PASIENYJE – ĮŽŪLŪS RUSŲ KATERIO VIRAŽAI

Rusnėje laiką leidusius klaipėdiečius šokiravo rusų katerio provokuojantys viražai. Kaliningrado srityje registruotas kateris Skirvytės upe raižė kelių metrų atstumu nuo Lietuvos kranto. Klausimų dėl tokio rusų elgesio kilo ne tik vietiniams, bet ir pasieniečiams.

Pramoga ar provokacija?

„Ką jie čia demonstruoja? Prie pat NATO krantų gali duotis ir nieko už tai nebus?“ – retoriškai klausė įvykį matę klaipėdiečiai.

Šiltą popietę Rusnės krantinėje buvo itin daug žmonių. Žmonės vaikštinėjo pakrante su vaikais, jaunimas žvejojo Skirvytės upėje, kuria driekiasi Lietuvos ir Rusijos valstybinė siena.

Iš Rusijos pusės atplaukusio katerio įgula nuo pašalinių akių slėpėsi po tentu.

Vienu metu lauke pasirodė vienas įgulos narys, dėvintis marškinėlius trumpomis rankovėmis.

Tačiau po kurio laiko, kai kateris visai priartėjo prie Rusnės krantinės, iš vidaus pasirodė žalios spalvos, karinę maskuojančią aprangą dėvinčio žmogaus siluetas.

„Gal įgula panoro patikrinti pasieniečių budrumą, o gal ir kokia provokacija buvo sugalvota? Kas gali žinoti, kai šalia tokie neprognozuojami kaimynai“, – įspūdžiais dalijosi rusų vizitą stebėję klaipėdiečiai.

Atkurs: VRM ministrė A. Bilotaitė su VSAT vadu R. Liubajevu, lankydamiesi pajūryje, konstatavo, kad būtina atkurti panaikintą Pakrančių apsaugos rinktinę. / VSAT nuotr.

Maršrutą sekė pasieniečiai

Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Giedrius Mišutis patikino, kad pasieniečiai minėtą laivą sekė.

„Visas jo kelionės maršrutas yra žinomas. Buvo stebimas visą tą laiką. Tačiau galime patvirtinti, kad valstybės siena nebuvo kirsta“, – paaiškino G. Mišutis.

Valstybės siena su Kaliningrado sritimi driekiasi Skirvytės farvateriu.

„Šis kateris mums žinomas, jis praplaukia kone kas savaitę. Neskaičiuojame, kiek kartų ir kur jis plaukia, bet tikrai dažnai pasirodo Skirvytėje“, – tikino VSAT atstovas.

G. Mišutis pripažino, kad poilsiautojams tuo metu išties galėjo kilti klausimų dėl katerio laivavedžio veiksmų.

„Suprantama, kad stebint nuo kranto, žmonėms galėjo kilti klausimų“, – pripažino G. Mišutis.

Po pagrobimo – pokyčiai

Po šalį sukrėtusio įvykio, kai Klaipėdos rajono gyventojas Algirdas Švanys pagrobė mažametę savo dukrą ir valtimi kirto valstybės sieną būtent ties Rusne, požiūris į šį pasienio ruožą pasikeitė.

Vidaus reikalų ministerija pranešė atkursianti vos prieš kelerius metus panaikintą Pakrančių apsaugos rinktinę.

Ministrė Agnė Bilotaitė minėjo, kad šiuo metu ir sienos su Rusija, ir jūros sienos apsaugai būtina skirti ypatingą dėmesį.

„Lietuva turi būti pasirengusi atremti galimas provokacijas, hibridines atakas, neteisėtą migraciją. Štai dėl to kitais metais ir planuojama atkurti Pakrančių apsaugos pasienio rinktinę, veikusią iki 2019 metų ir sujungtą su Pagėgių pasienio rinktine“, – akcentavo A. Bilotaitė.

Rasa Juknevičienė / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Žino slaptą kelią

Patys rusniškiai ramiai reaguoja į Rusijos kaimynystę, nors pripažįsta, kad grėsmė iš anapus sienos gali kilti bet kada.

„Aš rusus matau praplaukiančius. Bet plaukioja tiek jų, tiek mūsų pasieniečiai. Rusai taip pat turi laivą ant oro pagalvės. Plaukioja mūsų ir jų žvejai. Ramiai į tai žiūriu. Nors niekas negali pasakyti, kas šaus jų valdžiai į galvą“, – pripažino Dalius Kuzma, žvejybos įmonės savininkas.

Nežinantiems geografijos rusniškis paaiškino, kodėl bet kokie provokaciniai ar kariniai sumanymai Lietuvos atžvilgiu lietuvių žvalgybai būtų lyg ant delno.

„Judėjimas Skirvyte ir vyksta tik todėl, kad jokių kitų kelių nėra. Už Skirvytės, pas rusus, miško faktiškai nėra, tik labai nedaug. O toliau – pelkė. Tas pats, kaip mūsų durpyno aukštapelkė“, – paaiškino D. Kuzma.

Kaliningrado srities pelkėmis iki Rusnės veda vienintelis kelias. Bet koks judėjimas šiuo keliu šiuolaikinėmis žvalgybos priemonėmis yra puikiai matomas.

„Tai – akmenimis grįstas kelias. Rusai, kurie atvažiuoja žvejoti, būtent tuo vokiečių laikų akmeniniu keliu ir atvažiuoja iki Skirvytės pakrantės. O toliau pas juos – vien pelkė. Dalis sausumos yra tik išilgai upės. Kai karas prasidėjo, aš sakiau, kad mums nėra ko baimintis, nes pelke jokia technika negalės važiuoti. O tokio artimo nuotolio raketų kažin ar turės. O dar žinant rusų technikos kokybę... Paleidę nuo žemės, gali į savo teritoriją pataikyti“, – samprotavo žvejys.

A. Švanys studijavo žemėlapius?

D. Kuzma taip pat prisiminė A. Švanio istoriją, sukėlusią ažiotažą.

„Akmeninis keliukas iš rusų pusės ateina tiesiai į Nemuno išsiskyrimo vietą, kur jis dalijasi į Atmatą ir Skirvytę. Kitapus jie mato tą baltą namą Rusnės pusėje. Nedidelė akmeninio kelio atšaka nusuka link pakrantės. A. Švanys turėjo studijuoti žemėlapius, kad žinotų kur išsilaipinti. Kaip „Tėve mūsų“ jis turėjo žinoti visą pakrantę“, – pastebėjo D. Kuzma.

A. Švanys į valtį sėdo prie vadinamosios trečiosios krantinės.

„Lygiai ties ta vieta, kur senais laikais toks Gurevičius gyveno, ten už tokių krūmų A. Švanys ir sėdo į valtį. Negaliu suprasti tokio žmogaus. Bėgo su tokiu mažu vaiku. Būtų aštuonių ar dešimties metų, tai toks vaikas jau pats kiaušinį lupa. O šitoks mažutis dar tik akis gali atmerkti“, – teigė rusniškis.

Sekė: pasieniečiai šį rusų katerį puikiai žino ir jo maršrutą stebėjo visą laiką. / A. Aleksėjūnienės nuotr.

Pietų korėjiečiai – Rusnėje

Rusnės gyventojas paaiškino, kad salą nuo Kaliningrado pusės saugo pati gamta.

„Kol kas aš ramus. Jei iš anos pusės atvažiuotų tankas ir stovėtų kitoje pusėje, gal tada ir sunerimčiau. Gerai, kad nusprendė stiprinti sienos apsaugą. Tik į gera. Nors aš viliuosi, kad rusai taip nukraujavo Ukrainoje, kad nepuls nuo vilko ant meškos“, – svarstė D. Kuzma.

Vyras pasakojo, kad teko neseniai laivu plukdyti Pietų Korėjos žurnalistų grupę.

„Jie būtent ir norėjo pamatyti sieną su Rusija. Jie daug kalbėjo apie Suvalkų koridorių. Dairėsi, kaip čia viskas yra. Jiems labai įdomu buvo, kaip čia ta siena su Rusija. Nes patys pripažino, kad taip pat turi tokį kaimyną, kad, neduok Dieve. Bet kokių provokacijų gali būti“, – kalbėjo D. Kuzma.

Grėsmė – provokacijos

Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė pritarė rusniškių pozicijai, kad provokacijų šiuo metu reikia vengti, nors jos bet kada gali čia pasitaikyti.

„Nieko nestebina tai, kad gyvename šalia valstybių, iš kurių galima tikėti įvairių, tiek sąmoningų, tiek pavienių provokacijų. Prieš demokratišką pasaulį, Vakarų valstybes, o ypač prieš Baltijos šalis Rusijoje skatinama didelė neapykantos isterija. Tie, kurie turi galimybę pasiklausyti Kremliui pavaldžių rusiškų televizijos kanalų, mato, kad ši valstybė, nors kariauja prieš Ukrainą, žudo ukrainiečius, bet savo pagrindiniu priešu laiko Vakarus“, – tvirtino R. Juknevičienė.

Pasak jos, nuolat kurstomai neapykantai išsilieti gali užtekti menkos kibirkšties.

Nieko nestebina tai, kad gyvename šalia valstybių, iš kurių galima tikėti įvairių, tiek sąmoningų, tiek pavienių provokacijų.

„Yra ir sąmoningai inscenizuojamų dalykų. Juk dabar Rusiją valdo FSB sukurta valdžios piramidė. Tai juk buvusi KGB. O jos veikla, tiek sovietmečiu, tiek dabar paremta visokiomis specialiosiomis operacijomis. Jie tai darė ir darys, kol šis režimas bus. Bet ne tiek svarbu, ką jie daro, o kaip mes reaguojame“, – tikino R. Juknevičienė.

Išorinės grėsmės

Europarlamentarė pabrėžė, kad labai svarbi yra Lietuvos piliečių laikysena.

„Mes turime klausimų dėl to, kiek yra Rusiją palaikančių ir net bendradarbiaujančių piliečių. Kiek jie dar galės daryti įtaką per mūsų piliečius? Kremlius visada bando veikti per įvairias organizacijas, bando daryti įtaką rinkimų metu, veikia piliečių nuotaikas. Pats svarbiausias dalykas – mūsų visuomenės atsparumas“, – pastebėjo R. Juknevičienė.

Po A. Švanio pabėgimo į Kaliningrado sritį istorijos R. Juknevičienė akcentavo, kad pasieniečių darbas yra saugoti nuo mėginimų patekti į šalį, o ne nuo bėgančiųjų iš jos.

„Mes gi negalime saugoti rusų pusės. Rusai savo sieną saugo. Beje, jei jie taip lengvai leido kirsti žmogui sieną, akivaizdu, kad buvo kažkoks sutarimas. Bet akivaizdu ir tai, kad pasienis yra ypatingos svarbos mūsų saugumo klausimas. Tai, kad vietiniai žmonės yra supratingi, labai gerai. Jie mažiau pasiduoda baimėms, jie mažiau gali būti išprovokuojami. Baimių taip pat nereikia eskaluoti. Turime ramiai žiūrėti į tą situaciją ir pasitikėti savo institucijomis. Bet ir institucijos turi informuoti žmones, aiškinti, kaip ta siena yra saugoma“, – patikino R. Juknevičienė.