Kiek ilgai valdžia mėtysis dėl mokesčių? Pereiti į pagrindinį turinį

Kiek ilgai valdžia mėtysis dėl mokesčių?

2025-06-12 09:30
„Žinių radijo“ inf.

Ar valdantieji svarsto galimybę, kad gali tekti ieškoti naujo premjero? Ar galiausiai pavyks susitarti dėl aistras kaitinančio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio? Kas pasikeis sveikatos apsaugos sistemoje, atsisakius priemokų už paslaugas? Ar Seimas nusiteikęs imtis pataisų, reglamentuojančių lyčiai neutralios partnerystės sudarymą? Apie tai ir kitas pastarųjų dienų aktualijas „Žinių radijuje“ žurnalistas Raigardas Musnickas kalbino Seimo vicepirmininką, socialdemokratą Juozą Oleką.

Kiek ilgai valdžia mėtysis dėl mokesčių?
Kiek ilgai valdžia mėtysis dėl mokesčių?

– Kokios nuotaikos vyrauja jūsų frakcijoje ir kokius variantus svarstote, kai virš premjero Gintauto Palucko pakibo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Damoklo kardas?

– Tikime, kad visi tyrimai, kurie dabar atliekami, duos labai aiškų atsakymą. Pirmininkas sakė, kad elgėsi pagal galiojančias taisykles, reglamentuojančias akcininkų elgesį, tikime jo žodžiais. Sulaukę FNTT atsakymo, sėkmingai užbaigsime pavasario sesiją.

– Nesvarstote kitų variantų? Pirmininkas gal tiki tuo, ką sako, bet FNTT nebūtinai turi tuo tikėti.

– Jei nebūtų pradėtas tyrimas, nuolat turėtume abejonių, ar sakė tiesą, bet dabar siūlau palaukti tyrimų išvadų. Dirba ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, ir FNTT, po jų atsakymų galėsime priimti vienokius ar kitokius sprendimus. Tačiau aš neturiu pagrindo netikėti, nes pirminis šaltinis, kuris pateikė informaciją apie premjerą, nėra toks patikimas. Jei paskaitytumėte Birutės Davidonytės ir Dovydo Pancerovo knygą, matytumėte, kad tas žmogus nepasižymėjo skaidrumu.

– Žiniasklaida dirba savo darbą, FNTT – savo. Jei jau pradėtas ikiteisminis tyrimas, vadinasi, buvo už ko užsikabinti. Bet kokiu atveju, turbūt būtų protinga ruoštis planui B. Ar frakcijoje būtų didelė problema, jei reiktų naujo premjero?

– Partija didelė, žmonių yra, bet neskubinkime įvykių, nebėkime pirma traukinio. Vyksta procesai, mes atliekame savo darbus ir, manau, kad pavasario sesiją užbaigsim taip, kaip esam suplanavę, priimdami tuos įstatymus, kuriuos esame pažadėję Lietuvos žmonėms. O tada, kai pasibaigs tyrimai, žiūrėsime, kokių sprendimų reikės.

– Neseniai prie Seimo vyko mitingas, nukreiptas prieš NT mokestį. Ar jums pačiam aišku, kas tai per projektas?

– Negalėjau išeiti pas mitinguojančius, nes tuo metu pirmininkavau posėdyje. Vyksta labai įtempta diskusija dėl mokesčių pakeitimų. Manau, kad sesiją baigsime priėmę ir šį, ir kitus įstatymus, tuomet matysime, kiek papildomų lėšų pavyko surinkti į biudžetą. Jei pavyks priimti viską, ką planuojame, manau, kad surinksime beveik 500 mln. Artėsime prie vieno procentinio punkto nuo bendro vidaus produkto ir tai leis papildyti gynybos biudžetą, prisiimti tam tikrus įsipareigojimus. Manau, kad net pirmasis būstas, jei jis ypač brangus, turėtų būti apmokestinamas – arba kaip prabangos dalykas, arba kaip tiesiog NT. Kol kas Biudžeto ir finansų komitetas yra nusprendęs, kad nuo pirmojo, pagrindinio, būsto mokesčio reikia atleisti, bet yra ir kitų pasiūlymų. Nežinau, kurie sulauks pritarimo Seime. Užvakar svarstėme sveikatos apsaugos ministrės pateiktus siūlymus didinti įmokas už valstybės draudžiamus piliečius, kad galėtume suteikti paslaugas, už kurias šiandien dažnai tenka primokėti.

Ne visi galime vienodai prisidėti prie infrastruktūros ar gynybos, todėl turime susimesti.

– NT, žemės mokesčiai dažniausiai renkami į savivaldybės biudžetą, kad būtų gerinama infrastruktūra. Iš esmės – kiekvienas žmogus teršia gamtą ir kiekvienam reikalinga infrastruktūra, visi važinėja tais pačiais keliais, kad ir kokiame name gyventų.

– Pasaulio patirtis rodo ir socialdemokratai vadovaujasi nuostata, kad jei žmogui pasisekė labiau, pavyzdžiui, jis pasistatė namą, pasidalijo savo uždirbamu pelnu sumokėdamas darbuotojams ir kažkurią dalį pasilikdamas sau, tai jis galėtų šiek tiek daugiau pasidalyti. Man atrodo, tai visiškai teisinga. Rinkėjai pritaria, kad yra žmonių, kurie dirba nuo ryto iki vakaro ir uždirba tik tiek, kad užtenka pavalgyti ir gyventi paprastesniame būste, ir yra žmonių, kurie dirba kartais ir trumpiau, bet uždirba daugiau. Tam, kad gyventume santarvėje, reikia šiek tiek pasidalyti.

– Kalbate kaip kalvinistas – yra Dievo išrinktųjų, kuriems labiau pasisekė.

– Visur vieniems sekasi geriau, kitiems prasčiau, ar tai būtų mokykla, ar darbas. Toks gyvenimas ir gražu, kad nesame visi sukirpti pagal vieną kurpalį. Ne visi galime vienodai prisidėti prie infrastruktūros ar gynybos, todėl turime susimesti.

– Grįžkime prie NT mokesčio. Pagal pirminį projektą, pirmas būstas turėjo būti apmokestinamas, o mokestis renkamas į savivaldybių biudžetus. Naikinant apmokestinimą, tam tikra prasme atimtas mokestis iš savivaldybių. Savivalda tarsi lieka apgauta. Galbūt antrą, trečią būstą planuojate atiduoti savivaldybėms?

– Negaliu iki galo pasakyti visų smulkmenų, nes Biudžeto ir finansų komitete vis dar vyksta diskusijos dėl galutinio varianto. Bet žmonės, kurie atėjo į mitingą, prašė Seimo narių neapmokestinti pirmojo būsto, buvo ne iš kur kitur, o iš savivaldybių. Žinau, kad yra keletas projektų dėl prabangesnio pirmojo būsto. Pažiūrėsime į galutinį sprendimą, tada galėsime viską paaiškinti.

– Pradėjote svarstyti Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymą uždrausti papildomas priemokas už valstybės finansuojamas paslaugas. Ar jūs, kaip gydytojas, suprantate šios reformos prasmę?

– Manau, kad ministrė ir jos komanda, siekdami, kad už tai, ką apmoka sveikatos draudimas, nereiktų primokėti, daro gerą darbą. Mums buvo pateikta konkrečių faktų, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF) paslaugą apmoka, bet pacientui nuėjus į gydymo įstaigą staiga atsiranda priemoka už individualią vadybą ar dar kažką. Mano manymu, taip pacientai tam tikra prasme apgaunami. Pagal planuojamas įstatymo pataisas, pacientui liktų galimybė primokėti už priemones, jei pats to nori. Tarkim, jam reikia sąnario protezo. PSDF užtikrins gerą vidutinį pasiūlymą, bet jei norėsis kažko daugiau ar gydytojas kažką rekomenduos, tai galimybė primokėti liks. Dabar bus svarstoma, už kokias priemones būtų leidžiama primokėti.

– Man kyla techninis klausimas. Neseniai lankiausi poliklinikoje, man paskyrė kraujo tyrimus ir papildomų tyrimų, tokių kaip vitamino D, magnio, feritino. Už papildomus tyrimus reikėjo susimokėti. Ar po šios reformos tokių priemokų neliks, vitamino D ir kiti tyrimai, kurie buvo mokami, bus nebemokami? Jei taip, tai iš kokių pinigų šie tyrimai bus dengiami?

– Jei jums paskyrė tokius tyrimus, manau, jie turėtų būti nemokami. Tai bus apmokama iš PSDF lėšų. Ministrė pristatė pasiūlymą iš trijų etapų. Pirmas etapas – labai aiškiai apibrėžti šias priemokas, tuomet sudaryti prioritetines kryptis ir trečias – padidinti įmokas už valstybės draudžiamus asmenis. Taip fondas surinktų daugiau lėšų ir galėtų padengti priemokinę dalį.

Juozas Olekas. R. Riabovo / BNS nuotr.

– Taigi Santarose nebeliks vadinamojo VIP kabineto, kur reikiamą paslaugą gali gauti iškart? Kiekviena poliklinika, bent jau Vilniuje, turi vadinamąsias mokamas paslaugas. Negauni per šeimos gydytoją arba yra didelės eilės – paskambini ir už mokestį paslaugą gauni greitai. Tarkime, reikia gastroskopijos – Santarose padarys per dieną už 60 eurų. Po reformos to nebeliks?

– Turėtų likti priemokos už viešbutines paslaugas, t. y. jei norėtum atskiros palatos, ir pan. Ir, kaip sakiau, dabar diskutuojama, kad liktų galimybė už priemoką įsigyti pasirinktą priemonę.

– Konstituciniam teismui (KT) leidus registruoti lyčiai neutralią partnerystę, prezidentas metiniame pranešime paragino parlamentarus priimti reikalingas pataisas, numatant šią galimybę įstatyme. Jūsų, valdančiųjų, koalicija ruošiasi tai daryti?

– Esame pasiruošę, juk turime ir vykdyti KT sprendimą, ir apskritai sudaryti sąlygas žmonėms, kad jie galėtų įteisinti tarpusavio santykius. Manau, kad tos pataisos bus pateiktos. Negaliu tiksliai pasakyti, ar pavasario sesijos pabaigoje, ar rudenį, bet manau, kad šiemet šį klausimą išspręsime.

– Prezidento pranešime nuskambėjo tokie žodžiai: „Užsivilkus politiko mantiją, vertėtų devynis kartus pamatuoti savo dalyvavimą versle.“ Premjero atvejis katalizavo šį klausimą, bet iš principo – kiek Seimo narių turi įvairių sąsajų su verslais. Ar reikėtų kažką su tuo daryti?

– Pritariu prezidento žodžiams. Tiesą sakant, aš ir pats turiu akcijų – prieš gerus 20 metų įsigijau kelias „Telia“ akcijas, tada buvo tokia mada. Esu jas deklaravęs, bet turbūt tai nėra svarbu, nes jų skaičius simbolinis. Bet tikrai į Seimą išrenkami žmonės, turintys verslo ryšių. Kai kurie kolegos sako, kad reguliavimas pakankamas, bet manau, kad net elgiantis pagal reguliavimą, iššaukiama abejonių. Po visų tyrimų mums reikės dar kartą peržiūrėti taisykles, kad pagal jas elgiantis nekiltų jokių įtarimų. Jeigu matysime, kad jas reikia patobulinti, be abejo, patobulinsime. Nes, mano manymu, vis daugiau verslių žmonių ateis į Seimą.

– Metiniame pranešime prezidentas kalbėjo apie didesnį medicininių paslaugų prieinamumą buvusiems šalies vadovams. Ar gydytojai dažnai guldo prezidentus ne ten, kur jiems turėtų priklausyti gulėti, pavyzdžiui, į šešiavietę palatą?

– Man atrodo, kad nereiktų nusiteikti priešiškai. Medicinos paslaugos artėja prie žmogaus. Prieš keletą metų priėmėme sprendimą, kad galima gimdyti namuose. Taigi medikai važiuoja į namus ir padeda gimdyvei. Tai kodėl negalima kažkada nuvažiuoti ir pas labai garbaus amžiaus buvusį prezidentą? Pasirūpinti vienu ar kitu nusipelniusiu žmogumi, man atrodo, nieko smerktino ar sudėtingo. Tai būtų geros valios ir pagarbos tam žmogui parodymas.

 

 

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra