A. ANUŠAUSKAS: MIGRANTŲ KRIZĘ ŠALYJE SPRĘSTI PADEDA ŠIMTAI KARIŲ

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad migrantų krizę Lietuvoje pasieniečiams padeda spręsti šimtai karių, tačiau tikslių skaičių ministras neįvardija.

„Dėl karių pasitelkimo skaičiaus, aš apie tai nekalbu. Skaičius yra pakankamai didelis. Jis yra gerokai didesnis negu bet kurių kitų institucijų parama sienos apsaugai. Tai yra šimtai karių, kurie jau dabar dalyvauja, talkindami sienos apsaugai“, – žurnalistams Prezidentūroje teigė ministras.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda antradienį su A. Anušausku ir kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu aptarė įstatymų pakeitimus, susijusius su platesniu kariuomenės įgalinimu, sprendžiant migrantų krizę ekstremalios situacijos metu.

Seimui planuojami teikti įstatymų pakeitimai leistų kariams duoti privalomus nurodymus fiziniams asmenims, juos persekioti ir sulaikyti. Kitaip tariant, kariai galėtų atlikti pasieniečių funkcijas.

Ministras teigė besitikintis, kad galimų provokacijų pasienyje pavyks išvengti, Rusijai ir Baltarusijai ruošiantis pradėti didelio masto karines pratybas „Zapad“.

„Pratybos vyksta toliau nuo Lietuvos sienų. Prielaidų, kad iš Baltarusijos pusės išsidėstytų papildomi pajėgumai – aš nematau. (...) Ginkluotų provokacijų tikimės išvengti“, –  aiškino A. Anušauskas.

Skaičius yra pakankamai didelis. Jis yra gerokai didesnis negu bet kurių kitų institucijų parama sienos apsaugai. Tai yra šimtai karių, kurie jau dabar dalyvauja, talkindami sienos apsaugai.

Vis dėlto jis pridūrė, kad „kariuomenė yra pasiruošusi bet kokiai įvykių raidai“.

Ministras taip pat akcentavo, kad esant ginkluotai provokacijai „įsijungtų kitas teisinis režimas“.

Savo ruožtu kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys sakė, kad platesnės kariuomenės pasitelkimo apimtys priklausys nuo krašto apsaugos ministro sprendimo.

„Aš, kaip kariuomenės vadas, teiksiu rekomendacijas, iki kokio lygio mes galime teikti pagalbą vidaus reikalų sistemos struktūroms. (...) Aiškiai mes turime išlaikyt nuostatą, kad Lietuvos kariuomenės karinė parengtis ir pajėgumas neturi kristi, turime būti pasirengę atlikti savo pagrindinę funkciją – ginkluotąją gynybą“, – teigė jis.

Pasak V. Rupšio, tikimasi, kad pereiti prie kariuomenės personalo rezervo pasitelkimo neteks.

Į Lietuvą šiemet jau pateko per 4 tūkst. neteisėtų migrantų, dėl jų antplūdžio Lietuva yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, jog išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą.

Pirmadienį vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pasirašė įsakymą, kuriuo leido pasieniečiams apgręžti į Lietuvą vykstančius neteisėtus migrantus ir nukreipti juos į pasienio punktus ar diplomatines atstovybes.