BUVĘ SEIMO VADOVAI – APIE TAI, KAIP PASIELGTŲ V. PRANCKIEČIO VIETOJE

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis turėtų teikti parlamentui sprendimą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovės Lauros Matjošaitytės atleidimo, kad visi Seimo nariai nuspręstų, ar ji gali toliau užimti šį postą. Būtent taip, būdama V. Pranckiečio vietoje, elgtųsi buvusi Seimo vadovė Irena Degutienė. O ką V. Pranckiečiui patartų buvę Seimo pirmininkai Artūras Paulauskas ir Česlovas Juršėnas?

L. Matjošaitytės darbu nepasitenkinimą pastaruoju metu reiškia ne tik Seimo opozicija, bet ir pačios komisijos darbuotojai.

Politikos apžvalgininkai ir patyrę politikai nuogąstauja, kad, esant tokiai įtampai, kitais metais VRK gali būti itin sudėtinga organizuoti prezidento, savivaldybių ir jų merų bei Europos Parlamento rinkimus.

Nepaisant to, Seimo vadovas „valstietis“ Viktoras Pranckietis, pasiūlęs į VRK vadovo postą L. Matjošaitytę, dabar ją gina ir nenori atsižvelgti į opozicijos, žiniasklaidos ir pačios komisijos atstovų kritiką.

LRT.lt pasidomėjo, kaip panašioje situacijoje elgtųsi buvę Seimo vadovai.

Būtina pasitikrinti pasitikėjimą Seime

2009–2012 metais Seimui vadovavusi viena įtakingiausių konservatorių I. Degutienė įsitikinusi, kad V. Pranckietis pasitikėjimą L. Matjošaityte privalo patikrinti Seime.

„Juk VRK vadovo kandidatūrą pasirenka Seimo pirmininkas, bet ją tvirtina ne jis, o visas Seimas balsuodamas. Taigi, būdama V. Pranckiečio vietoje, teikčiau Seimui sprendimą dėl L. Majošaitytės atleidimo ir tegul visi parlamentarai apsisprendžia, ar toks žmogus, apie kurį kasdien išlenda įvairūs dalykai, o pati komisija dėl to negali susitelkti rimtam darbui, gali toliau užimti šį postą“, – kalbėjo I. Degutienė.

Ji pabrėžė, kad visiškai nesuprantama, kodėl V. Pranckietis dabar už L. Matjošaitytę prisiima vienasmenę atsakomybę.

Panašioje situacijoje yra buvusi ir pati I. Degutienė. Jai vadovaujant Seimui, parlamentarai ir kiti politikai reiškė nepasitenkinimą tuometiniu ilgamečiu VRK vadovu Zenonu Vaigausku.

„Todėl aš teikiau Seimui sprendimą jį atleisti iš pareigų. Ir ką parodė gyvenimas? Seimas nenubalsavo už jo atleidimą. Tuomet keliamas ažiotažas ir nepasitenkinimas greitai nurimo ir Z. Vaigauskas liko savo poste“, – prisiminė konservatorė.

Vertindama tai, kaip VRK vadovo vietą L. Matjošaitytei užleidusiam Z. Vaigauskui šiame poste pavyko išlikti net dvidešimt trejus metus, I. Degutienė svarstė: „Ir dabar aiškaus atsakymo neturiu. Tačiau objektyvumo dėlei reikėtų pasakyti, kad jis sukūrė visą Lietuvos rinkimų sistemą ir ji sėkmingai naudojama kitose šalyse.“

Vis dėlto I. Degutienė abejojo, ar, esant dabartinei situacijai, kai daugumą Seime turi „valstiečiai“, būtų įmanoma objektyviai patikrinti pasitikėjimą L. Matjošaityte.

„O, likus jai ir toliau vadovauti VRK, situacija taptų itin sudėtinga. Juk galima būtų abejoti kitais metais vyksiančių rinkimų rezultatais“, – kalbėjo I. Degutienė.

Gali susidaryti situacija, kokios nebuvo nuo 1990-ųjų

Stebint šią istoriją iš šalies, susidaro įspūdis, kad „valstiečiai“ taip džiaugiasi prastūmę L. Matjošaitytę, kad dabar bet kokia kaina siekia išsaugoti ją šiame poste.

„Stebint šią istoriją iš šalies, susidaro įspūdis, kad „valstiečiai“ taip džiaugiasi prastūmę L. Matjošaitytę, kad dabar bet kokia kaina siekia išsaugoti ją šiame poste“, – teigė 2000–2004 m. Seimui vadovavęs A. Paulauskas.

Jo įsitikinimu, jei ir toliau VRK darbas nebus tinkamai organizuojamas ir koordinuojamas, iškils rimta rizika kitais metais vyksiantiems rinkimams.

„O tuomet būtų labai rimta situacija, kokios nėra buvę nuo pat nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. Mano galva, dėl to, kas dabar vyksta VRK, atsakingas ne tik V. Pranckietis, bet ir visas Seimas. Juk jis paskyrė L. Matjošaitytę į šį postą ir patvirtino komisijos sudėtį. Todėl reikėtų Seimo vadovui kalbėtis ir su pozicija, ir su opozicija, nes, jeigu komisija pradės byrėti, procesai gali tapti sunkiai valdomi. Dabar akivaizdu, kad Seimo pirmininkui ir daugumai stinga patirties“, – pastebėjo A. Paulauskas.

Jo vadovavimo Seimui metu krizė VRK nebuvo iškilusi. Tik buvo tekę siūlyti iš posto trauktis Seimo kontrolieriams.

Vertindamas Z. Vaigausko „ilgaamžiškumą“, A. Paulauskas prisiminė, kad jis „niekada nepriimdavo jokių skundų rinkimus laimėjusios partijos atžvilgiu. Ji tapdavo nebeliečiama. Todėl taip sėkmingai daugiau nei dvidešimt metų ir dirbo.“

Ilgai ir rimtai pagalvotų

„Galvočiau, ką daryti. Labai ilgai ir labai rimtai pagalvočiau, o po to priimčiau sprendimą, kaip pasielgti, esant tokiai rimtai situacijai. Juk kitais metais turėsime daug rinkimų“, – kalbėjo 1993–1996 m. bei ne kartą laikinai Seimui vadovavęs socialdemokratas Č. Juršėnas.

Paklaustas, kokia buvo buvusio VRK vadovo Z. Vaigausko sėkmės formulė, politikos veteranas šyptelėjo: „Jis buvo atsargus. Per daug nesiginčydavo. Daug išmanė ir galėdavo atsakyti į pačius kebliausius klausimus.“