Savo ruožtu opozicija tvirtina, kad G. Nausėda nėra pirmasis šalies vadovas, kadaise turėjęs ryšių su LKP. Visgi sutinkama, kad prezidentui derėjo atskleisti šią aplinkybę pačiam.

Valdantieji: Sąjūdžio metais G. Nausėdos noras stoti į Komunistų partiją atrodo keistas

Seimo Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas neabejoja, kad G. Nausėda sąmoningai nuslėpė šį savo praeities biografijos faktą.

„Nausėda turbūt galvojo, kad yra dokumentai archyve ir gal niekas nepaklausė, tai ir nesigyrė. Nutylėta sąmoningai“, – Eltai situaciją komentavo liberalas.

„(...) kai jau Rusijoje buvo girdimas laisvas žodis apie komunizmo nusikaltimus, mes, jauni žmonės, tuo metu Lietuvoje stebėjome rusų demokratų įvairias publikacijas. O štai vienas žmogus stoja į Komunistų partiją“, – kalbėjo jis.

Parlamentaras, išanalizavęs D. Pancerovo paskelbtus dokumentus, teigia, kad šalies vadovo stojimo į LKP aplinkybės taip pat kelia papildomų klausimų.

„Pasižiūrėkime dar vieną dalyką, kur jis rašo prašymą 1988-aisiais priimti į Komunistų partiją. Jis nurodo, kad yra kandidatas į Komunistų partiją nuo 1987 m. Kitaip sakant, jis, būdamas dar studentu, stojo kandidatu į Komunistų partijos narius“, – aiškino Seimo narys.

„Kadangi tik vos vos ketveriais metais esu vyresnis už prezidentą, galiu pasakyti – aš nežinau iš savo studijų metų, kad kas nors, būdamas paskutiniame kurse, taptų kandidatu į Komunistų partijos narius, o po metų jau prašytųsi į pačią partiją“, – teigė E. Gentvilas.

Tuo metu konservatorius, Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas antrina kolegai, teigdamas, kad G. Nausėdos siekis tapti LKP nariu tada, kai jau buvo įsibėgėję Sąjūdžio procesai, atrodo keistas.

Nausėda turbūt galvojo, kad yra dokumentai archyve ir gal niekas nepaklausė, tai ir nesigyrė. Nutylėta sąmoningai.

„Tas toks keistas noras (stoti į partiją – ELTA), kai jau iš esmės Sąjūdžio metai buvo“, – Eltai aiškino politikas.

Jis akcentavo ir tai, kad partinės priklausomybės nurodymas VRK anketose nėra privalomas.

„Tai nėra privaloma, tai nėra nusikaltimas. Bet, vertinant politiškai, turime matyti kontekstą, kad ta pati gerbiama prezidentė Dalia Grybauskaitė – ji nurodydavo tą priklausymą Komunistų partijai“, – G. Nausėda su buvusia šalies vadove lygino jis.

Susiduriant su tokiomis situacijomis, P. Saudargas mano, kad reikėtų aiškiau reglamentuoti, kokią informaciją kandidatai apie savo buvusią partinę priklausomybę nurodo VRK anketose. Tokią tvarką, pasak jo, galėtų įtvirtinti Seime konservatorių registruotas įstatymo projektas dėl LKP.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė savo anketoje Vyriausiajai rinkimų komisijai nurodė kadaise priklausiusi Komunistų partijai. P. Peleckio / BNS nuotr.

„Dėl privalomumo, VRK anketų. Mes visiškai su tuo nesusijusiu faktu vakar registravome naują įstatymą dėl Lietuvos komunistų partijos veiklos vertinimo. Ten yra ir būtent dėl privalomumo nurodyti (narystę – ELTA). Jeigu nenurodo, tai ten yra visi terminai, kad VRK turi dar kartą paklausti kandidato, jeigu jis to nenurodo, kodėl nenurodė“, – aiškino politikas.

„Mes esame tokį pasiūlymą pateikę. Galbūt tas įstatymas įneštų ateityje aiškumo šitame reikale“, – pridūrė jis.

G. Paluckas: nemanau, kad buvo norėta tai sąmoningai nuslėpti

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narys Gintautas Paluckas atkreipia dėmesį, kad G. Nausėda nėra pirmasis vadovas, kuris priklausė LKP. Politikas atkreipia dėmesį, kad vienu metu LKP buvo registruota per 250 tūkst. asmenų. Visgi socialdemokratas mano, kad prezidentui būtų buvę naudingiau šią aplinkybę atskleisti pačiam.

„Įstatymas prievolės informuoti nenumato, atitinkamai tai yra paties asmens apsisprendimo teisė šiuos savo biografijos akcentus viešinti, nurodyti ar ne. Bet aš manau, kad būtų daug geriau, jeigu būtų buvę nurodyta, nes jis nebūtų pirmas Lietuvos vadovas, kuris tokį biografijos faktą turi“, – sakė G. Paluckas.

Visgi socialdemokratas nemano, kad prezidentas sąmoningai siekė nuslėpti šią savo biografijos detalę.

„Aš tikrai nemanau, kad tai buvo sąmoningai slepiama, kita vertus, būtų daug geriau, jei tai būtų iš karto kažkur nurodyta savo laiku“, – pažymėjo jis.

Aš tikrai nemanau, kad tai buvo sąmoningai slepiama, kita vertus, būtų daug geriau, jei tai būtų iš karto kažkur nurodyta savo laiku.

G. Paluckas mano, kad ne paties prezidento iniciatyva paaiškėjusi informacija apie jo įstojimą į LKP viešojoje erdvėje sulauks daug nereikalingų interpretacijų.

„Visi interpretuos: o kodėl, o ką, o kokiu tikslu, prezidentas teiks atsakymus, vienus tenkins, kitų netenkins. Atsiras įvairiausių interpretacijų, kurios būtų buvę visiškai nereikalingos ir neprasmingos, jeigu tai būtų buvę laiku padaryta“, – teigė socialdemokratas.

ELTA primena, kad trečiadienį savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje žurnalistas D. Pancerovas paskelbė radęs dokumentus, įrodančius, kad 1988 m. prezidentas Gitanas Nausėda pateikė prašymą stoti į Komunistų partiją. Pasak žurnalisto, šalies vadovui partinis bilietas buvo išduotas tų pačių metų birželio 27 d.

Pastaruosius faktus įrodantys dokumentai aptikti Lietuvos ypatingajame archyve. Specialistai, pasak D. Pancerovo, dokumentų autentiškumo nekvestionuoja.

Žurnalistas atkreipia dėmesį ir į tai, kad G. Nausėda – kitaip nei jo pirmtakė, kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė – savo anketoje Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nenurodo kadaise priklausęs Komunistų partijai. Rinkiminėse VRK anketose kiekvienam kandidatui yra keliamas klausimas, ar šie dalyvauja, ar yra buvę kokios nors politinės organizacijos nariai.

Visgi Prezidentūra tikina, jog prasidėjus Sąjūdžiui šalies vadovas partijos veikloje nedalyvavo.

„Prezidentas Gitanas Nausėda į KP buvo priimtas 1988 m. gegužę. Dokumentai apie tai yra saugomi Valstybės archyve ir prieinami visuomenei. Prasidėjus Sąjūdžiui, G. Nausėda KP veikloje nedalyvavo“, – Eltai teigė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.