Prieš tai komitetas valdančiųjų balsais atmetė konservatoriaus Vytauto Juozapaičio siūlymą neskubėti svarstyti šį projektą.
„Tokiu būdu drįsote paniekinti ir Seimo statutą, ir Konstituciją, ir požiūrį į Lietuvos kultūrą, į laisvą žodį ir į visa tai, į ką mes tiek metų ėjome. Jūsų atmetimas Lietuvos 30 metų atgal tikrai nepraeis be pasekmių“, – teigė V. Juozapaitis.
„Be jokios abejonės, mes netrukdysime jums daryti nusikaltimo, nors tai skamba labai keistai, nes jūs, pažeisdami įstatymą, tai darote, bet mūsų yra per mažai. Nes, kaip sakoma, bolševikų yra gerokai daugiau“, – teigė jis.
Konservatorius Vytautas Kernagis teigė negalėsiąs dalyvauti ir kituose komiteto posėdžiuose, kol jam vadovaus socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas.
Demokratė Rima Baškienė apgailestavo, kad Kultūros komitetas neatsižvelgė į dešimčių tūkstančių žmonių prašymą neskubėti keisti LRT vadovo atleidimo tvarkos, išdiskutuoti klausimą su žurnalistų bendruomene.
„Nebegaliu dalyvauti tokioje komiteto veikloje“, – sakė ir R. Baškienė.
Tokiu būdu Kultūros komitete liko posėdžiauti tik valdančiųjų atstovai – socialdemokratai K. Vilkauskas, Vytautas Grubliauskas, Indrė Kižienė ir „aušrietis“ Petras Dargis.
Jie vienbalsiai ėmėsi atmesti projektui nepalankius ar kritiškus pasiūlymus, tarp jų – ir Seimo Teisės departamento, kitų teisininkų.
Parlamento teisininkai pabrėžė, kad atleidimo pagrindai turi būti konkretūs ir aiškūs, pamatuoti, kitaip sunku užtikrinti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą. Taip pat suabejota, ar pagrįstas siūlymas mažinti LRT tarybos narių balsų skaičių, kurio reikia atleisti įstaigos generalinį direktorių nepasitikėjimo pagrindu.
Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas europarlamentaras Dainius Žalimas tvirtino, kad valdančiųjų parengtos pataisos prieštarauja Konstitucijai bei Žiniasklaidos laisvės aktui.
„Tai, ką jūs darote, iš esmės yra Vengrijos (premjero Viktoro – BNS) Orbano režimo stilius, dar galima pažiūrėti į „Gruzijos svajonę“, lygiai vienodai taip priiminėja įstatymus. Nereikia sakyti, kokia dėl to yra kritinė Europos reakcija“, – sakė jis.
Seimo opozicijos atstovai LRT įstatymo pakeitimui yra registravę daugiau kaip 110 pasiūlymų. Didžioji jų dalis – šmaikštūs, ironiški ar net absurdiški, taip atskleidžiant požiūrį į projektą.
„Iš esmės tai konstitucinis mūsų pasipriešinimas taip, kaip įmanoma pagal Seimo statute numatytas procedūras“, – paaiškino konservatorė Gintarė Skaistė.
Ji siūlė patvirtinti, kad LRT generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo juo gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui tik tuo atveju, jeigu jis netinkamai vykdo funkcijas, taryba nepatvirtina metinės LRT veiklos ataskaitos arba jei laidos „Auksinis protas“ finale nugali konservatorius ir jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja daugiau kaip pusė visų tarybos narių.
Jos frakcijos kolegė Ingrida Šimonytė siūlė nustatyti, jog nacionalinio transliuotojo vadovą būtų galima atleisti iš pareigų, jeigu jis neužtikrina laidų vedėjų pozityvios veido išraiškos ir/arba C-dur tonacijos klausinėjant valdančiosios koalicijos partijoms priklausančių politikų.
Anot konservatoriaus Mindaugo Lingės siūlymo, LRT generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo galėtų būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, jeigu jo pavardės šaknis sutampa su buvusio Sovietų Sąjungos komunistų partijos pirmojo sekretoriaus pavardės šaknimi.
Jis taip pat siūlė kandidatams į LRT vadovus nustatyti reikalavimą, jog į jas galėtų pretenduoti tik asmuo, „amžiumi ne vyresnis nei Vilija Blinkevičiūtė 2024 metų spalio 30 dieną, kad nekiltų rizika pasitraukti iš pareigų nesulaukus kadencijos pabaigos“.
M. Lingė taip pat ragino valdančiųjų teikiamo projekto įsigaliojimą nukelti šimtmečiui.
„Šio įstatymo priėmimas yra juoda diena laisvam žodžiui. Todėl įstatymo įsigaliojimas turi būti numatomas dieną, kai stoja tamsa – per pilną saulės užtemimą, kuris Lietuvoje bus matomas po šimto metų, 2126-ų metų spalio 16 dieną“, – teigė jis.
Konservatoriaus Arūno Valinsko, nacionalinio transliuotojo direktorių būtų galima atleisti ir tuomet, kai LRT laidų vedėjai, kuriose dalyvauja valdančiosios koalicijos politikai, jiems nepakankamai dažnai kartoja „ačiū“, „dėkoju“, „labai malonu“, „jūs visiškai teisus/teisi“, ir „kas galėjo pagalvoti, kad gali būti taip gerai“.
Kitas šios frakcijos narys Vytautas Juozapaitis siūlo kelti aukštus moralinius reikalavimus LRT generaliniam direktoriui.
„Jeigu Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos generalinis direktorius neužtikrina, kad LRT veikloje technologinėmis priemonėmis nebūtų vykdomas socialinės savidestrukcijos spiralės multiplikavimas ir kad būtų stiprinamas holistinis soft power failas, kaip priešnuodis bedvasiams, bejausmiams, empatijos nepažinusiems režimams, laikoma, kad jis nevykdo jam įstatymu pavestų pareigų“, – rašoma jo pasiūlyme.
Tarp registruotų siūlymų – kandidatams į LRT generalinius direktorius mokėti mintinai Lietuvos atstovo „Eurovizijoje“ dainą, turėti Lietuvos socialdemokratų partijos rekomendaciją, turėti 50 metų vadovaujamojo darbo patirtį ir mokėti mažiausiai septynias užsienio kalbas ne žemesniu kaip C1 lygiu.
Opozicijos teigimu, pirmadienį surengtas Kultūros komiteto posėdis vyko ne kartą pažeidžiant Seimo statutą.
Į šį nuotolinį posėdį buvo prisijungę keli šimta nevyriausybininkų, žurnalistų atstovų, tačiau jiems žodis nesuteiktas, kol balsuota dėl pasiūlymų.
LRT įstatymo pataisą valdantieji planuoja svarstyti antradienio Seimo posėdyje, o priimti – ketvirtadienį. Projekto svarstymui patvirtinta skubos tvarka.
Dėl to Seimo Etikos ir procedūrų komisija aiškinasi, ar šis sprendimas nepriimtas nepažeidus statuto reikalavimų.
Pagal Seimo statutą, įstatymų projektų svarstymo ir priėmimo skubos tvarka procedūra gali būti taikoma tik ypatingais atvejais, kai dėl susidariusių politinių, socialinių, ekonominių ar kitų aplinkybių būtina skubiai nustatyti naują ar pakeisti galiojantį teisinį reglamentavimą siekiant užtikrinti svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes.
Klausimo svarstymas skubos tvarka reiškia, kad projektas Seime nagrinėjamas pagreitinta tvarka – trumpinamas laikas tarp svarstymo stadijų ir priėmimo, be to, trumpinami ir kiti statute nustatyti įstatymų leidybos terminai.
Be to, kai Seimas nusprendžia projektą svarstyti ir priimti skubos tvarka, kreiptis dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados negalima.
Tuo metu opozicijos atstovai yra surinkę būtinus parašus dėl tokio vertinimo užsakymo.
BNS rašė, kad praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė valdančiųjų socialdemokratų, „valstiečių“ ir „aušriečių“ LRT įstatymo pakeitimo projektui, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius gali būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12, motyvuojant nepatvirtinta metine transliuotojo veiklos ataskaita arba netinkamu funkcijų vykdymu.
Tiek LRT, tiek Žurnalistų profesionalų asociacija teigia, kad skubiai ir be išsamaus aptarimo su bendruomene teikiami projektai kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui, žiniasklaidos laisvei.
Dėl grėsmės žodžio laisvei praėjusią savaitę surengtame mitinge prie Seimo dalyvavo apie 10 tūkst. žmonių. Protesto akcijos bus tęsiamos ir šią savaitę.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Naujausi komentarai