Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) teikiamomis švietimo įstatymo pataisomis taip pat norima didinti lietuvių kalba dėstoma visuomeninių dalykų – istorijos, geografijos, pilietiškumo, ekonomikos, verslumo ir filosofijos – pamokų skaičių tautinių mažumų mokyklose.

Tiesa, numatoma, jog mokykloms, kuriose mokomoji kalba yra lenkų, būtų taikomis išimtys.

„Paketas kompleksinis, matyt, sprendžiantis ir įsisenėjusias problemas, kurioms karts nuo karto pritrūkdavo politinės valios. (...) Problemas reikia spręsti ne tik su mūsų tautinių mažumų moksleiviais, tačiau ir su trečiųjų šalių piliečiais, kurie atvyko į Lietuvą“, – siūlomus įstatymo pakeitimus trečiadienį komentavo konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Teikiamus siūlymus konservatoriai norėtų įgyvendinti jau nuo ateinančių mokslo metų.

Siūloma didinti savaitines pamokas lietuvių kalba

Projektu siūloma numatyti, jog ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas darželiuose būtų vykdomas tik lietuvių kalba. Tačiau būtų numatyta išimtis lenkakalbėms ugdymo įstaigoms, kur lietuvių kalbai per savaitę būtų skiriama ne mažiau kaip po 5 valandas.

„Mūsų siūlymas, kad šitame lygmenyje viskas būtų dėstoma lietuvių kalba, išskyrus gimtąją kalbą. Šitas reguliavimas nebus taikomas lenkų tautinei mažumai, kadangi mūsų ryšius reguliuoja tarpvalstybinė sutartis. Tai kalbame pirmiausiai apie rusiškai veikiančias mokyklas ir darželius“, – sakė L. Kasčiūnas.

„Padidinus ugdymo lietuvių kalba laiką, mokiniai daugiau laiko praleis palankioje kalbinėje aplinkoje, turės daugiau praktikos ir formuosis jų lietuvių kalbos vartojimo įgūdžiai. Laukiamas rezultatas yra aukštesnio lygio tautinių mažumų mokinių pasiekimai pradedant pradinio ugdymo programą“, – rašoma teikiamo Švietimo įstatymo pataisų projekto aiškinamajame rašte.

Taip pat tautinių mažumų mokyklose siūloma numatyti, kad visuomeniniai dalykai – istorija, geografija, pilietiškumas, ekonomika ir verslumas, ir filosofija – būtų dėstomi valstybine kalba.

„Tai būtų proveržis. Tai sudarytų beveik 50 proc. programos turinio“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.

„Dažnesnis lietuvių kalbos vartojimas per įvairių dalykų pamokas sudarytų daugiau galimybių geresniems kalbiniams įgūdžiams formuotis. Kai kalba vartojama tik per lietuvių kalbos pamokas, mokiniams nepakanka progų pritaikyti išmoktas žinias praktikoje, todėl, plečiant lietuvių kalbos vartojimo apimtį ir kontekstus, mokiniams būtų sudarytos palankios sąlygos išmokti lietuvių kalbą aukštesniu lygiu“, – argumentuojama aiškinamajame rašte.

Siūloma tautinių mažumų mokyklose sudaryti galimybę steigti lietuviškas klases

Įstatymo projekte taip pat siūloma keisti ir tvarką, susijusią su į Lietuvą imigravusiais trečiųjų šalių piliečiais – norima sudaryti sąlygas užsienio piliečių vaikams mokytis valstybinės kalbos ir, ją išmokus, tęsti ugdymą įstaigoje lietuvių ugdomąja kalba.

„Taip jau susiklostė, kad didelė dalis ukrainiečių ir baltarusių vaikų nuėjo ne į ugdymą valstybine kalba  užtikrinančias mokyklas, bet į rusiškas mokyklas. Natūralu, tai yra iššūkis, tai yra problema, jeigu mes norime stiprinti lietuvių kalbos žinojimą ir integraciją į visuomenę. Mes labai aiškiai siūlome įtvirtinti, kad užsieniečiai, imigrantai savo vaikus po parengiamosios intensyvios klasės, kur jie būtų intensyviai ugdomi vienerius metus valstybinės kalbos, eitų į valstybinės kalbos ugdymą užtikrinančias mokyklas“, – teigė konservatorių pirmininkas.

„Kartu toks reikalavimas turėtų mažinti asmenų, nesiejančių savo ateities su Lietuva ilguoju laikotarpiu, naudojimąsi Lietuvos Respublikos resursais. Siūlomas teisinis reguliavimas turėtų mažinti visuomenės stratifikaciją ir uždarų socialinių grupių formavimąsi“, – rašome projekto aiškinamajame rašte.

Taip pat projektu siūloma sudaryti galimybę steigti klases lietuvių ugdomąja kalba tautinių mažumų mokyklose.

„Daugėja tėvų, kurie norėtų leisti savo vaikus į lietuviškas mokyklas arba lietuviškas klases, nors ten trūksta infrastruktūros. (...) Akivaizdu, kad yra nemažai regionų, kur reikia, net ir dėstomąja lenkų kalba esamoje mokykloje steigti lietuviškas klases, jeigu yra tėvų pageidavimas“, – kalbėjo konservatorių pirmininkas.

Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) kovą pateikė siūlymus tautinių mažumų mokyklose leisti mažinti kai kurių dalykų pamokų skaičių, sudarant galimybę skirti daugiau pamokų valstybinei lietuvių kalbai mokyti.

ELTA primena, kad apie tai, jog tautinių mažumų mokyklose reikėtų didinti pamokų lietuvių kalba skaičių, buvo pradėta kalbėti praėjusių metų vasarį, po daugiau nei mėnesį trukusių diskusijų apie rusų tautinės mažumos ugdymo įstaigų švietimo kokybės gerinimą.

Po diskusijų su švietimo bendruomenės atstovais, lapkritį buvo parengti Švietimo įstatymo pakeitimai, susiję su lietuvių kalbos ugdymui skirtų valandų skaičiaus didinimu tautinių mažumų mokyklose.

Tuo metu buvo siūloma, kad nuo 2025 m. rugsėjo ugdymui lietuvių kalba būtų skiriama 1 valanda per savaitę daugiau – 6 valandos, nuo 2026 m. šį skaičių planuojama padidinti iki 7 valandų, o 2028 m. – iki 8 valandų per savaitę.

2024 m. valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatai atskleidė, kad daugiau nei penktadalis tautinių mažumų mokyklų mokinių neišlaikė lietuvių kalbos ir literatūros VBE, o kitų dalykų rezultatai buvo žemesni nei besimokančiųjų lietuvių kalba.