„Su manimi niekas nesitarė, nesikalbėjo“, – Eltai sakė V. Ušackas.

„Iš patirties žinau, kad valstybės pradeda politinį lobizmą ir konsultacijas ganėtinai anksčiau, siekdamos išsikovoti vienokią ar kitokią įtakingą poziciją Europos kolegijoje. (...) Manau, kad esame šiek tiek pavėlavę formuodami savo poziciją“, – sakė politikas.

Jo teigimu, taip nutiko dėl pokyčių valstybės aukščiausiuose postuose. Tiesa, diplomatas sako, kad gauti įtakingą vietą galimybių dar yra.

Manau, kad esame šiek tiek pavėlavę formuodami savo poziciją.

„Manau, kad galimybių užsitikrinti įtakingą vietą išlieka. Tam reikalingas asmuo, turintis patirtį, sugebėjimus ir profesinius įgūdžius. (...) Tikiuosi, prezidentas ir premjeras Ursulai von der Leyen pateiks geriausius kandidatus, kurie atlieps Lietuvos interesus“, – sakė V. Ušackas, konkrečių pavardžių, kas galėtų tapti eurokomisarais, įvardinti nenorėjęs.

Kaip anksčiau buvo skelbta, kad, premjero Sauliaus Skvernelio teigimu, Lietuva Europos Komisijoje norėtų portfelio, susijusio su energetika, ekonomika arba išorės sienų apsauga. Tokios pozicijos išvardytos Vyriausybės pranešime, paskelbtame po penktadienį vykusio ministro pirmininko susitikimo su energetikos eurokomisaru Marošu Šefčovičiumi.

„Man asmeniškai per trumpą laiką teko sukaupti nemažą politinę patirtį, buvau priverstas tą padaryti. Teko lipti ant grėblių, kurių laiku nepastebėdavau. Teko nudegti ten, kur buvo visai nebūtina. Bet tai buvo mano išmoktos pamokos“, – kalbėjo jis.

„Didžiausia klaida buvo galvoti, kad tiksliai žinome, ko reikia Lietuvai, ir vienintelis tikslas buvo pasiekti kuo greičiau šiuos pokyčius. Visuomenė retai kada pokyčius sutinka džiugiai“, – pridėjo į ministrus pirmininkus siūlomas kandidatas.

Pasak S. Skvernelio, viena didžiausių padarytų klaidų – etatinis mokytojų darbo apmokėjimas.

„Įvedant etatinį mokytojų apmokėjimą lankstumo pritrūko, gaila, nepavyko susitarti, ir sprendimai, kurie randami dabar, nebuvo rasti anksčiau. Aš suprantu, kad kai kada griežta retorika politikoje gali būti klaida. Kaip ir nesibaigiančios rietenos, kaltų ieškojimai, tušti apsižodžiavimai su oponentais. Šias pamokas taip pat išmokau“, – Seime kalbėjo l.e.p. premjeras.

Aš suprantu, kad kai kada griežta retorika politikoje gali būti klaida. Kaip ir nesibaigiančios rietenos, kaltų ieškojimai, tušti apsižodžiavimai su oponentais. Šias pamokas taip pat išmokau.

Pasak S. Skvernelio, jis nori atsiprašyti Lietuvos žmonių už ambicijų kovas ir nesutarimus, kurie kenkia šalies gerovei.

„Šiandien šioje šalyje, matyt, galime kiekvienas, bent aš asmeniškai tai tikrai, atsiprašyti Lietuvos žmonių – kartais demokratinė konkurencija išsigimsta ir vietoje bendro darbo Lietuvos labui jiems tenka matyti ambicijų kovas ir politinius susistumdymus. Tai negerina bendro fono valstybėje“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Kalboje Seime l.e.p premjeras taip pat pažymėjo, kad būsimos Vyriausybės pagrindinis tikslas bus socialinės atskirties mažinimas.

„Aiškus XVII Vyriausybės prioritetas būtų socialinė atskirtis. Ne žodžiais, o konkrečiai darbais pavyko išspręsti sudėtingus ilgus metus strigusius klausimus. Jų naudą pirmiausia patyrė silpniausi – vaikus auginančios šeimos, senjorai“, – Seime kalbėjo S. Skvernelis.

Vyriausybės sudėtis paaiškės artimiausiomis dienomis

Prezidentas G. Nausėda sako, kad atnaujintos Vyriausybės sudėtis paaiškės artimiausiomis dienomis.

Šalies vadovas teigė, kad premjeras Saulius Skvernelis jam dar nepateikė konkrečių ministrų kandidatūrų.

„Nieko mes negavome, mes apsikeitėme nuomonėmis (su premjeru), tikrai jokio apibrėžto sąrašo nėra. Jis tikrai gims artimiausiomis dienomis ir, suderinę kandidatūras, mes, manau, galėsime pateikti tuos siūlymus tvirtinimui“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Nausėda, Seime pateikęs premjero kandidatūrą.

Ministrų kabinetas atnaujinamas prieš kelias savaites valdančiosios koalicijos sutartį pasirašius „valstiečiams“, „socialdarbiečiams“, „tvarkiečiams“ ir Lenkų rinkimų akcijai.

Šiuo metu „valstiečiai“ formaliai kontroliuoja 12 iš 14 ministerijų veiklą, o dar du portfelius turi „socialdarbiečiai“.

Pagal naują sutartį, koalicijos partneriams iš viso priklauso penkios ministerijos.

G. Nausėda dar kartą paragino valdančiuosius neeksperimentuoti dėl krašto apsaugos ministro. Šį portfelį gavo „Tvarka ir teisingumas“.

Pasak jo, dabartinis ministras Raimundas Karoblis dirbo sėkmingai, sukaupė reikalingą patirtį ir turi planų ateičiai.

„Atsižvelkime dar į tai, kad artėja gruodžio 4 dieną labai atsakingas NATO viršūnių susitikimas, kuriame bus nubrėžti planai tolesnei šios organizacijos veiklai ir ypatingai su fokusu į mūsų Baltijos regioną“, – kalbėjo prezidentas.

„Taip kad tikrai yra labai rimtų darbų ir mes negalime čia dabar eksperimentuoti“, – pridūrė jis.

G. Nausėda nekomentavo „socialdarbiečio“ Andriaus Palionio galimybių tapti žemės ūkio ministru, nes tvirtino šios kandidatūros dar negavęs.

Kalbėdamas apie valdančiųjų planus pakeisti mažiausiai keturis ministrus, šalies vadovas užsiminė, kad Lietuvoje galėtų būti mažinamas ministerijų skaičius.

„Neskaičiuosiu, nes dabar tikrai neprisiminsiu, kiek ten pagal tą mūsų sąrašą. Tiek ministrų daug, gal turėtų būti jų šiek tiek mažiau Lietuvoje. Bet reikia tikrai pakalbėti rimtai ir tik tada užsiiminėti matematika“, – teigė prezidentas.

Praėjusį penktadienį G. Nausėdai davus prezidento priesaiką, Vyriausybė jam grąžino įgaliojimus. Tokia procedūra, kartais vadinama mandagumo atsistatydinimu, yra numatyta Konstitucijoje.

Seimas dėl premjero kandidatūros planuoja balsuoti antradienį. Valdantiesiems planuojant keisti daugiau ministrų, Seime gali tekti balsuoti ir dėl Vyriausybės programos.

G. Nausėda priims premjerą

G. Nausėda artimiausiu metu susitiks su premjeru Sauliumi Skverneliu ir valdančiąją koaliciją subūrusių partijų lyderiais aptarti Vyriausybės sudėtį.

Ministras pirmininkas darbo susitikimui pas prezidentą atvyks ketvirtadienį pusę trijų popiet, po šio susitikimo komentarai žiniasklaidai nenumatomi, BNS sakė prezidento atstovas Aistis Zabarauskas.

Keturių valdančiųjų partijų lyderius G. Nausėda priims penktadienį 11 valandą.

Po vadinamojo mandagumo atsistatydinimo G. Nausėda ketvirtadienį pateikė Seimui S. Skvernelio kandidatūrą toliau eiti premjero pareigas.

Derybose dėl Vyriausybės atnaujinimo kol kas daugiausia diskusijų kelia krašto apsaugos ministro pozicija.

Šis postas pagal koalicinę sutartį priklauso „tvarkiečiams“, bet prezidentas išsakė lūkestį, kad krašto apsaugos ministro pareigose liktų Raimundas Karoblis.

„Labai reali pavardė, bet lieka tik vieną smulkmeną įgyvendinti, kad liberalai būtų valdančiojoje daugumoje ir turėtų galimybę siūlyti kandidatus į šitas pozicijas, netgi dar daugiau – dalyvauti Vyriausybėje, nes Vyriausybė teiks kandidatus į Seimą“, - trečiadienį žurnalistams kalbėjo premjeras.

Pasak S. Skvernelio, Lietuva yra numačiusi keturis dominančius portfelius, tačiau, kokie jie, neatskleidžia.

„Turime savo pageidavimus, bent keturias sritis, o tos sritys bus išgrynintos jau po pokalbių su atitinkamais pareigūnais Briuselyje“, – sakė S. Skvernelis.

Labai reali pavardė, bet lieka tik vieną smulkmeną įgyvendinti.

ELTA primena, kad kandidatė į Europos Komisijos (EK) pirmininkus Ursula von der Leyen yra atskleidusi, jog, jei ji bus patvirtinta EK pirmininke, ji kreipsis į Europos Sąjungos valstybes nares, prašydama pateikti du kandidatus į Europos komisarų pozicijas – vyrą ir moterį.

Liberalai tikina, kad tokia situacija paradoksali – Lietuvos Ministrų Kabinetas yra vyriškas, tad kaip kandidatę moterį yra siūloma įtraukti Ingridą Šimonytę.

„Esame vienintelė šalis visoje Europoje, neturinti nė vienos moters ministrės Vyriausybėje. Yra šansas, kad galime tapti šalimi, neišlaikančia lyčių balanso, - tai būtų tarptautinė gėda ir skandalas. Taip pat ne visos anksčiau ministrėmis dirbusios moterys turi užtektinai patirties, kad jų kandidatūros būtų teikiamos. Siūlome ministrui pirmininkui atsakingai rinktis kandidates ir skatiname pasirinkti buvusios finansų ministrės Ingridos Šimonytės kandidatūrą", – praėjusią savaitę sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ birželio 14-28 dienomis atliktos apklausos duomenimis, labiausiai nemėgstamas asmuo visuomenėje yra LVŽS partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis – tokią nuomonę apie jį išsakė 21,7 proc. respondentų. Tai yra 5,5 proc. daugiau nei šių metų sausio mėnesį, kai R. Karbauskio reitingas siekė 16,2 proc.

Antroje vietoje – LVŽS partijos narys, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Per pastaruosius 5 mėnesius jo neigiamas vertinimas visuomenėje taip pat paaugo ­– apklausos rezultatai rodo, kad nepalankiai jį vertina 17,2 proc. respondentų, kai sausio mėnesį buvo 11,1 proc.

Tokį patį nepasitikėjimą (11,1 proc.) visuomenėje sausio mėnesį turėjo ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, tačiau birželio duomenys rodo, kad per šį laikotarpį nepalankus vertinimas jam sumažėjo. Konservatorių lyderį neigiamai vertina 2,7 proc. respondentų mažiau – dabar reitingas siekia 8,4 proc.

Trečioje vietoje esančio Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko prof. Vytauto Landsbergio neigiamas vertinimas per 5 mėnesius praktiškai nepasikeitė – nuo 7,9 proc. jis paaugo iki 8,2.

Birželio mėnesį 8,2 proc. nepasitikėjimo visuomenėje turi ir LVŽS deleguotas ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Tiesa, reitingas yra gerokai mažesnis nei kad buvo šių metų pradžioje – sausio mėnesį jį nepalankiai vertino 4,2 proc. daugiau respondentų – 12,4 proc.

Šeštoje vietoje nepalankiausiai visuomenėje vertinamų veikėjų sąraše yra konservatorius, europarlamentaras Andrius Kubilius su 5 proc. (buvo 11,6 proc.), septintoje – ilgametis partijos Tvarka ir teisingumas (TTP) lyderis, nušalintasis prezidentas Rolandas Paksas 4,4 proc. (6,5 proc.), aštuntoje – „Darbo partijos“ pirmininkas Viktoras Uspaskichas 4,3 proc. (6,2 proc.).

Devintoje – koalicijos partnerių Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas 4,0 proc. (1,8 proc.), o dešimtoje – Seimo narys Petras Gražulis 3,3 proc. (1,6 proc.). Už nepalankiausiai vertinamų asmenybių dešimtuko ribų likusios kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės reitingas nepakito – tiek sausį, tiek birželį jis yra 3,2 proc., sąraše buvusi šalies vadovė užima 11 vietą.

Tyrimo metu apklaustas 1021 Lietuvos gyventojas (nuo 18 metų ir vyresni), apklausa vyko 113 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.

Peticija teikiama „Romuvos“ bendruomenės narių, tą patvirtino bendrijos krivė Inija Trinkūnienė.

„Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“, kuri nuo 1967 m. skiria visas pajėgas lietuvių tapatybės stiprinimui, dar 2017 m. teisės aktais nustatyta tvarka pateikė Teisingumo ministerijai prašymą suteikti valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą, tikėdama, kad Lietuva jau pribrendo tam, jog būtų įvykdytas istorinis teisingumas ir atiduota pagarba visiems tiems, kurie atnešė senąjį baltų tikėjimą iki šių laikų“, – rašoma peticijoje.

Dokumente remiamasi Konstitucijos 26 straipsniu, kuriame teigiama, kad žmogus turi laisvę išpažinti, skleisti religiją arba tikėjimą, taip pat Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymu, kurio 6 straipsnis tvirtina, jog religinė bendrija pripažinta kaip istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu jos apeigos ir mokymai neprieštarauja įstatymams ir dorai. Įstatyme taip pat numatoma, kad pripažinimas gali būti suteikiamas praėjus ne mažiau nei 25 metams po bendrijos pirmos registracijos Lietuvoje.

„Teisingumo ministerija pateikė išvadą, kad „Romuva“ visas šias Įstatyme nustatytas sąlygas atitinka“, – teigia romuviečiai.

„Nepaisant to, 2019 m. birželio 27 d. Seime vos šešių balsų persvara buvo priimtas sprendimas nesuteikti „Romuvai“ valstybės pripažintos religinės bendrijos statuso. Balsavimo rezultatus neabejotinai nulėmė ne tik išvakarėse Seimo nariams išplatintas kitos religijos atstovo Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininko arkivyskupo Gintaro Grušo beprecedentis priešiškas laiškas, bet ir Seimo narių pasisakymai, kurstantys religinę nesantaiką ir skleidžiantys šmeižtą apie „Romuvą“, be jokių įrodymų apkaltinant ją netgi ryšiais su KGB ir Kremliumi“, – rašoma peticijoje.

Pasak dokumento rengėjų, tokiai teiginiai kursto nesantaiką, o tai yra draudžiama Konstitucijos ir kitų teisės aktų, tad „kelia abejonių minėto Seimo sprendimo teisėtumas“.

„Romuva“ taip pat pabrėžia, kad Europos etninių religijų kongreso (ECER) prezidentas Andrasas Korbanas-Arthenas yra deklaravęs, kad „Seimo sprendimas, paveiktas stipraus Romos katalikų Bažnyčios spaudimo, reiškia ne tik didžiulį Lietuvos Konstitucijos pažeidimą, bet ir prieštarauja Europos sąjungos pamatinių teisių chartijai bei Jungtinių Tautų visuotinių žmogaus teisių deklaracijai“.

Palaikymą romuviečiams taip pat yra pareiškęs Tarptautinio kultūros studijų centro (ICCS), vienijančio keturiasdešimties pasaulio šalių kultūros tyrėjų filialus, prezidentas Šekaras Patelas.

ELTA primena, kad birželio pabaigoje Seime nebuvo pritarta projektui suteikti valstybės pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Už pasisakė 40 parlamentarų, prieš – 31, susilaikė 15 Seimo narių.

Dėl šio įvykio liepos pradžioje senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ vaidilos nutarė kreiptis į Europos Žmogaus Teisių teismą (EŽTT).

Valstybės pripažinimas religinėms bendrijoms nėra tapatus valstybės pripažinimui tradicinėms Lietuvos religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, tačiau suteikia tam tikras privilegijas.

Kaip teigiama, ši bendrija būtų galėjusi sudaryti santuokas, kurios sukelia tokias pat teisines pasekmes, kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje. Suteikus valstybės pripažinimą, ši bendrija įgytų teisę mokyti tikybos ir religinių apeigų valstybės ir savivaldybių mokyklose, tikinčiųjų mokinių ar jų tėvų prašymu, nepažeidžiant pasaulietinės mokyklos sampratos.

Pagal Konstituciją Lietuvoje nėra valstybinės religijos.

Ji rūpinsis G. Nausėdos sutuoktinės pirmosios ponios Dianos Nausėdienės komunikacija.

„Ji rūpinsis pirmosios ponios komunikacija ir socialiniais projektais“, – BNS pirmadienį sakė Prezidentūros atstovas Aistis Zabarauskas.

Protokolo specialistė 55 metų D. Nausėdienė lydės prezidentą per jo pirmąjį vizitą į Lenkiją antradienį.

„Šiandien užveriu vieno labai svarbaus gyvenimo etapo duris ir žengiu į kitą. Nuoširdžiai dėkoju JE Gitanui Nausėdai už pasitikėjimą. Jungiuosi prie komunikacijos komandos. Tikiu, kad Lietuvoje gali formuotis kitokia politinė kultūra, ir kitoks požiūris į darbą mūsų valstybei. Esu laiminga, turėdama galimybę skirti savo jėgas, žinias prasmingam darbui. Suprantu, kad teks nemažai mokytis. Daug dirbti. Darysiu tai sąžiningai ir su meile“, – savo feisbuko paskyroje pirmadienį parašė R. Statkuvienė.

Žurnalistė yra dirbusi „Lietuvos žiniose“, bendradarbiavo su 15min.lt, Delfi.lt.

Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad prie komunikacijos komandos taip pat jungiasi įmonės „Bitė Lietuva“ korporatyvinių reikalų ir ryšių su visuomene vadovas Antanas Bubnelis. Jis bus atstovu žiniasklaidai.

Kiek anksčiau buvo skelbta, kad komunikacijos vadovu dirbs Aistis Zabarauskas. Konkurencijos tarybos vicepirmininkė Jūratė Šovienė paskirta prezidento patarėja teisės klausimais, buvęs energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius vadovaus naujai sukurtai aplinkos ir infrastruktūros grupei, o diplomatė Asta Skaisgirytė-Liauškienė bus užsienio politikos patarėjų grupės vadovė. Algė Budrytė bus kanceliarijos vadovė, o prezidento kabineto vadove paskirta Ieva Ulčickaitė.

Ekonominės ir socialinės grupės vadovas bus Simonas Krėkšta, vidaus politikos grupei vadovaus buvęs Kauno vicemeras Povilas Mačiulis. Nacionalinio saugumo grupės vadovas bus paskelbtas liepos pabaigoje, taip pat ir švietimo, mokslo ir kultūros grupės vadovą G. Nausėda teigia vis dar renkąs.

Naujausios apklausos rodo, kad sutartį pasirašiusių partijų reitingai keitėsi paklaidos ribose, o tai, pasak Mykolo Romerio universiteto lektorės Rimos Urbonaitės, rodo, kad visuomenė derybomis nepatikėjo. Be to, „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio populiarumas smuko dar labiau – per pastaruosius tris mėnesius jį nepalankiai vertinančių gretos padidėjo 10 proc.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ birželio 14-28 dienomis atliktos apklausos duomenimis, jeigu rinkimai į Seimą vyktų rytoj, 14,9 proc. respondentų balsuotų už Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų partiją, tai yra didžiausią palaikymą turinti politinė jėga. Tiesa, parama jai yra sumažėjusi 0,8 proc. – nuo 15,7 iki 14,9 proc.

Antroje vietoje yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kurios reitingas nuo 14,1 proc. smuktelėjo iki 13,4 proc. Trečioje – Lietuvos socialdemokratų partija su 12,6 proc. Lyginant su praėjusiu mėnesiu, parama LSDP išaugo 0,2 proc.

Iš liepos 5 d. susitarimą pasirašiusių partijų be LVŽS, paklaidos ribose dalį rinkėjų ir prarado Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP), Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), o partija Tvarka ir teisingumas (TTP) – nežymiai užsiaugino. „Socdarbiečiai“ neteko 2,4 proc. balsų – nuo gegužės pabaigoje buvusių 3,4 proc. sumažėjo iki 1 proc. LLKA-KŠS nuo 4,1 iki 3,4 proc. Tuo metu TTP reitingas pakilo 1,1 proc. – nuo 4,7 iki 5,8 proc.

Negausiu padidėjusiu palaikymu galėtų pasidžiaugti Liberalų sąjūdis – birželio mėnesį darytos apklausos metu 5,3 proc. respondentų, tai yra 1,3 proc. daugiau negu praėjusį mėnesį, balsuotų už šią partiją. Tiesa, nuo 4 vietoje esančių TTP Liberalų sąjūdis atsilieka 0,5 proc.

Daugiau prielaidų yra kristi reitingams, nes ką matome, tai dalinami pažadai, nuo kurių paskui yra atsisakoma.

Pagal visuomenės apklausas, 6 vietoje yra Darbo partija su 5,1 proc. palaikymo (5,9 proc. gegužę), 7-oje – LLKA-KŠS, 8-oje – Laisvės sąjunga su 2,3 (gegužė 3,5 proc.), 9-oje – Lietuvos centro partija su 2,2 (2,1 proc.), o paskutinėje – minėti „socialdarbiečiai“.

Komentuodama reitingus, politologė R. Urbonaitė tikina – jie rodo, kad valdančiosios koalicijos formavimo darbais visuomenė nepatikėjo.

„Be abejo, kad nepatikėjo. Reikia pasakyti, kad šios derybos tikrai nebuvo tokios, kurios galėjo sudaryti prielaidas pasikeisti požiūriui į „valstiečius“, tiek į kitus koalicijos partnerius į gerąją pusę. (...) Daugiau prielaidų yra kristi reitingams, nes ką matome, tai dalinami pažadai, nuo kurių paskui yra atsisakoma, tikrai manau, kad ateityje nepraslys tokie dalykai kaip Širinskienės perėjimai ir pan. Kitas dalykas – koalicija buvo sudaroma tokiu principu, kad persidaliname postus, o ne kalbam apie proveržį. Nematau prielaidų reitingui gerėti ir ateityje. Matome stagnaciją“, – sako politologė.

Kiek daugiau pokyčio visuomenės akyse yra kalbant apie partijų lyderių reitingus. Štai, pavyzdžiui, „tvarkiečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis galėtų džiaugtis ne tik kiek pakilusiais partijos, bet ir asmeniniais reitingais. Pagal Eltos užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktą apklausą, R. Žemaitaitis yra palankiausiai vertinamas partijų lyderis su 43 proc. palankaus ir 31 proc. nepalankaus vertinimo (per tris mėnesius pakito nuo 39 proc. ir 37 proc.). Kitų koalicijos partnerių partijų pirmininkų reitingas yra gerokai žemesnis.

„Socdarbiečių“ pirmininkas Gediminas Kirkilas yra septintoje vietoje su 24 proc. palankaus ir 57 proc. nepalankaus vertinimo (26 proc. ir 58 proc.), „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis – devintoje su 22 proc. palankaus ir 68 proc. nepalankaus (32 proc. ir 58 proc.), kas jį daro nepalankiausiai vertinamu asmeniu tarp partijos lyderių, o Valdemaras Tomaševskis yra paskutinėje, dešimtoje, vietoje su 19 proc. ir 57 proc. (14 proc. ir 61 proc.).

Anot MRU lektorės R. Urbonaitės, toks R. Karbauskio vertinimas visuomenės akyse yra lyg tūzas oponentų, sakančių, kad LVŽS partijoje reikia pokyčių, rankose.

„Partija dar turėtų džiaugtis, kad R. Karbauskio negatyvaus reitingo augimas taip stipriai nekoreliuoja su partijos reitingu“, – sako ji.

„Manau, tokį negatyvų reitingą išnaudos tie, kurie kalba apie poreikį naujos lyderystės partijoje. Toks R. Karbauskio reitingas jam pačiam turėtų kelti didelį susirūpinimą, nes tai yra tūzas jo oponentų naudai“, – pridėjo politologė R. Urbonaitė.

Tyrimo metu apklaustas 1021 Lietuvos gyventojas (nuo 18 metų ir vyresni), apklausa vyko 113 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.

Pasak ministro, jos suskaičiuojamos automatiškai ir išmokamos visiems Lietuvoje registruotiems ūkininkams už pirmuosius 30 hektarų. Tiesa, jo teigimu, būtent dėl panašių priežasčių, kai, anot G. Siurplio, bandoma susieti Žemės ūkio ministeriją ir R. Karbauskį buvo nuspręsta perduoti ministeriją kitai politinei partijai.

Anot G. Surplio, išmokos ir R. Karbauskiui, ir visiems kitiems žemės ūkio verslo subjektams yra išmokamos ir apsikaičiojamos automatiškai pagal turimus hektarus ir auginamas kultūras.

„Tačiau čia mes atsiduriame labai įdomioje situacijoje, kuri ir man pasirodė labai įdomi, kai mes rašėme Lietuvos kaimo ir žemės ūkio plėtros baltąją knygą. Kad už tuos pirmuosius 30 ha papildomą išmoką turi gauti visi – nesvarbu, ar žmogus turi 5, ar 30, ar 500 ha. (...) Yra reglamentinė nuostata, kad jei taikai smulkiųjų hektarų išmoką 30 ha, taikai visiems“, – „Žinių radijui“ teigė G. Surplys.

Yra reglamentinė nuostata, kad jei taikai smulkiųjų hektarų išmoką 30 ha, taikai visiems.

„Čia mes nekalbame apie tai, ar R. Karbauskis ar jo broliai pasinaudojo šia sąlyga. Tiesiog programa automatiškai kiekvienam Lietuvos ūkininkui, nepaisant to, kiek jis turi ha, sumoka daugiau už tuos ha, kurie yra iki pirmųjų 30“, – pridėjo ministras.

Jo teigimu, kad viskas atliekama pagal teisės aktus patvirtino ir pirmadienį pateiktos Generalinės prokuratūros išvados.

G. Surplys taip pat pažymėjo, kad pagal Vyriausybės programą nuo kito paramos laikotarpio bus siekiama išmokas skaidyti – už pirmuosius 10 ha bus sumokama daugiau nei turinčiam nuo 10 iki 20 ha. Taip pat jis teigia, kad savo valdymo laikotarpiu ministerijoje įvedė paramos lubas, kai ūkininkai negali gauti daugiau nei 150 tūkst. eurų. išmokų per metus.

Paklaustas, kodėl Žemės ūkio ministerija yra atiduota „socdarbiečiams“, G. Surplys sakė, kad taip  norima sumažinti įtampą tarp žemės ūkio sektoriaus, „valstiečių“ ir Ramūno Karbauskio.

„Pagrindinė priežastis yra ta, kad labai daug bandoma pripiršti R. Karbauskiui ir „valstiečiams“ kokių pinigų sandorių, pinigų išgrobstymų, kas yra visiškai netiesa. Žmonėms neįrodysi, kad tu ne dramblys“, – sakė jis.

„Yra daug nereikalingo triukšmo, kuris trukdo daryti reikiamus pokyčius žemės ūkio srityje. (...) Nuimti įtampas, priežastis ta ir buvo“, – pridėjo žemės ūkio ministras.

ELTA primena, kad „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis su šeimos nariais, kaip skelbia 15min.lt, 25 kartus pasinaudojo galimybe kartą per metus gauti išmoką už pirmuosius 30 hektarų. Kaip teigia žurnalistai, taip buvo pasisavinta 42,3 tūkst. eurų.

Tuo metu tyrimą atlikusi Generalinė prokuratūra pažeidimų nerado.

G. Surplys: R. Karbauskis gerai vadovauja partijai

G. Surplys sako, kad dabartinis „valstiečių“ pirmininkas R. Karbauskis gerai vadovauja partijai, o premjeras Saulius Skvernelis, jo manymu, liks ministro pirmininko poste.

G. Surplio teigimu, pasirodžiusios kalbos, esą S. Skvernelis ruošiasi ne tik įstoti į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS), tačiau ir partijos pirmininko poste pakeisti R. Karbauskį, kelia sumaištį LVŽS ir primena kitose partijose įvykusius skilimus.

„Aš nesu partijos „frontmenas“, nesu partijos fronto linijose, bet kaip politologas galiu pasakyti, kad turbūt dabar mūsų partijoje vyksta kažkas panašaus, kas vyksta konservatorių partijoje, kas įvyko pas socialdemokratus, liberalus, Darbo partijoje, Tvarkoje ir teisingume. Ateina laikas, kai iškyla klausimų dėl partijos krypties, galbūt ir dėl partijos lyderystės, tai yra normalūs demokratiniai procesai, kurie jau praėjo daugelyje partijų ir yra nesvetimi ir mūsų partijai“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė G. Surplys.

Ateina laikas, kai iškyla klausimų dėl partijos krypties, galbūt ir dėl partijos lyderystės, tai yra normalūs demokratiniai procesai, kurie jau praėjo daugelyje partijų ir yra nesvetimi ir mūsų partijai.

Vis dėlto, pabrėžė ministras, aiškintis santykius bei planus premjerui ir „valstiečių“ pirmininkui reikėtų už uždarų durų, o ne per žiniasklaidą, tačiau, jo nuomone, R. Karbauskis gerai susitvarko su partijos lyderio atsakomybe.

„Bet kuri partija yra sudėtingas organizmas ir jos pirmininko postas turbūt turi kažkokių privilegijų, antpečių, dėmesio, bet iš principo tai yra juodas, vadybinis darbas. (...) R. Karbauskiui kol kas tą darbą vykdyti sekėsi puikiai – mes laimėjome rinkimus iš nieko, prisitraukėme gerų lyderių į partijos sąrašą ir į Vyriausybę“, – teigia G. Surplys.

Anot žemės ūkio ministro, geriausia būtų, jeigu darbas toliau vyktų tiek S. Skverneliui, tiek R. Karbauskiui liekant savo užimamose pareigose.

„S. Skvernelis yra puikus lyderis, su kuriuo garbė dirbti, ir kaip Vyriausybės vadovas, mano galva, turint omeny, kokius darbus daro Vyriausybė su atlyginimų kėlimu, su pensijų kėlimu, su regionine politika, yra puikus lyderis. Mano giliu įsitikinimu, šitos partijos jėga būtent ir yra tas dviejų skirtingų lyderių tandemas, kurie sugeba susitarti ir kurie sugeba daryti darbus“, – sakė G. Surplys, pridūręs, kad, jo nuomone, S. Skvernelis liks premjeru.

ELTA primena, kad S. Skvernelio patarėjas Skirmantas Malinauskas DELFI pirmadienį sakė, jog premjeras būtų pasiruošęs prisijungti prie „valstiečių“ bei konkuruoti dėl LVŽS pirmininko posto, jeigu partija būtų pasiruošusi pokyčiams. Pats R. Karbauskis tokius keliamus reikalavimus vadina keistais. Jo teigimu, „sąlygų partijai tikriausiai joks žmogus, kuris nori įstoti į sąjungą, nekels“.

Specialisto teigimu, partija taptų liberalesnė, jos valdymas – racionalesnis, tačiau to rezultatas galėtų turėti ir kitų pasekmių. T. Janeliūnas mano, kad tuomet neatmestina sąjungos skilimo galimybė.

„Partijos lyderis turi didelę įtaką ideologinėms pozicijoms, užduodant toną visai partijos veiklai. Jeigu S. Skverneliui pavyktų tapti partijos pirmininku, partija transformuotųsi iš esmės“, – teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius T. Janeliūnas.

„Greičiausiai tai būtų mažiau konservatyvi partija, būtų galima matyti posūkį nuo kartais radikalesnių, konservatyvių nuostatų, susijusių su vertybėmis. (...) Gali būti, kad partija taps šiek tiek liberalesnė kai kuriais atžvilgiais“, – pridėjo jis.

Pasak politologo, S. Skvernelio vadovaujama LVŽS įgytų ir naujų bruožų – manoma, partija būtų labiau linkusi į kompromisus.

S. Skvernelis yra žymiai racionalesnis žmogus, jam daug svarbesnis rezultatas. Būdamas premjeru jis ne kartą demonstravo ir siekį kompromiso.

„S. Skvernelis yra žymiai racionalesnis žmogus, jam daug svarbesnis rezultatas. Būdamas premjeru jis ne kartą demonstravo ir siekį kompromiso. Galima prisiminti ir kadencijos pradžią, kai buvo kalbama su konservatoriais dėl galimybių palaikyti Vyriausybės programą ir biudžetą“, – teigia T. Janeliūnas, kartu paminėdamas, kad likus prie partijos vairo R. Karbauskiui, esminių pasikeitimų sąjungos vadovavime tikėtis būtų sunku.

Politologo teigimu, su S. Skverneliu pasikeistų ir LVŽS pozicijos visuomenėje.

„Nuo asmens populiarumo priklauso ir pačios partijos reitingai. Kiekviena partija nori, kad lyderis temptų ją į viešumą, o ne kad partija pridėtų lyderiui populiarumo. Šia prasme Ramūno Karbauskio vadovavimas partijai yra iš dalies stabdantis partijos augimą elementas“, – tikino jis.

Remiantis Eltos užsakymu „Baltijos tyrimų“ gegužės 27-birželio 9 dienomis atliktos apklausos duomenimis, palankiausiai visuomenėje vertinamų asmenų sąraše premjeras S. Skvernelis dukart lenkia R. Karbauskį. Šis užima 30 vietą su 22 proc. palankiais ir 69 proc. nepalankiais vertinimais, o 13 vietoje esantis S. Skvernelis turi 44 proc. palankių ir 48 proc. nepalankių atsiliepimų.

Kita vertus, pokytis partijos vadovybėje turėtų ir kitų pasekmių, sako T. Janeliūnas. Gali būti, kad R. Karbauskis, praradęs partijos pirmininko postą, kartu su šalininkais nuspręstų pasitraukti iš politinės jėgos atstovavimo.

„Jeigu konfliktas būtų labai ryškus, tuo atveju, jei S. Skverelis taptų partijos pirmininku, su tuo taikstytis nenorėtų R. Karbauskis. Žinoma, jis turi labai tokių ištikimų rėmėjų grupę, matyt, nemažą, gali būti, kad jie pasitrauktų iš partijos su buvusiu pirmininku“, – sakė politologas.

Kaip jau buvo skelbta, premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas teigė, kad S. Skvernelis svarsto galimybę prisijungti prie LVŽS ir tapti jos pirmininku.

„Prieš dvi dienas S. Skvernelis labai aiškiai nurodė šiuo metu nematantis, kad LVŽS būtų pasiruošusi pokyčiams ir tų pokyčių norėtų. Tačiau, jei taip atsitiktų, jis, be jokios abejonės, svarstytų stoti į šią politinę partiją ir, aš manau, kad tokiu atveju tuos pokyčius geriausiai galėtų daryti taip, kaip ir kitose politinėse jėgose vyksta – konkuruodamas dėl lyderio pozicijos“, – DELFI sakė S. Malinauskas.

Tokią galimybę palankiai įvertino ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, sakydamas, kad tai būtų „teisingas veiksmas“.

Dabartinis „valstiečių“  R. Karbauskis sakė, kad tokiais pareiškimais S. Skvernelis „žvangina ginklais“ ir iš pirmininko posto savo noru nesitrauksiąs.

ELTA primena, kad liepos 15 dieną R. Karbauskis ketina pasitikrinti pasitikėjimą partijos taryboje.

„Aš manau, kad taip“, – į klausimą, ar premjeras liks pozicijoje, 15min.lt studijoje sakė LSDDP pirmininkas Gediminas Kirkilas.

„Premjeras pasirašė protokolą dėl Vyriausybės sudarymo kriterijų“, – pridėjo LLRA-KŠS atstovė Rita Tamašunienė.

„Manau, kad taip, koalicija pasirašyta, dauguma yra. (..) Žmogus davė įsipareigojimus, tiesiog dar viduj matyt norėjo peržiūrėti komandą, kas bus ministrai, kaip dirbs, bet manau, kad viskas čia gerai. Kadangi fiskalinė drausmė nėra pažeista, fiskalinės drausmės kardinalių pasiūlymų, keičiančių Vyriausybės programą nėra“, – teigė Remigijus Žemaitaitis, "Tvarkos ir teisingumo" partijos pirmininkas.

ELTA primena, kad dar gegužės 30 d. „valstiečiai“, „tvarkiečiai“ ir„socialdarbiečiai“ pasirašė memorandumą ir pradėjo ilgas derybas, prie kurių vėliau prisijungė ir LLRA-KŠS, dėl valdančios koalicijos formavimo – derino Vyriausybės programą bei dalinosi ministrų postais. Pastarųjų partijų pirmininkai kartu su premjeru S. Skverneliu penktadienį Seime pasirašė koalicinę sutartį.