E. GENTVILAS APIE G. NAUSĖDOS PASIŪLYMUS: TAI RIEBIOS VALDŽIOS TUKINIMAS

Liberalų sąjūdžio pirmininko Eugenijaus Gentvilo teigimu, prezidento Gitano Nausėdos pateikti pasiūlymai į kitų metų valstybės biudžetą įtraukti daugiau lėšų kovai su skurdu bei socialine nelygybe, kol kas yra fragmentiški ir nesusistemizuoti.

G. Nausėdos pasiūlymai nėra visiškai priimtini

Vis dėlto prezidento komandos jis teigia negalįs dėl to kritikuoti, nes, pasak liberalų lyderio, praėjo dar per mažai laiko nuo G. Nausėdos darbo prezidentu pradžios.

Seimo liberalų frakcija, susitikusi su G. Nausėdos patarėjais, gavo planuojamus teikti Seimui pasiūlymus, sako E. Gentvilas.

Pats lengviausias būdas yra padidinti mokesčius arba įvesti naujus ir sakyti, kad sukūrėme gerovės valstybę. Atleiskite, bet tai yra ir taip riebios valdžios tolesnis tukinimas. Tai yra galios didinimas.

„Pateikė savo siūlymus, kuriuos teiks Seimo rudens plenarinei sesijai. Kai kur tai yra projektai, kai kur yra dar tik pavadinimai, ir nupasakojo, kaip jie įsivaizduoja. Tai yra fragmentiški kol kas pasiūlymai. (...) Jie nėra kol kas dar sistemizuoti“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė E. Gentvilas.

Vis dėlto jis pažymėjo, kad pasiūlymų paketo turinys jam, kaip liberalui, nėra visiškai priimtinas. Reikia naudoti rezervus, pabrėžia E. Gentvilas.

„Prezidento pasiūlytas paketėlis didina biudžeto pajamas 100 mln. eurų. Gal rimčiau kovokime su valdininkijos mažinimu, šešėline ekonomika arba skatinkime ekonomikos augimą, investicijų pritraukimą – čia yra gerokai didesni rezervai negu tai, ką siūlo. Man visada norisi išnaudoti esamus rezervus“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Mokesčių didinimas, pasak jo, yra valdžios įtakos didinimas.

„Pats lengviausias būdas yra padidinti mokesčius arba įvesti naujus ir sakyti, kad sukūrėme gerovės valstybę. Atleiskite, bet tai yra ir taip riebios valdžios tolesnis tukinimas. Tai yra galios didinimas. Turi dar didesnį kapšą pinigų, įgyja dar didesnę galią ir valdžią. (...) Mano manymu, reikia mažinti pačią valdžią ir jos įtakas. Tuo aš, kaip liberalas, ir skiriuosi nuo daugelio kitų“, – teigė E. Gentvilas.

Kartu jis pabrėžė, kad nesiekia kritikuoti prezidento komandos dėl pateiktų pasiūlymų, nes, pasak liberalo, G. Nausėda dar per trumpai eina prezidento pareigas.

„Negaliu paimti ir sukritikuoti. Tai pradžia, galų gale 100 dienų dar nepraėjo nuo inauguracijos, priesaikos. Jokio kriticizmo nėra, o tiesiog noras žvelgti toliau ir sistemiškiau“, – pridūrė E. Gentvilas.

Į gerovės valstybės kūrimą reikėtų žvelgti plačiau

Į gerovės valstybės kūrimą reikėtų žvelgti plačiau, sako Seimo  liberalai, susitikę su Prezidentūros atstovais ir susipažinę su prezidento Gitano Nausėdos mokestiniais siūlymais. Jų nuomone, vien didinant mokesčius ir jų perskirstymą, bet neplečiant pačios mokesčių bazės ir neužtikrinant efektyvaus jų surinkimo, vargiai padėsime tvirtus pamatus gerovės valstybės kūrimui.  

„Gerbiame ir palaikome prezidento iniciatyvą konkrečiais pasiūlymais atskleisti, kaip šalies vadovas ir jo komanda įsivaizduoja savo rinkiminio pažado – Gerovės valstybės įgyvendinimą. Ir nors suvokiame, kad tai tik pradžia, tačiau, mūsų nuomone, resursų paieška dosnesnėms socialinėms išmokoms pradedama ne nuo akivaizdžiausių galimybių. Liberalai ne vienerius metus kartoja, jog papildomų pajamų derėtų ieškoti mažinant šešėlį, naikinant lengvatas, efektyvinant valstybės aparato darbą bei skatinant ekonomines investicijas“, – E.  Gentvilas.    

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narių nuomone, Gerovės valstybės modelis neturėtų remtis vien supaprastintu pajamų iš turtingesniųjų gyventojų atėmimu ir atidavimu neturtingiems, o labiau efektyviomis investicijomis bei vidinių resursų paieškomis.

„Nauji mokesčiai ir planuojamas didesnis pajamų perskirstymas automatiškai neužtikrins gerovės valstybės. Priešingai, jis gali duoti atvirkštinį efektą, kuomet auginsime mokesčių mokėtojų sukurtą gėrį perskirstančiųjų valdininkų gretas ir galias, užuot jas efektyvinę ir mažinę. Ko gero, šioje vietoje daug svarbiau užsiimti ne paprasčiausiu perdalijimu, o ieškoti rezervų finansų sistemoje bei daryti tikslingas investicijas į ekonomiką. Juo labiau nereikėtų demotyvuoti savarankiškai dirbančiųjų, kurie kuria pridėtinę vertę ir yra ekonomikos variklis bei priešinti juos su užtarnautam poilsyje esančiais senjorais ar neįgaliaisiais“, – pastebi Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė, opozicijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Prezidentas G. Nausėda į Seimo rudens sesijos darbotvarkę pasiūlė įtraukti naujų įstatymų iniciatyvų, kuriomis siekiama spartinti gerovės valstybės kūrimą. Iniciatyvomis siekiama didinti mokestines biudžeto pajamas, mažinti skurdą, pajamų nelygybę ir socialinę atskirtį.

Tikimasi, kad jos taip pat leis stiprinti korupcijos prevenciją bei didinti viešųjų pirkimų efektyvumą.

Apie prezidento pasiūlymus bus diskutuojama ir penktadienį vyksiančiame jo susitikime su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu ir Seimo valdybos nariais.

V. Pranckietis turi prisiimti atsakomybę

E. Gentvilas sako, kad Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis turi išsamiai paaiškinti, kodėl prieš daugiau nei metus nesiėmė aktyvesnių veiksmų gavęs Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą apie parlamentarės Irinos Rozovos ryšius su Rusijos diplomatais. Pasak liberalo, tai, kad informacija ilgą laiką gulėjo ant V. Pranckiečio stalo yra jo, kaip valstybės paslapčių saugojimo subjekto vadovo, atsakomybė.

Kartu jis atkreipia dėmesį, kad kritikuodamas V. Pranckietį valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis elgiasi veidmainiškai.

„Mes turime gauti atsakymus, kodėl Pranckietis jau po Konstitucinio Teismo verdikto dėl Basčio, turėdamas pažymą apie Rozovą, apie ją nekalbėjo“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė E. Gentvilas.

Seimo opozicijoje esantis politikas atkreipė dėmesį, kad dar prieš metus Seimui svarstyti buvo pateikęs pasiūlymų paketą Rusijos įtakai tirti, tačiau tuomet, pažymi E. Gentvilas, valdantieji su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininku Ramūnu Karbauskiu priešakyje, tuos pasiūlymus atmetė.

„Patys valstiečiai ir pirmiausia jų lyderis Karbauskis turėtų atsakyti, kodėl jie dabar šitaip vaidina kovotojus su Rusijos įtaka per Rozovą, o prieš metus, pavyzdžiui, praėjusių metų rugsėjo 20 d., sudarant Seime laikinąją tyrimo komisiją dėl galimos verslo įtakos Lietuvos politikams ir politiniams procesams (...) Seimas, dauguma atmetė. (...) Taigi štai kas nenorėjo tirti Rusijos įtakos prieš metus. „Valstiečiai“ nenorėjo“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Man Pranckietis nėra nei brolis, nei pusbrolis, ir jis nėra brangus. Aš noriu matyti procesą plačiau, ne vien apie Pranckietį, kuris galimai nuslėpė arba nedavė eigos procesams Rusijos įtakai tirti.

Tyrimas dėl I. Rozovos ryšių su Rusijos diplomatais neturėtų suktis vien apie Seimo pirmininką, sako liberalas. Reikia, pasak jo, matyti kompleksinį vaizdą.

„Man Pranckietis nėra nei brolis, nei pusbrolis, ir jis nėra brangus. Aš noriu matyti procesą plačiau, ne vien apie Pranckietį, kuris galimai nuslėpė arba nedavė eigos procesams Rusijos įtakai tirti, bet lygiai taip pat ir „valstiečių“ lyderis nedavė eigos Rusijos įtakai tirti, o dabar vaidina didelį patriotą“, – sakė E. Gentvilas.

Vis dėlto jis pažymėjo, kad turi būti gerai išnagrinėta situacija, kodėl V. Pranckietis nesiėmė aktyvesnių veiksmų, prieš daugiau nei metus gavęs VSD pažymą, informuojančią apie I. Rozovos įtarimų keliančią veiklą, susijusią su nacionaliniu saugumu.

„Tyrimas, netyrimas, tačiau turi būti labai aiškiai išdėstyta situacija, kodėl pas Pranckietį gulėjo pažyma ir Pranckietis nesiėmė analogiškų veiksmų kaip Mindaugo Basčio atveju, kai atsirado pažyma. Veiksmų nebuvo. Ponas Pranckietis pasiaiškina, kad savo veiksmą padarė – nedavė leidimo dirbti su įslaptinta informacija. To nepakanka“, – konstatavo Liberalų sąjūdžio pirmininkas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tuometis pirmininkas Vytautas Bakas taip pat atsakingas už neveiksnumą, tačiau, pažymi E. Gentvilas, didžiausia atsakomybė krita ant V. Pranckiečio pečių.

„Atsakomybė jam, kaip NSGK pirmininkui, turi tekti, tačiau didžiausia atsakomybė galėtų, turėtų tekti Seimo pirmininkui. Ne todėl, kad jis pirmininkas, bet todėl, kad pagal Valstybės paslapčių įstatymą jis yra valstybės paslapčių saugojimo subjekto vadovas. Taigi jis turi inicijuoti įvairius procesus“, – pridūrė E. Gentvilas.

ELTA primena, kad Seimo NSGK, išnagrinėjęs VSD pateiktą informaciją, kodėl nebuvo suteiktas leidimas I. Rozovai dirbti su slapta informacija, nusprendė kurti laikinąją Seimo tyrimų komisiją, kurioje bus aiškinamasi, ar gali būti jai pradėtas apkaltos procesas. NSGK dabartinio pirmininko Dainiaus Gaižausko teigimu, kartu planuojama aiškintis, kaip vertinti Seimo pirmininką V. Pranckietį ir buvusį komiteto pirmininką V. Baką bei dar keletą Seimo narių, kurie seniai iš žvalgybos pažymų žinoję apie nuslėptus I. Rozovos ryšius, pasak jo, nesiėmė veiksmų užkardyti grėsmes nacionaliniam saugumui. Pats V. Pranckietis teigia padaręs viską, kas yra jo prerogatyvoje.