-
G. Landsbergis apie EK pirmininkės užuojautą dėl M. Gorbačiovo: kitaip matome Rusiją 23
Dėl šios priežasties, ministro nuomone, Sausio 13-osios istorija turėtų sulaukti daugiau dėmesio ir Briuselio koridoriuose.
„Aš manau, kad būtų buvę gražu nepamiršti Baltijos šalių kitos patirties su šiuo politiku. Skirtingi vertinimai tik dar kartą parodė, kad kitaip matome Rusiją, kitaip kartais matome istorinę atmintį ir tai reiškia, kad vienintelis dalykas, jog reikia dar daugiau pastangų daugiau kalbėti, aiškinti apie mūsų patirtis“, – ketvirtadienį žurbalistams teigė G. Landsbergis.
Skirtingi vertinimai tik dar kartą parodė, kad kitaip matome Rusiją, kitaip kartais matome istorinę atmintį.
Anot jo, nors Vokietijai M. Gorbačiovas asocijuojasi su šalies susivienijimu, Lietuvai tai politikas, prisidėjęs prie žudynių Sausio 13-ąją.
„Vokietijai šis asmuo asocijuojasi su Vokietijos suvienijimu ir apskritai jų atnaujinto, sujungto, suvienyto valstybingumo pradžia. Ir tai Vokietijai yra svarbus istorinis momentas. Mums tas asmuo asocijuojasi su žudynėmis 1991-aisiais sausio mėnesį ir didžiulėmis pastangomis sulaikyti mus Sovietinėje imperijoje, kurios griuvimo, jei jis būtų norėjęs, jis nebūtų paleidęs ir sutikęs su tankų išvažiavimu į Vilniaus gatves“, – teigė G. Landsbergis.
„Manau, kad mūsų Sausio 13-osios istorija turėtų sulaukti daugiau dėmesio ir Briuselio koridoriuose“, – pridūrė jis.
Apie M. Gorbačiovo mirtį paskelbta vėlų antradienio vakarą. Jam buvo 91-eri. M. Gorbačiovas vadovavo Sovietų Sąjungai nuo 1985 m. iki jos žlugimo 1991 m.
-
Gaisras „Žalvaryje“: S. Gentvilas įvardijo, kam padaryta didžiausia žala 7
„Akivaizdu, kad ar avarijos, ar gaisro metu labai padidėja vandens užterštumas. Mes šiandien gyventojams galime pasakyti, kad kvėpuoti ir atidaryti langą jau buvo galima kitą rytą, tą rodė (Aplinkos apsaugos – ELTA) agentūros duomenys. Grunto tyrimai užtruks ilgiau ir mes turėsime atsakymą po dviejų savaičių. Bet jei kalbėti apie didžiausią žalą, tai didžiausia žala padaryta vandens telkiniams“ , – antradienį aplinkos apsaugos komiteto posėdyje kalbėjo S. Gentvilas.
Ministro teigimu, dėl gaisro į vandenį galėjo patekti nemažai pavojingų teršalų, todėl tai pamoka ateityje turėti tinkamą nuotekų tvarkymo sistemą.
Turbūt didžiausia mūsų pamoka, kad pavojingų atliekų tvarkytojai turi turėti adekvačią vidaus paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą, nes daug kas nubėgo į upelius.
„Turbūt didžiausia mūsų pamoka, kad pavojingų atliekų tvarkytojai turi turėti adekvačią vidaus paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą, nes daug kas nubėgo į upelius“, – kalbėjo ministras.
S. Gentvilo teigimu, po kilusio gaisro taip pat būtina diskutuoti apie įmonių atsakomybę turėti automatinę gaisro gesinimo sistemą.
„Gaisras įvyko nepavojingų atliekų, konkrečiau kalbant, kartono sandėlyje. Mes šiandien neposėdžiautumėme ir būtume visiškai kitose temose jei būtų automatinė gaisro gesinimo sistema. (...) Tai kodėl tai nebuvo, kaip mums tą standartą priartinti, tai tikrai ta pamoka, kurią turime mokytis“, – kalbėjo jis.
Ministras taip pat pažymėjo, kad gaisras paskatins diskusijas apie tai, ar tokie riziką keliantys objektai, kuriuose laikomos pavojingos atliekos, gali būti statomi gyvenamosiose teritorijose.
„Eigoje su pereinamaisiais laikotarpiais turime priimti išvadą, vis tiek turime valdyti riziką ir nurodyti, kad nepavojingų atliekų tvarkymas, sanitarija gali vykti miesto teritorijoje, bet pavojingų atliekų tvarkymas jau už miesto ribų“ , – pridūrė jis.
S. Gentvilas pažymi, kad įmonė prisiima atsakomybę ir žalą tiek gamtai, tiek gyventojams planuoja padengti.
Gaisras Kaune esančioje bendrovėje kilo ketvirtadienį vakare, antrinių atliekų rūšiavimo patalpose. Gaisro metu preliminariais duomenimis sudegė 135 tonos popieriaus ir 250 tonų plastiko. Gaisras penktadienį, apie vidudienį, buvo užgesintas.