„Tie, kurie norėtų šiandien vėl atgaivinti sąrašų viešinimus, turite paneigti 1990 metų kovo 27 dienos pareiškimą, duotą valstybės vardu“, – ketvirtadienį Seime teigė jis.

„Tik principingas Konstitucijos ir įstatymų bei valstybės duotų įsipareigojimų vykdymas gali apginti demokratiją. Svarbiausias demokratijos ginklas yra moralė. Moralinių normų paisymas – geriausias kelias sustiprinti pasitikėjimą demokratija. Duoto žodžio ir priesaikos sulaužymas sumenkina demokratinių institucijų autoritetą“, – kalbėjo V. P. Andriukaitis.

Anot jo, dar labiau visuomenę demoralizuoja, kai valstybės vardu duoti pažadai vėliau nurašomi ir jų stengiamasi nebesilaikyti.

V. P. Andriukaitis citavo 1990 metų kovo 27 dienos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nutarimą: „Slaptų informatorių sąrašuose esančios jų pavardės niekada nebus oficialiai skelbiamos ar patvirtintos, jeigu viešumon iškiltų kokiu nors kitu būdu. Antra vertus, prisipažinimas ir atgaila būtų vertinami kaip moralinis piliečių ir visuomenės apsivalymas.“

Šiuo metu Seime svarstomi du įstatymo projektai, kuriais siekiama viena ar kita apimtimi paviešinti prisipažinusius buvusius slaptus KGB bendradarbius. Ypač aktyviai to siekia vienos iš koalicijos partijų – „Nemuno aušros“ – lyderis Remigijus Žemaitaitis.

Lietuvos valstybė buvo sudariusi dvi galimybes prisipažinti apie buvusį bendradarbiavimą su KGB – 1991–1992 metais Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai ir 2000-aisiais įsigaliojus specialiam įstatymui.

Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.

Atsiimdamas apdovanojimą V. P. Andriukaitis dėkojo savo šeimai už palaikymą ir buvimą drauge, savo mokytojams – Vasario 16-osios Akto signatarams, suformavusiems jo pasaulėžiūrą, buvusiems bendražygiams.

„Galiu drąsiai pasakyti, kad šis apdovanojimas skiriamas visai tai Lietuvos demokratų kartai, kuri sunkiomis pogrindžio sąlygomis ugdė demokratinę to meto mūsų jaunimo tarpe mintį. Ačiū jums, likę gyvieji vyresnės kartos disidentai demokratai“, – ketvirtadienį sakė V. P. Andriukaitis.

Vytenis Povilas Andriukaitis. P. Adamovič / BNS nuotr.

A. Stulginskio žvaigždė jam skirta už reikšmingą indėlį atkuriant Lietuvos valstybingumą, ryžtą ginant asmens teises ir laisves, stiprinant demokratiją, politinio dialogo, konstitucingumo ir politinės kultūros puoselėjimą, ilgametį tarptautinį ir tarpparlamentinį bendradarbiavimą.

Tremtyje gimęs V. P. Andriukaitis, šeimai grįžus į Lietuvą, studijavo mediciną ir istoriją, dirbo gydytoju chirurgu, tuo pat metu aktyviai dalyvavo antisovietiniame pogrindyje.

Įsijungęs į disidentinį judėjimą, platino nelegaliai leidžiamą Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką, su bendraminčiais įkūrė A. Strazdelio humanistinės minties būrelį, buvo persekiojamas KGB.

1989 metais jis prisidėjo prie Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atkūrimo, buvo Lietuvos Sąjūdžio rinkimų į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą programos vienas iš rengėjų, socialdemokratinio būrelio pogrindinės veiklos dalyvis, aktyvus antisovietinio pogrindžio dalyvis. V. P. Andriukaitis iki šiol yra aktyvus LSPD narys.

1990 metais politikas buvo išrinktas į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą, tapo Lietuvos Nepriklausomybės akto signataru.

V. P. Andriukaičio parlamentinė veikla tęsiasi kelis dešimtmečius: jis yra buvęs Seimo narys, Seimo pirmininko pavaduotojas, yra dirbęs Sveikatos apsaugos ministru, aktyviai prisidėjo prie teisėkūros proceso ir valstybės institucijų stiprinimo.

Jau iš tikrųjų peržengiamos ribos, kai kažkas kažką įvardina penktąja kolona. Kas čia per dabar atradimas? Ta penktoji kolona, tai čia kieno?

Nuo 2014 metų V. P. Andriukaitis pradėjo dirbti Europos Sąjungos institucijose, šiuo metu jis yra Europos Parlamento narys.

Kaip rašė BNS, šių metų balandį Seime balsuojant dėl nutarimo A. Stulginskio žvaigždę skirti V. P. Andriukaičiui, kai kurie Seimo konservatoriai posėdyje nedalyvavo arba balsavo prieš šio apdovanojimo jam skyrimą.

Jų teigimu, V. P. Andriukaičio atveju apdovanojimas skirtas remiantis partiniu principu, o ne už nuopelnus, priminta, kad jis yra pasisakęs už bendravimą su Vladimiro Putino valdoma Rusija, Aliaksandro Lukašenkos režimu, kritikavo Lietuvos planus gynybos finansavimo didinti iki 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto.

A. Stulginskio žvaigždės apdovanojimas skiriamas už indėlį puoselėjant parlamentarizmo, demokratijos ir valstybingumo idėjas. Seimo 2020 metais įsteigtu apdovanojimu pagerbiama Steigiamojo Seimo pirmininko, ėjusio prezidento pareigas, A. Stulginskio asmenybė.

Šis apdovanojimas paprastai teikiamas gegužės 15-ąją, kai 1920 metais Steigiamasis Seimas Lietuvos valstybę paskelbė Lietuvos Respublika, arba artimiausiame posėdyje.

„Teiginiais apie penktąją koloną peržengiamos ribos“

V. P. Andriukaitis sako, jog teiginiai apie penktąją kolona Seime peržengia ribas.

„Man atrodo, kad žiniasklaidoj be galo daug kalbama apie karą, apie dar ką nors. Atidarai šaldytuvą – karas, užeini kur nors – karas, rytoj užpuls. Mes turime pereiti prie tos konstruktyvios dialogo formos, kuri pasakytų, kad mes gynybą ir saugumą stiprinam ne karams, o tam, kad karo nebūtų“, – Seime žurnalistams ketvirtadienį kalbėjo Europos Parlamento narys.

„Jau iš tikrųjų peržengiamos ribos, kai kažkas kažką įvardina penktąja kolona. Kas čia per dabar atradimas? Ta penktoji kolona, tai čia kieno? Franko atradimas? Kodėl jį reikia cituoti?“ – pridūrė jis.

Apie tai, jog parlamente formuojasi tam tikra penktoji kolona, kovo mėnesį pareiškė Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.

Tai jis teigė po to, kai dauguma „Nemuno aušros“ ir keli „valstiečių“ frakcijų atstovai nepritarė nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams pratęsimui. Vėliau „aušriečiai“ poziciją pakeitė.

Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad šalyje stiprėja prieš valstybės interesus nusistačiusių asmenų grupė – penktoji kolona. Jis pabrėžė kalbantis ne konkrečiai apie Seimą, o visuomenę.

V. P. Andriukaitis, paklaustas, ar buvęs kandidatas į prezidentus, Baltarusijoje šią savaitę lankęsis Eduardas Vaitkus nėra penktoji kolona, teigė matantis skirtumą tarp kalbėjimo šalies viduje ir kitoje „valstybėje agresorėje“.

„Jeigu aš kalbu viduj šalyje, diskutuoju ir turiu teisę apginti savo nuomonę netgi ir žiniasklaidos akivaizdoj, tai vadinasi demokratija. Bet jeigu aš tarnauju agresoriui, va štai čia jau prasideda tai, ką reikia teisiškai įvertinti“, – teigė europarlamentaras.

„Jeigu Vaitkus kažkur vyksta ir supranta, kad jis vyksta į agresoriaus šalį, jis iš tikrųjų pažeidžia Lietuvos Konstitucijos reikalavimus, Helsinkio nutarimo reikalavimus ir visus kitus. Paprasta“, – kalbėjo jis.

BNS rašė, kad po E. Vaitkaus apsilankymo policija ketvirtadienį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą.

Baltarusijoje apsilankęs buvęs kandidatas į šalies vadovus E. Vaitkus Minske pareiškė G. Nausėdą esant išrinktu neteisėtai, taip pat teigė, kad Lietuva eina lietuvių ir valstybingumo naikinimo keliu.