Rusų mokykloje vyksta lietuvių kalbos pamokos. Tokių pamokų per savaitę būna penkios. Konservatoriai siūlo, kad lietuviškai šie mokiniai kalbėtų kur kas dažniau. 

„Visi visuomeniniai dalykai: geografija, istorija, ekonomika ir kiti dalykai ugdomi valstybine kalba. Vietoje dabar esančių 5 proc., geriausiu atveju, ugdymo valstybine kalba rusakalbių mokyklose galėtų siekti 50 proc. visų dalykų“, – aiškino konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.  

Aleksandro Puškino gimnazijos direktorius Aleksejus Peržu siūlymų nesupranta, sako, kad ir dabar Lietuvos istorija bei geografija dėstoma lietuvių kalba. 

„Jeigu nuo vidutinio bendro skaičiaus numinusuotume rusų ir anglų kalbos pamokas, tai apie trečdalis visų pamokų dėstoma lietuvių kalba“, – tvirtino A. Peržu.  

Be to, pasak direktoriaus, visi vadovėliai iš kurių mokosi vaikai taip pat lietuviški, tad ir kitus dalykus mokytojai dėsto iš dalies lietuvių kalba. 

LNK stop kadras.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius palaikyti konservatorių siūlymo neskuba. Tačiau sako, kad kitąmet lietuvių kalbos pamokų tautinių mažumų mokyklose bus daugiau. 

„Lietuvių kalbos ir literatūros pamokų skaičius mokyklose bus padidintas, turi būti padidintas ir bent toks pats kaip ir lietuviškose mokyklose“, – teigė J. Petkevičius.  

Tai yra bent septynios valandos per savaitę. 

Konservatoriai lietuviškose mokyklose siūlo mokyti ir imigrantų vaikus, pavyzdžiui, baltarusius ir ukrainiečius.  

„Mūsų kelias turėtų būti toks, kad jie po tam tikro pereinamojo laikotarpio, intensyvaus lietuvių kalbos mokymosi, turėtų eiti į lietuviškas mokyklas, kuriose užtikrinamas ugdymas valstybine kalba“, – kalbėjo L. Kasčiūnas. 

Lietuvoje dešimt metų gyvenanti ir kalbą išmokusi ukrainietė pasakoja apie penkerių metų ukrainietį berniuką, kuris pradėjo eiti į lietuvišką darželį. Ten jis labai greitai ir puikiai išmoko lietuvių kalbą.  

„Po dviejų metų jis įstojo į mokyklą ir dabar mokosi pradinėje mokykloje be jokių problemų ar pastangų. Visiškai įsisavino kalbą“, – pasakojo Vytauto Didžiojo universiteto lektorė Tetiana Ponomarenko.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau kiti pažįstami ukrainiečiai savo vaiką nusprendė vesti į rusų mokyklą. Nors čia buvo mokoma lietuvių kalbos, vaikas jos gerai taip ir neišmoko. Esą ukrainiečių vaikai rusiškose mokyklose net surusėja, tampa lojalūs rusų kultūrai. 

„Jie neįsilieja į lietuvių informacinį burbulą, į ukrainiečių. Jie užsidaro rusiškame informaciniame burbule, rusiškumas jiems yra „kieta“, kažkas šiuolaikiško“, – tvirtino T. Ponomarenko. 

Valdantieji ukrainiečių vaikų nevers eiti į lietuviškas mokyklas. 

„Vaikai turi teisę mokytis ir būti ugdomi ta kalba, kuri yra gimtoji. Mūsų įstatymas numato galimybę mokytis jų gimtąja kalba“, – sakė J. Petkevičius.  

Dar vienas konservatorių siūlymas – iš viso panaikinti rusiškus darželius. Yra konservatoriams pritariančių pedagogų. 

„Penkių valandų nepakanka, ikimokyklinis ugdymas yra ta vieta, kurioje reikia dėti pagrindus. Čia neskirstyčiau ar tai lietuviška, ar rusakalbių, ar net ir lenkakalbių grupė, jos ikimokykliniame turėtų būti tik lietuviškos“, – aiškino Vilniaus kolegijos pedagogikos fakulteto dekanė Vaiva Juškienė. 

Tačiau ir šiems siūlymams Švietimo mokslo ir sporto ministerija kol kas nepritaria.