Nepaisant didžiausio šalies istorijoje užsienyje užsiregistravusių lietuvių skaičiaus artėjantiems prezidento ir Europos Parlamento rinkimams, atskira, tik kitose šalyse gyvenantiems šalies piliečiams, rinkimų apygarda kol kas nenumatyta.

Pirmiausia dėl to, kad norint ją įsteigti, pagal įstatymą, didelis balsuotojų skaičius turi būti per Seimo, o ne per kitus rinkimus. Taip pat yra nesutariama, ar tokios apygardos apskritai reikia.

Balandžio mėnesį Seime posėdžiavę Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovai vienoje iš priimtų rezoliucijų kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją su prašymu steigti atskirą vienmandatę rinkimų apygardą tik užsienyje gyvenantiems lietuviams.

Pasak bendruomenės pirmininkės Dalios Henke, užsienyje gyvena apie 1 mln. gyventojų, tad, nepaisant nepilnamečių, balsuotojų potencialas didelis. Jos teigimu, remiantis tuo, kad šiuos artėjančiuose rinkimuose užsiregistravo per 55 tūkst. žmonių, užsienyje gyvenantys lietuviai turėtų turėti galimybę rinkti savo atstovus Parlamente.

„Milijonas lietuvių gyvena ne Lietuvoje, iš jų, aišku, yra ir vaikų, bet manau, kad užsienyje gyvenantys lietuviai galėtų turėti savo Seimo narį, o gal ir du, nes, skaičiuojama, kad apygardoje turi būti apie 35 tūkst. rinkėjų, o mūsų registracija rodo, kad gali būti net dvi apygardos. Tai įrodymas, kad pribrendome prie to klausimo. Italai, airiai turi Parlamento narius, atstovaujančius diasporoms“, - sakė Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė.

Manau, kad užsienyje gyvenantys lietuviai galėtų turėti savo Seimo narį, o gal ir du, nes, skaičiuojama, kad apygardoje turi būti apie 35 tūkst. rinkėjų.

Pagal dabar galiojančią Seimo rinkimų įstatymo tvarką, užsienyje gyvenančių lietuvių balsai nukreipiami į tą apygardą, kuriai priklauso Parlamentas. Konstitucinės teisės ekspertui, Mykolo Romerio universiteto profesoriui Vytautui Sinkevičiui kyla klausimas, kodėl, esant tokioms aplinkybėms, tokios apygardos reikia atskiros.

„Ir dabar taip yra. Visi užsienio lietuvių balsai suplaukia į vieną Naujamiesčio apygardą. Nelabai suprantu, kokia yra idėjos esmė“, - sakė teisininkas.

Pasak D. Henke, dabartinė tvarka yra tinkanti, tačiau, jos teigimu, jeigu įstatymas numato, kad, esant daugiau nei 35 tūkst. rinkėjų galima turėti atskirą apygardą, tuomet taip ir turėtų būti.

„Ne dėl to, kad netinka. Pagal įstatymą yra tokia galimybė, tai ir turėtų būti. Nebereikėtų tam vienam Seimo nariui rūpintis ir vienos, ir kitos pusės (Naujamiesčio apygardos ir užsienio lietuvių. - ELTA) klausimais“, - sakė D. Henke.

Balandžio mėnesį Seime posėdžiavę užsienyje gyvenantys lietuviai priimtoje rezoliucijoje taip pat siūlo VRK rinkimų apygardas sudaryti ne pagal kitose valstybėse balsavusiųjų, o užsiregistravusiųjų skaičių.

Anot VRK pirmininkės Lauros Matjošaitytės, užsiregistravusių žmonių skaičius negali būti tolygus atiduotų balsų skaičiui. Ji taip pat pažymėjo, kad praėjusiuose Seimo rinkimuose, nepaisant to, kad užsiregistravo per 19 tūkstančių balsavimo teisę turinčių asmenų, balsą atidavė 3 tūkst. mažiau - 16 tūkst.

„Iš kur VRK žinoti, kad tie užsiregistravę rinkėjai ateis balsuoti? Šioje vietoje kalbame apie tai, kad reikia 34-35 tūkstančių balsų, tik tada galėtume kalbėti apie atskirą apygardą. O duoti rinkėjam išrinkti Seimo narį, kada balsuoja ne kelios dešimtys, o tik 5 tūkstančiai - būtų netolygios sąlygos ir patiems kandidatams“, - teigė ji.

Pasak D. Henke, Lietuvoje apygardos dalinamos taip pat ne nuo balsavusiųjų skaičiaus, o nuo gyventojų, tad didelio skirtumo ji esą nemato.

„Registracija užsienyje būtų tolygi gyvenančiųjų skaičiui“, - tvirtino D. Henke.

Buvusiam Konstitucinio Teismo teisėjui V. Sinkevičiui kurti atskirą rinkimų apygardą užsienyje gyvenantiems lietuviams taip pat keistai atrodo dėl esą konstitucinio principo, kad Seimo nariai yra visos tautos atstovai.

„Seimo narys yra visos tautos atstovas, o ne užsienyje gyvenančių piliečių. Jis turėtų atstovauti visos tautos interesams, o ne vienos atskiros grupės. Tai kaip dabar bus - ką, mes skirstysime, keisime šį konstitucinį principą?“ - klausė teisininkas.

Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė D. Henke priešpriešos šiuo klausimu nemato. Pasak jos, tautos atstovai ir dabar Lietuvoje yra renkami iš skirtingų kraštų, jie yra atskaitingi savo rinkėjams.

„Lietuvoje yra to krašto Seimo nariai - Klaipėdos, Šiaulių, tai taip pačiai jie atstovautų ir užsienio lietuviams. Užsienyje gyvenantys lietuviai ir yra Lietuvos tauta“, - teigė ji.

Pasaulio lietuvių bendruomenė taip pat siūlė VRK kurti atskirą apygardą atsižvelgiant ne į Seimo rinkimų, o į užsiregistravusiųjų balsuoti skaičių paskutiniuose rinkimuose - šiuo atveju, prezidento ir Europos Parlamento. Tačiau, pasak pirmininkės L. Matjošaitytės, įstatymas teigia, kad ne mažiau kaip 34 tūkst. balsų turėtų būti per Seimo rinkimus. Ir jeigu taip nutiks, tuomet reikės platesnių diskusijų dėl idėjos įgyvendinimo.

„Klausimas, ar nereikėtų keisti pačios rinkimų sistemos. Dabar nustatyta, kad vienmandatėje renkami 71 Seimo nariai, daugiamandatėje - 70, tad klausimas, kur reikėtų tą vieną Seimo narį rinkti, ar sumažėtų vienmandačių ar daugiamandačių apygardų skaičius. Tų variantų yra daug“, - sakė VRK pirmininkė.

Pasak Užsienio reikalų ministerijos, trečiadienio duomenimis, norą balsuoti užsienyje išreiškė 54 589 užsienyje gyvenantys lietuviai. Jungtinėje Karalystėje - 19 891, Jungtinėse Valstijose - 7 786, Airijoje - 5 176, Norvegijoje - 3 280, Vokietijoje - 3 113, Danijoje - 1 927, Švedijoje, 1 860, Belgijoje - 1 591, Ispanijoje - 1 464, Nyderlanduose - 1 245.

Tai didžiausias skaičius per šalies nepriklausomybės laikotarpį.

Įkurdinti atskirą apygardą užsienio lietuviams buvo planuota ir anksčiau, prieš 2016-ųjų Seimo rinkimus. Tuomet, po opozicijoje buvusių konservatorių siūlymo, Seimas balsavo prieš.