SEIMO PIRMININKĖ: PO KT SPRENDIMO DĖL MERŲ RINKIMŲ REIKĖS KEISTI KONSTITUCIJĄ

Po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo, kad esama tiesioginių merų rinkimo tvarka prieštarauja Konstitucijai, reikės keisti Konstituciją, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Gerbiu KT priimtą sprendimą. Įvertinus pastarųjų metų patirtį, visuomenės palaikymą, jis reiškia, kad parlamente teks svarstyti Konstitucijos keitimą. Naikinti tiesioginių merų rinkimus būtų akivaizdus ėjimas prieš visuomenės valią“, – feisbuke pirmadienį rašė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji žada kviesti visas politines jėgas ir sutarti dėl šios pataisos ir sako, kad šis Konstitucinio Teismo sprendimas nebuvo netikėtas.

„Tačiau ar tai reiškia, kad pati tiesioginių merų rinkimų idėja yra klaidinga? Nemanau. O tai, kad toks žingsnis buvo reikalingas, mes matome iš visuomenės reakcijų į tiesioginius merų rinkimus – juos palaiko net 80 procentų žmonių, rinkimai ženkliai padidino žmonių aktyvumą. Taigi, visuomenės valia aiški – žmonėms reikia galimybės patiems rinkti savo rajono ar miesto vadovą“, – teigia Seimo pirmininkė.

Tikisi, kad pataisų Seimas balsuos birželį

V. Čmilytė-Nielsen sako besitikinti, kad dėl Konstitucijos pataisų, kurios leistų įteisinti tiesioginius merų rinkimus, Seimas balsuos dar birželio mėnesį.

„Aš manyčiau, kad reikėtų siekti, jog jis įvyktų dar birželio mėnesį, laiko dar turime“, – žurnalistams pirmadienį Seime komentavo jo vadovė.

Ji tikisi, kad pavyks rasti sutarimą ne tik su partneriais koalicijoje, tačiau ir opozicija.

„Aš viliuosi, kad pavyks susitarti. Šią savaitę kviesiu frakcijų seniūnus – tiek pozicijos, tiek opozicijos, manau, kad ieškosime bendro sprendimo. Manau, kad būtų logiška, nepaisant to, kad turime laiko iki 2023 metų, jau suformuluoti reikalingą pasiūlymą dar pavasario sesijoje“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Manau, kad būtų logiška, nepaisant to, kad turime laiko iki 2023 metų, jau suformuluoti reikalingą pasiūlymą dar pavasario sesijoje.

„Reikia plataus palaikymo. Reikia, visų pirma sutarti, kaip suformuluoti tą pataisą. Po trijų mėnesių turime kartoti balsavimą ir formuluotė negali keistis, abu kartus reikia 94 balsų, reikia sutarimo“, – kalbėjo ji.

Konstitucijoje numatyta, kad projektą keisti ar papildyti pagrindinį šalies įstatymą turi teisę Seimui pateikti ne mažesnė kaip 1/4 visų parlamento narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkst. rinkėjų.

Seimo statutas numato, kad balsuojant dėl Konstitucijos pataisų Seime reikalingi 94 parlamentarų balsai, priėmimo metu Seime balsuojama du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.

P. Peleckio / Fotobanko nuotr.

TS-LKD seniūnė: tai signalas politinėms jėgoms

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad Konstitucinio Teismo (KT) nutarimas dėl tiesioginių merų rinkimų – signalas politinėms jėgoms artimiausiu metu susitarti ir rasti bendrą sprendimą dėl efektyviausio savivaldos rinkimų modelio.

„Gerbiame KT sprendimą, todėl kviečiame visas politines jėgas rasti bendrą sprendimą dėl tiesioginių merų rinkimų, kuris neprieštarautų Konstitucijai. Noriu atkreipti dėmesį, kad TS-LKD frakcija tikrai neprieštarauja tiesioginiams merų rinkimams“, – BNS atsiųstame komentare teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Gerbiame KT sprendimą, todėl kviečiame visas politines jėgas rasti bendrą sprendimą dėl tiesioginių merų rinkimų, kuris neprieštarautų Konstitucijai.

„Šiandien KT priimtas nutarimas rodo, kad merų ir savivaldybių tarybos narių galių balanso klausimas turi būti išspręstas“, – sakė ji.

Jos teigimu, Seime suburta rinkimų sistemų peržiūros darbo grupė turėtų pateikti siūlymus, kaip tinkamiausiai reglamentuoti tiesioginių merų rinkimų tvarką.

„Džiaugiamės, kad Seime šiuo metu yra suburta speciali darbo grupė, kuri į šį klausimą gilinsis ir pasiūlys sprendimus. Kviečiame visas politines jėgas susitelkti ir rasti Konstitucijai neprieštaraujantį sprendimą“, – teigė konservatorių frakcijos seniūnė.

Konstitucinis Teismas pirmadienį konstatavo, kad tiesioginiai merų rinkimai teisės požiūriu „yra įmanomi tik pakeitus Konstituciją“.

Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną – baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.

Dėl tiesioginių merų rinkimų į KT buvo kreipęsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, tačiau tarp pasirašiusiųjų buvo ir keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“.

Jie kėlė klausimą, ar buvo galima Lietuvoje įteisinti tiesioginius merų rinkimus nepakeitus Konstitucijos.

Seimo nariams kilo abejonių, ar skirtingas mero ir savivaldybės tarybos narių rinkimo būdas, išskirtinė ir plati tiesiogiai išrinkto mero kompetencija, iš dalies įsiterpianti į savivaldos vykdomosios institucijos kompetenciją, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai vienpakopei savivaldos sistemai.

Jų teigimu, Konstitucija nediferencijuoja tarybos narių, o atvirkščiai – įtvirtina visiems vienodą teisinį reguliavimą.

Tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje įvesti 2015 metais. Savivaldybių merai jau du kartus rinkti tiesiogiai. Anksčiau merus rinkdavo savivaldybių tarybos.