Verslas apie mokesčius

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai (PPAR) vienija apie 1 tūkst. verslų, kuriuose dirba apie 60 tūkst. darbuotojų, todėl, atstovaudami didelei verslo bendruomenei, surengė susitikimą su Seimo pirmininku S. Skverneliu ir Ekonomikos ir inovacijų ministru L. Savicku aptarti planuojamą mokesčių reformą.

Verslininkai atviri – dalis pakeitimų gali skaudžiai kirsti verslams, ypač kuriantiems aukštos pridėtinės vertės produktus, todėl dalis jų užuovėjos ieškos užsienio valstybėse. Kartu mažės darbo vietų, lėtės ekonomika, todėl mokesčių reforma gali duoti netgi priešingą efektą – užuot surinkus daugiau pinigų į šalies biudžetą, bus prarandami milijonai.

„Mes manome, kad prie svarbiausio valstybės nūdienos poreikio – šalies saugumo ir gynybos – turi prisidėti kiekvienas gyventojas. Jei papildomas procentas būtų taikomas PVM mokesčiui, būtų surenkama žymiai daugiau lėšų į biudžetą, nes žmonės perka įvairias prekes ir paslaugas. Todėl PVM mokesčio didinimas yra racionalus ir efektyvesnis.

GPM tarifo kilimas sunkins specialistų, ypač turinčių aukštą kvalifikaciją, išlaikymą ir pritraukimą. Taip pat tai gali sukelti verslų perkėlimą į kitas šalis. Paveiks ir gyventojus, kai už jų sukauptą ir visais mokesčiais sumokėtą turtą bus sumokama dar kartą“, – verslininkų poziciją pateikė Kauno PPAR prezidentas Zigmantas Dargevičius.

Kauno PPAR nariai laikėsi pozicijos, kad darbo ir kitos pajamos turėtų būti atskirtos, o kartu ir skirtingai apmokestinamos.

Aktualu: susitikime Kauno verslininkai išsakė poziciją dėl mokesčių reformos, kapitalo prieinamumo. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Numatomiems nekilnojamojo turto (NT) mokesčiams verslas neturi pastabų, nes daugelyje pasaulio šalių įvestas toks mokestis ir jis tikrai leidžia papildyti šalies biudžetą, tačiau pelno mokesčio didinimas jau gali sukelti didelių problemų.

„Jei pelno mokesčio tarifas būtų padidintas tik pernai, būtų viskas suprantama, tačiau, pernai padidinus, šiemet vėl ruošiamasi jį didinti. Todėl verslas gyvena nežinioje dėl savo ateities, neaišku, ko dar laukti, jei kasmet norima procentu kelti pelno mokestį. Be to, tokie dažni pakeitimai neskatina užsienio investicijų. Nestabilumas skatina verslus galvoti apie išsikėlimą į kitas šalis, ypač tai paprasta padaryti tiems, kurių verslui pakanka kompiuterio ir aukštos kvalifikacijos darbuotojo, galinčio dirbti nuotoliu iš bet kokios pasaulio šalies“, – teigė Z. Dargevičius.

Dar vienas mokestis, kurį siūlo įvesti Vyriausybė, – draudimo mokestis. Jis būtų taikomas visoms draudimo sutartims, išskyrus privalomąjį vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą. Kauno PPAR nariai įsitikinę, kad šis mokestis nepasiteisins, nes tie verslai ir gyventojai, kurie atsakingai žiūri į savo turtą, turės mokėti daugiau, o kurie nesidraudžia – įvykus nelaimei dažniau kreipsis į valstybę pagalbos padėti atlyginti padarytą žalą, o tai kainuos brangiau nei surinkti keli papildomi milijonai.

Manome, kad prie šalies saugumo ir gynybos turi prisidėti kiekvienas gyventojas.

Dar ne vėlu diskutuoti

Seimo pirmininkas S. Skvernelis susitikimo su Kauno verslininkais metu nurodė, kad mokestinės pertvarkos tikrai bus, tačiau kaip tik Seime dabar bus galima diskutuoti, siūlyti išimtis ar pakeitimus.

„Yra atsakomybė už priimamus veiksmus. Mūsų darbas – išgirsti visas puses ir priimti tokius sprendimus, kurie duotų geriausią efektą, tačiau kartu padarytų ir mažiausią žalą ekonomikai“, – tikino S. Skvernelis.

Jis aiškino, kad dėl PVM pakeitimų nepritarė didieji koalicijos partneriai ir Prezidentas, tad dabartiniame mokesčių reformos pakete yra atsiradę tam tikrų socialinių nelygybių.

„Dėl NT mokesčių tikrai reikia daryti korekcijų plečiant esamą mokestį tam, kad būtų galima atlaisvinti Ekonomikos gaivinimo fondo lėšas. Aišku, dabar savivaldybės įstumiamos į tam tikrą dvejopą situaciją, kai galės pačios nustatyti ribas ir nuo to priklausys, kiek pajamų jie patys gaus į savo biudžetą. Dėl draudimo mokesčio – pritariu, kad Lietuvoje ir taip draudimo rinka prastai išvystyta ir dabar per mažai draudžiami pasėliai, turtas nuo vagysčių ar nelaimių, tai, manau, kad šio mokesčio reikėtų atsisakyti“, – kalbėjo Seimo pirmininkas.

Jis pritarė, kad kol kas dėl GPM mokesčio yra interpretacijų. Vieni supranta, kad suminės pajamos turėtų būti skaičiuojamos nuo reguliarių pajamų, t. y. nuo darbo užmokesčio ir individualios veiklos, tačiau į šias pajamas nebūtų įskaičiuota, jei asmuo ką nors parduotų ir momentiškai padidintų pajamas.

„Tikrai nesinori balsuoti už bet ką, todėl su mūsų siūlymais atsirado ir NT, ir draudimo mokesčio išimčių. Tikrai mokesčių reforma nebus tas lengvasis procesas, kai visi dėl visko sutars. Svarbiausia, kokią reikšmę visi pakeitimai turės ekonomikos augimui, nes skaičiuojama nauda gali neatstoti galimų praradimų dėl verslo išėjimo, todėl labai svarbūs tokie susitikimai kaip šis, nes galime atrasti geriausių sprendimų. Iš viso mokesčių paketo dabar reikia padaryti taip, kad būtų kuo mažesnė žala ir didesnė nauda“, – įsitikinęs S. Skvernelis.

Ministro pozicija

Ekonomikos ir inovacijų ministras L. Savickas pažymėjo, kad labai svarbus bendradarbiavimas su verslu.

„Mus svarbu auginti ekonomiką ir išlaikyti verslo konkurencingumą, todėl, skatindami investicijas, jau suvienodinome sąlygas užsienio kapitalo ir vietinėms įmonėms. Jau mažinama biurokratija, trumpinamos finansavimo ir įvairių leidimų išdavimo procedūros. Neabejojama, kad tai sukurs vienas geriausių investicinių sąlygų regione“, – kalbėjo L. Savickas.

Kalbėdamas apie mokesčius ministras teigė, kad jei yra iškeltas uždavinys finansuoti gynybą, reikia ieškoti, iš kur paimti pinigų. Šiam tikslui galima ir skolintis, galima toliau skatinti ekonomikos augimą ir nuo pajamų skirti tam tikrą procentinę dalį.

„Reikia dar paieškoti kitų šaltinių, mokestinių pakitimų, kurie nestabdytų augimo, bet kurtų naujas pajamas. Mes siekiame ieškoti balanso. Vienas dalykas, kurį jau pavyko pakeisti, – atsisakyti siūlyto 36 proc. GPM mokesčio daugiausia uždirbantiems asmenims. Jei Seime pavyks surasti mokesčių reformos kompromisą, mūsų principinė sąlyga, kad daugiau pakeitimų nebūtų, nes verslas turi prognozuoti veiklą ir turėti stabilumą“, – pažymėjo ministras.

Kiti svarbūs klausimai

Kauno verslo bendruomenė nurodė, kad, be mokesčių pakeitimų, yra ir daugiau svarbių klausimų. Verslui rūpi ir šešėlio mažinimas, ir kapitalo prieinamumas ar darbuotojų paieška, įskaitant ir kitų šalių piliečius.

Verslams trūksta ne tik aukštos kvalifikacijos, bet ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojų. Kauno PPAR nariai tikino, kad būtų galima tokių darbuotojų ieškoti užsienio šalyse, tačiau valstybė turi aiškiai pasakyti, iš kokių šalių galima kviestis ir įdarbinti žmones. Verta investuoti į moksleivių, studentų pritraukimą, kad Lietuvoje įgytų išsilavinimą ir paskui čia kurtų vertę.

Verslininkai vardijo ir problemas iš ILTE gauti finansavimą, siūlė išplėsti garantijų taikymą verslui – tai spręstų apyvartinių lėšų trūkumą. Akcentuotas valstybinės prekinio kredito draudimo sistemos kūrimas. Tai būtų reali pagalba verslo skatinimui ir rizikos sumažinimui – ši sistema veikia kaimyninėse šalyse.

Kalbėta apie paramos programas verslui ir ribotas galimybes jomis pasinaudoti, mat kai kurios pramonės šakos nori automatizuoti gamybą, bet tada parama neskiriama, nes naikinamos darbo vietos, kitiems kelią į paramą užkerta ir per mažas darbuotojų skaičius, ir tai, kad įmonė dar neturi pelno. Atkreiptas dėmesys į visavertį verslo dalyvavimą regionų plėtros tarybose su balsavimo teise.

Ekonomikos ir inovacijų ministras nurodė, kad dėl užsieniečių įdarbinimo kaip tik rengiamas naujas įstatymo projektas, kurio metu bus siekiama ieškoti talentų, o dėl ILTE finansavimo galimybių taip pat pažadėjo ieškoti būdų, kad paramą verslas galėtų gauti lengviau.