, tačiau pažadai buvo didesni nei jų įgyvendinimas. Jis stebisi, kad Vyriausybės plane visuomenės sveikata, dabar aktualiausia problema ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, neįrašyta šalia kitų pagrindinių prioritetų – žaliojo kurso, skaitmenizacijos, švietimo.

A.Butkevičiaus vertinimu, antras nepateisintas lūkestis – parama verslui tiek subsidijų, tiek paskolų forma labai atsilieka nuo grafiko. Sausio 15 d. Vyriausybės nutarimu subsidijų plane numatyta 150 mln.eurų, o praeitą penktadienį buvo panaudota ne visai 30 mln. Jis pasigenda horizontalaus valdymo principo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos darbe kartu su Mokesčių inspekcija, INVEGA.

Paklaustas apie atskirus Vyriausybės narius, ekspremjeras teigiamai vertina susisiekimo ministrą Marių Skuodį: infrastruktūriniai projektai jam žinomi dar iš ankstesnio darbo Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje, jis bendrauja su merais dėl magistralinių kelių asfaltavimo, neužmiršta ir vieškelių asfaltavimo programos. Matomas ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Bet A.Butkevičius sako daugiau tikėjęsis iš sveikatos apsaugos ministro A.Dulkio, kritikuoja jį dėl neaiškaus vakcinavimo plano.

Kadangi pandemija tebesitęsia ir Vyriausybė didžiąją dalį laiko skiria jai suvaldyti, darosi neramu, ar neliks svarbiausi darbai paskutiniai.

Ekspremjeras įžvelgia problemų ir dėl dalies ministrų patyrimo einant atsakingas pareigas stokos. Nors ne vienas dirbti pradėjo žadėdamas, kad viską greitai įgyvendins, kai kurių praktiškai nė nematyti, kaip ir nedaug matyti jų ministerijų parengtų projektų Seimo pavasario sesijai.

"Ką reikėtų išgyvendinti – kad kai kurie ministrai viena koja yra valdančiojoje daugumoje, o kita, per socialinius tinklus darydami įvairius pareiškimus, elgiasi lyg būdami ir opozicijoje. Siekiama įgyti didesnį populiarumą, bet taip nepavyks, nes visuomenė, sprendžiant aktualiausias jai problemas, nori matyti Vyriausybę kaip stiprų kumštį", – mano A.Butkevičius ir priduria, kad premjerui labai sunku, kai kažkuris ministras nesuderinęs išsako savo nuomonę aktualiu klausimu, kaip kad yra dariusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Tada premjerui tenka aiškintis visuomenei, kad tai buvo ministro asmeninė nuomonė. "Bet Seime pavasario sesijoje svarstant kai kuriuos svarbius klausimus netrukus paaiškės, ar valdančioji dauguma vieninga", – sako A.Butkevičius.

Nesupranta, kur pateko

Kur kas kritiškesnis I.Šimonytės Vyriausybei jos pirmtakas, dabar Seimo narys Saulius Skvernelis. Paprašytas išvardyti dabartinio ministrų kabineto kelis gerus ir kelis prastus darbus, jis atsakė: "Sunku išvardyti darbus, nes jų nelabai yra. Matau bandymą koncentruotis į vienintelę temą, bet ji negali užgožti kitų gyvenimo atvejų. COVID-19 pandemija nenauja ir niekur ji nedingo, bet naujų darbų kol kas nematyti, tik pasiblaškymas, savęs paieška. Ministrė pirmininkė stengiasi sustyguoti komandą, bet kai kurie ministrai apskritai turbūt nesupranta, kur jie yra patekę ir ką jie turi dirbti."

Pasak S.Skvernelio, sunku vertinti ir atskirus ministrus, nes nemato jų darbų, sėkmingų iniciatyvų, strategijų, vizijų, reformų, apie kurias šie kalbėjo, – nieko, tik sutrikimą ir didelę baimę akyse.

"Matau sveikatos apsaugos ministrą, kuriam teko didelė atsakomybė, bet iš jo norisi daugiau drąsos priimant ryžtingesnius sprendimus. Simonas Gentvilas sparčiai juda pirmos šią kadenciją interpeliacijos link. Kiti – apkasuose: pabando vieną kitą nurodymą atlikti ar pakritikuoti ankstesnę valdžią, kad ji kažko nepadarė, ir tiek", – peikia dabartinius ministrus praėjusios kadencijos ministras pirmininkas.

Pasak jo, pagal Seimo pavasario sesijos programą matyti, kad buvo skambūs pažadai, bet praėjo daugiau kaip trys mėnesiai, o įstatymų projektai neregistruoti, bandoma prisidengti, kad reikia orientuotis į kokybę: "Tačiau iš 119 Vyriausybės teiktų projektų tik 50 registruoti, ir dar du trečdaliai – ankstesnės Vyriausybės. Nėra apie ką kalbėti, nes net nėra parengtų projektų. Visuomenės lūkesčiai sukelti, pažadai spręsti jų rinkėjams esminius klausimus duoti, bet nieko nėra."

Pasak S.Skvernelio, jo vadovaujamas ministrų kabinetas nuo pirmos dienos sprendė klausimus. "Jei Vyriausybės posėdžio darbotvarkėje būdavo mažiau nei 20–25 klausimai, jau nerimaudavome, kad kažkas ne taip. O dabar posėdyje – vidutiniškai devyni klausimai", – lygina ekspremjeras.

S.Skvernelis sako, kad sunku išvardyti Vyriausybės darbus, nes jų nelabai yra. Vienintelė tema negali užgožti kitų gyvenimo atvejų. O kai kurie ministrai turbūt nesupranta, kur jie yra patekę. (I. Gelūno/Fotobanko nuotr.)

Valdant pandemiją jis linki, kad sprendimai būtų logiški, pagrįsti ir drąsesni.

Vis dėlto ir jo vadovaujama Vyriausybė susilaukdavo kritikos, kad pritrūko drąsos priimti sprendimus per pandemijos antrąją bangą. Tačiau S.Skvernelis atkerta: "Mes įvedėme karantiną, pagal užsikrėtusiųjų skaičius kas dvi savaites jį griežtinome. Ko tikrai niekada nebūtume darę, tai judėjimo tarp savivaldybių nelogiško suvaržymo. Dabartinė Vyriausybė uždarė ir visą smulkųjį verslą, nors šis galėjo dirbti. Mus kaltino, kad vėluojame skirti paramą nuo karantino nukentėjusiam verslui, bet dabartiniai tempai – tragedija, o verslas gali palyginti, kaip buvo pirmojo karantino metu ir kaip yra dabar. Prieš rinkimus sakė, kad mes – draudimų Vyriausybė, liberalai transliavo, kad nereikia uždaryti naktinių klubų, restoranų, sakė, kad, pasikeitus valdžiai, ateis laisvė. Bet dabar nemato, kas darosi Vilniaus Gedimino prospekte, – kad nelegaliai veikia restoranai."

Pastebėjus, kad labai jau kritiškas, S.Skvernelis paprieštaravo: "Visai ne. 100 dienų apskritai, galima sakyti, tylėjau. Vyriausybei nelengva, bet prieš tai jie kalbėjo, kad bus naujos vizijos, ateisime ir viską padarysime. Jei liežuviu mali būdamas opozicijoje, turi žinoti, kad atėjęs į valdžią turėsi dirbti. Tačiau kai kurie ministrai sunkiai suvokia, kur jie pateko. Nelengva, bet jie deklaravo, kad yra pasirengę, viską žino, viską gali, o kai atėjo, pasirodė, kad trūksta gebėjimų, žinių, personalijų. Matau sunkiai dirbančią premjerę, bet ant jos pečių nevažiuos ketverius metus visa Vyriausybė", – įspėja S.Skvernelis ir pabrėžia, kad premjerė turi reikalauti iš ministrų pradėti darbus, kuriuos žadėdama Lietuvos žmonėms ir atėjo ši valdančioji dauguma. "Norisi, kad Vyriausybei sektųsi, bet kol kas matau, kad įsivažiuojama per lėtai", – vertina S.Skvernelis.

Nelaiko partneriais

"Sunku vertinti Vyriausybę, nes kažkokių didelių darbų nėra padaryta, net nėra tų darbų konkrečių projektų", – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė neslepia nerimo, kad nežinia, ar Vyriausybė kažką planuoja, tik nesidalija informacija, ar kas nors svarbaus dar neplanuojama. Kol kas Vyriausybės programos ir jos įgyvendinimo planai nekonkretūs, tad, kokį atspalvį įgis žadamos reformos, lig šiol nelabai aišku.

"Ateina nerimą keliančios žinutės apie didesnį privataus sektoriaus įgalinimą, tai yra daugiau viešojo sektoriaus paslaugų perdavimą privačiam. Tačiau kokiu lygiu, kaip tai vyks, kokią naudą atneš Lietuvos gyventojams – šių paslaugų gavėjams, neaišku. Jei būtų perduota nemažai paslaugų, tai gali atsisukti kitu galu", – įspėja profsąjungų lyderė.

Pasak jos, blogas signalas, kad su profsąjungomis kaip su socialiniais partneriais daugiausia bendrauja tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri bene vienintelė, prieš teikdama projektus, paklausia nuomonės, įsiklauso į pastabas. "Su kitomis glaudesnio bendradarbiavimo nėra. Vyriausybei linkėčiau labiau įsiklausyti į darbuotojų nuomonę, daugiau bendradarbiauti su profsąjungomis, nes kartais atrodo, kad sprendimai priimami užmirštant socialinius partnerius arba jais traktuojami tik verslo atstovai", – pabrėžia I.Ruginienė.

Mažiau politizavimo

Vis dėlto ekspertų nuomonė dėl svarbiausio ankstesnės Vyriausybės kadencijos pabaigos ir dabartinės pradžios prioriteto – COVID-19 pandemijos suvaldymo – kiek skiriasi nuo S.Skvernelio.

"Iš karto po Seimo rinkimų priėmė ryžtingus sprendimus dėl ekonominės veiklos ir socialinių kontaktų ribojimo. Sistemingiau įtraukė į sprendimų priėmimą ekspertus – pandemijos valdymas tapo daugiau profesionalizuotas, o S.Skvernelio Vyriausybės buvo labiau politizuotas. Taip pat decentralizavo pandemijos valdymo sistemą. Pradėjo vakcinacijos procesą", – vardija Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Vitalis Nakrošis, vadovavęs tyrimui apie Lietuvos atsaką į COVID-19 pandemiją.

Manau, trūksta ne pasirengimo komunikuoti, o greitos reakcijos matant, kaip kinta visuomenės nuomonė, nuotaikos.

Tyrimas atskleidė, kad Lietuva tarp kitų šalių labai išsiskiria atsako nestabilumu: kovą įvesti labai griežti reikalavimai, vasarą labai atlaisvinta, paskui teko vėl labai apriboti – kaip amerikoniškais kalneliais aukštyn žemyn. "Toks nestabilumas ribojo verslo ir visuomenės galimybes prisitaikyti prie besikeičiančių reikalavimų. Bet dabar viskas stabiliau ir nuosekliau", – vertina V.Nakrošis.

Jis teigiamai vertina ir Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą, jo prioritetus, tik nuogąstauja, kad Lietuvoje planų įgyvendinimo mechanizmas sudėtingas, tad gali užtrukti ilgai ir neduoti tiesioginio poveikio.

Esminių trūkumų per I.Šimonytės Vyriausybės pirmas 100 dienų V.Nakrošis sako nepastebėjęs. Ir dirbdamas krizės sąlygomis I.Šimonytės kabinetas sugebėjo net kiek anksčiau parengti Vyriausybės nuostatų įgyvendinimo planą nei pirmtakai.

V.Nakrošio vertinimu, gana sklandžiai vyko ir politinės komandos formavimas, viceministrų paskyrimas, premjerės ir ministrų komandose matome kompetentingų asmenų.

Skiriasi retorika

"Šios Vyriausybės pozityvūs bruožai yra viešumas, nuoseklumas, konstruktyvus tonas. Iš karto po rinkimų buvo paskelbtas Koalicijos susitarimas, po to – Vyriausybės programa, vėliau jos įgyvendinimo planas, kuris aptartas su socialiniais partneriais ir visuomene. Per tuos aptarimus išryškėjo strateginis požiūris į planavimą, jų komandinis darbas. Tačiau kelia nerimą masto perteklius ir ambicijos trūkumas", – I.Šimonytės ministrų kabinetą vertina Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimų vadovė Guoda Azguridienė.

"Kadangi pandemija tebesitęsia ir Vyriausybė didžiąją dalį laiko skiria jai suvaldyti, darosi neramu, ar neliks svarbiausi darbai paskutiniai", – nerimauja G.Azguridienė. (LLRI nuotr.)

Jos nuomone, programoje labai daug sričių, kuriose numatytas viešojo sektoriaus aktyvus veikimas, o tai reiškia dideles biudžeto išlaidas ir laiko sąnaudas bei negarantuoja efektyvumo. Kol kas nėra aišku, kurie darbai bus prioritetai. Tai neaišku ir iš Seimo pavasario sesijos darbotvarkės, nes daugelis numatytų iniciatyvų dar neregistruotos. "Kadangi pandemija tebesitęsia ir Vyriausybė didžiąją dalį laiko skiria jai suvaldyti, darosi neramu, ar neliks svarbiausi darbai paskutiniai", – nerimauja G.Azguridienė.

Pasak jos, svarbiausi darbai tie, kurie paveiks be išimties visas veiklos sritis ir gyventojus: tai perėjimas prie naujos kokybės teisėkūros ir reguliacinės naštos bei biurokratijos palengvinimas. Pandemijos nuvargintiems žmonėms mažiausiai reikia chaotiškos teisėkūros ir beprasmių sąnaudų dėl galybės reguliavimų. Juk didelei daliai reikės atkurti nukentėjusius savo verslus, ieškoti naujų darbo vietų – visiems aktualu, kad būtų palankios sąlygos ekonominei veiklai.

Lyginant I.Šimonytės ir S.Skvernelio vyriausybes, G.Azguridienės nuomone, labiausiai skiriasi retorika: "Dabartinė Vyriausybė aiškina savo sprendimus, S.Skvernelio – labai retai juos argumentuodavo. Taip pat skiriasi komandiniu darbu – dabar matomi visi ministrai per programoje keliamas užduotis. S.Skvernelio kabinete labai aktyviai veikė premjeras ir keli ministrai. Jau minėjau skaidrumo ir tarimosi skirtumus."

Tačiau po pirmųjų 100 dienų dar anksti kalbėti, kokie bus I.Šimonytės Vyriausybės darbo rezultatai. Pasak G.Azguridienės, neabejotinai darbą sunkina faktas, kad tai trijų partijų, kurios turi gana skirtingų prioritetų, koalicija: jei klausimas yra vienos partijos prioritetas, jis eisis sunkiau nei tuo atveju, jei būtų visų koalicijos narių. Ir žinoma, Vyriausybei, kaip ir visiems kitiems, būtų lengviau dirbti, jei baigtųsi pandemija.

Tylėta per daug

Pasak komunikacijos agentūros "Nova Media" vyresniojo partnerio Arijaus Katausko, galima sakyti, kad pirmąjį 100 dienų Vyriausybė ėjo ne įprastines pareigas, o buvo atsakinga už COVID-19 pandemijos valdymą, ir tai dar tęsis. Vyriausybės komunikaciją jis vertina taip: "Labai didelių klaidų nepadarė, išskyrus tai, kad tylėjimas irgi yra komunikacija, o tylėta šiek tiek per daug. Dėl pandemijos valdymo, paramos verslui informacijos buvo nepakankamai. Be to, daugeliu atveju komunikacija tarp atskirų Vyriausybės dalių buvo ne iki galo sinchronizuota." A.Katauskas pripažįsta, kad tai nėra tik šios Vyriausybės, bet tęstinės valstybės sektoriaus komunikacijos problemos, o dabartinėmis aplinkybėmis visuomenei informacijos vis tiek būtų pritrūkę, kad ir kiek jos būtų pateikta. Vis dėlto resursų tinkamai komunikuoti trūksta, ir jau matyti visuomenės vertinimų kitimas nepalankesne I.Šimonytei linkme.

Premjerė ir jos komanda deklaruoja, kad yra skaidrūs, viešina ne tik jau priimtus, bet ir planuojamus sprendimus, pavyzdžiui, laisvinti karantiną. "Skaidrumo reikia, tačiau ne mažiau reikalinga paaiškinti, kodėl eini tuo keliu. Dabar daugeliu atvejų tai atrodė kaip negebėjimas priimti sprendimą arba neapsisprendimas, ką daryti. Tad nesunku numatyti, kad tokiais atvejais, kai vieną dieną skelbta, kad planuojama kažką atšaukti, o kitą – kad atšaukimas atšaukiamas, visuomenėje kils pasipiktinimas", – sako A.Katauskas. Ir nors įsigilinus matyti, kad tokiems sprendimams yra priežasčių, bet visuomenei turi būti komunikuojama taip, kad žmonėms nereiktų galvoti, kaip juos reikia interpretuoti.

Medaus mėnesį I.Šimonytės komanda galėjo pasiteisinti, kad daugelis bėdų – paveldėtos, bet jau šią kadenciją prasidėjusio vakcinacijos proceso problemos keičia Vyriausybės vertinimą, nes ji jau negali teisintis, jog tai pirmtakų problema. Ši Vyriausybė tapo jų veidu, nors daugelis jų taip pat sisteminės, paveldėtos – kad ir gerai neveikianti e.sistema.

Pasak A.Katausko, sunku vertinti atskirų ministerijų komunikaciją, nes tos, kurios nėra tiesiogiai susijusios su pandemijos valdymu, visai buvo nematomos, ir ne todėl, kad blogai komunikavo, – viešoji erdvė perpildyta COVID-19 tema ir su kita ten sunku patekti. Bet, atkreipia dėmesį ekspertas, jau girdėti kritikos, kad ši Vyriausybė žadėjo daug pokyčių, bet niekas nevyksta.

A.Katauskas primena, kad prieš rinkimus S.Skvernelio Vyriausybės komunikacija priminė senų "gerų" Gedimino Kirkilo laikų – viskas gerai, su viskuo susitvarkėme. "Iš I.Šimonytės Vyriausybės matėme kur kas daugiau skaidrumo, atvirumo, informacijos pateikimo. Tačiau šis ministrų kabinetas susiduria su situacija, kai visuomenė įjautrinta pandemijos, jos lūkesčiai didžiuliai. Manau, trūksta ne pasirengimo komunikuoti, o greitos reakcijos matant, kaip kinta visuomenės nuomonė, nuotaikos", – vertina A.Katauskas.

Pasak jo, iš komunikacinės srities vienintelis geras dalykas, kuris nutiko šiai Vyriausybei, – tai opozicijos visiška komunikacinė impotencija. "Valstiečiai" sudarė šešėlinę vyriausybę, kuri irgi kol kas nieko įdomaus nepasakė, bet jei šalia jos opozicija būtų turėjusi ir šešėlinį krizių valdymo centrą, ekspertų rekomendacijų, I.Šimonytės Vyriausybė būtų patyrusi dešimt kartų stipresnį spaudimą.