Dar birželį Lietuvoje nusprendus iki brigados dydžio vienetų padidinti dislokuotas pajėgas, krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teigimu, jau rudenį Rukloje ketina įsikurti NATO priešakinės brigados valdymo elementas.

„Vokiečių kariai jau buvo Lietuvoje, jau apsižiūrėjo. Tai rudenį bus priešakinės brigados valdymo elementas“, – antradienį LRT radijui teigė A. Anušauskas, kartu pridurdamas, kad šis elementas ketina įsikurti Rukloje.

„Čia kaip vadovaujantis elementas, jie bus įkurti Rukloje“, – pažymėjo ministras.

Be to, nors ministras pripažįsta, kad pasirengimas brigadai galėjo būti pradėtas anksčiau, visgi viešojoje erdvėje pasirodžiusios kritikos esą Lietuva nėra pasirengusi priimti brigados A. Anušauskas nelinkęs sureikšminti.

Vokiečių kariai jau buvo Lietuvoje, jau apsižiūrėjo. Tai rudenį bus priešakinės brigados valdymo elementas.

„Kritika daugiau vidinė. Čia vidinės politinės kovos dalykai, mes apie brigadas pradėjome kalbėti prieš keturis mėnesius, sprendimas priimtas prieš pusantro mėnesio, o kritika jau yra dabar, kad nepasiruošėme per tuos tris mėnesius priėmimui. Šiek tiek atrodo keistai, jei ne juokingai. Aišku, būtų juokinga, jei nebūtų graudu, kadangi daugelį dalykų: logistinių, statybinių, sandėlių įrengimo mes turėjome padaryti gerokai anksčiau ir tam buvo planai, buvo galimybės, bet nebuvo didinamas biudžetas. Ir to nebuvo padaryta, o brigada negali būti be aprūpinimo, be sandėlių šaudmenims“, – teigė A. Anušauskas.

„Lietuva turi visapusiškai pasiruošti ir savo pajėgumų dislokavimui Lietuvoje, ir sąjungininkų dislokavimui“, – kalbėjo jis.

ELTA primena, kad NATO šalių lyderiai birželio pabaigoje Madride vykusiame Aljanso viršūnių susitikime patvirtino ketinimus rytiniame flange, įskaitant Lietuvą, iki brigados dydžio vienetų padidinti dislokuotas pajėgas. Vokietija yra pažymėjusi ketinimus dislokuoti Lietuvoje daugiau karių, kad sustiprintų rytinį NATO flangą, besiribojantį su Rusija.

Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas ir kiti Lietuvos atstovai yra sakę, kad pilna sąjungininkų brigada šalyje galėtų atsirasti iki maždaug 2027-ųjų. A. Anušausko teigimu, infrastruktūrai paruošti reikėtų 0,5 mlrd. eurų.