Valdančioji „Tvarkos ir teisingumo“ partija siūlys Seimui sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl teisėsaugos veiksmų pastaruosiuose rezonansiniuose tyrimuose, susijusiuose su valdančiąja dauguma.

Siekia vadovų nepriklausomybės

Kaip spaudos konferencijoje Seime antradienį sakė frakcijos seniūnas Petras Gražulis, komisija parengtų įstatymų pakeitimų projektus, kuriais būtų keičiamas teisėsaugos institucijų vadovų pavaldumas, siekiant užtikrinti jų nepriklausomumą.

„Jei šiandien Seimas nesuras politinių jėgų pertvarkyti pavaldumą teisėtvarkos institucijų, ta situacija negerės. Vakar Rolandas Paksas, Kęstas Komskis ir aš lankėmės pas premjerą. Premjeras pats pasiūlė sudaryti Seime specialią komisiją, labai plačiai išanalizuoti situaciją ir imtis veiksmų, reformų. Atėjus kovo 10 dienai imsimės tos iniciatyvos ir sieksime, kad būtų sudaryta Seimo komisija, kuri išanalizuotų esamą situaciją, ir pateiktų įstatymų projektus, kokios būtinos reformos mūsų šalyje, kad netaptume diktatūrine valstybe“, – spaudos konferencijoje sakė „tvarkiečių“ seniūnas Petras Gražulis.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Rolandas Paksas pirmadienį buvo apklaustas specialiuoju liudytoju Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrime dėl prekybos poveikiu. Vėliau jis susitiko su premjeru socialdemokratų lyderiu Algirdu Butkevičiumi, su kuriuo sakė aptaręs pavojų, kilusį demokratijai.

„Leitmotyvas – galų gale turi atsirasti parlamentinė specialiųjų struktūrų kontrolė, kad atsirastų komisija, kuri išnagrinėtų tuos atvejus, kuriuos minėjau - piktnaudžiavimo valdžia, įvairių kodeksų, procesinio, pažeidinėjimai, kad galų gale mūsų valstybėje atsirastų ta tvarka, kad parlamentinė kontrolė virš specialiųjų struktūrų turi būti. Mes tai pasiryžę padaryt, toliau nėra kur“, – spaudos konferencijoje sakė R.Paksas.

Pasak frakcijos atstovo Valdo Vasiliausko, komisija turėtų aiškintis, kaip „buvo nutekintos operatyvinio ir ikiteisminio tyrimo informacijos detalės“.

„Tvarkiečiai“ tvirtina, kad pastarieji teisėsaugos tyrimai yra siekis susidoroti su Prezidentūrai neįtinkančiomis politinėmis partijomis. P.Gražulis spaudos konferencijoje sakė, kad Prezidentūra globoja dvi partijas – konservatorius ir liberalus, o valdančiosios puolamos, ir tam pasitelkiamos teisėsaugos institucijos.

„Mūsų teisinė sistema sukonstruota ydingai. Vieno žmogaus rankose sukoncentruoti teismai, prokuratūra, STT ir saugumas. Tai ir didžiausias blogis. Dar tik prasidėjus šiaip kadencijai siūliau, kad negalima, kad STT ir kitos struktūros būtų atskaitingos tik vienam žmogui, prezidentui, galbūt reikėtų ieškoti kitų formų, galbūt Aukščiausiasis teismas turėtų STT vadovą teikti Seimui, ir Seimas tvirtinti. Bet deja, valdančioji dauguma neįsiklausė, ir šiandien turim tokią situaciją, kada akivaizdžiai prezidentė globoja dvi politines jėgas, konservatorius ir liberalus, ir jų nusikaltimai neviešinami arba nutylimi – „Snoro“ banko istorija, energetikos sektoriui padaryta žada“, – kalbėjo P.Gražulis.

„Šiandien užsimota sudaužyti neparankias, nepaklusnias politines jėgas. Kas mūsų laukia rytoj, poryt? Valstybėje politinė konkurencija absoliučiai eliminuota. Tokiomis sąlygomis laisvi rinkimai yra neįmanomi. Tai, kas vyksta valstybėje per pastaruosius keletą metų, galima įvardinti kaip kryptingas pastangas kurti mūsų visuomenėje baimės, paklusnumo ir abejingumo atmosferą. STT eilinį kartą parodė, kad gali nebaudžiamai piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, bet Lietuvoj dar nėra buvę atvejo, kad specialiųjų tarnybų operacijos būtų tiesiogiai transliuojamos žiniasklaidos priemonėms. Ar tai reiškia, kad Lietuvoje nustojo galioti įstatymai, ar tai reiškia, kad žmogaus teisės Lietuvoje - tik pramanas?“ – retoriškai klausė R.Paksas.

STT ikiteisminį tyrimą atlieka įtariant, kad „Lietuvos ryto“ akcininkas ir vyriausiasis redaktorius Gedvydas Vainauskas sutarė su R.Paksu, jog šis už kyšį paveiks valdininkus leisti naudoti „Norfos“ parduotuvę Prienuose.

R.Paksas pirmadienį po apklausos STT susitiko G.Vainausku, šis susitikimas buvo žiniasklaidos nufilmuotas. „Nuo kada žmonės Lietuvoje pradedami sekti, nuo kada pradedami filmuoti? Fiksuojami, su kuo susitinka, kada susitinka, kur susitinka, nuo kada tas atsirado Lietuvoje, kas čia per demokratija? Ar begali laisvas žmogus Lietuvoje susitikti su kitu žmogumi ir pietauti? Čia retoriniai klausimai“, – situaciją vertino R. Paksas.

Opozicija nedalyvautų

Seimo opozicija „tvarkiečių“ siūlomos komisijos dėl teisėsaugos veiksmų pastaruosiuose rezonansiniuose tyrimuose, susijusiuose su valdančiąja dauguma, nedalyvautų.

Opozicinės Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma sako, jog tokios komisijos veikla būtų antikonstitucinė. „Tokią iniciatyvą aš matau kaip šiurkštų bandymą pagąsdinti teisėsaugą, kuri šiuo metu yra palietusi ne vieną įtakingų valdančiųjų atstovą. Po tokių iniciatyvų kaip tik atrodo, kad teisėsauga yra užčiuopusi labai rimtus dalykus“, – BNS sakė J.Razma.

Jis taip pat pažymėjo, kad Seime veikia Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija, ir jos pakanka teisėsaugos institucijoms, kiek tai Seimo kompetencijoje, kontroliuoti.

„Parlamentinė kontrolė šiai dienai yra pakankama, yra kriminalinės žvalgybos priežiūros komisija, ir nemanau, kad kokių nors naujų iniciatyvų reikia“, – sakė konservatorius.

„Neįsivaizduoju, kad galėtumėm dalyvauti tokiam antikonstituciniam veiksme, kai akivaizdžiai bandoma daryti spaudimą teisėsaugai, nors gali būti skelbiami ir labai geri, objektyvūs tikslai, akivaizdu, kad tos iniciatyvos yra kilusios dabartinių įtarimų valdantiems kontekste“, – į klausimą, ar konservatoriai deleguotų savo atstovą, jei „Tvarkos ir teisingumo“ siūloma komisija būtų sukurta, atsakė J.Razma.

Opozicinio Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis sako, jog „tvarkiečių“ siūlymas yra „absoliučiai nekonstitucinis veiksmas“.

„Valdžių atskyrimo principas turi egzistuoti, ir tai grubus kišimasis į teisėsaugos darbą, tokios komisijos atsiradimas. Matyt, teisėsauga užčiuopė pakankamai grubius momentus ir dabar naudojamasi tarnybine padėtimi, t.y. Seimo nariai bando tokiu būdu ginti savo partijos bičiulius ir partijos pirmininką. Seimas net neturėtų svarstyti tokio klausimo“, – BNS sakė E.Masiulis.

„Ne, mes nenorime dalyvauti antikonstituciniuose veiksmuose“, – į klausimą, ar liberalai dalyvautų tokios komisijos darbe, atsakė E.Masiulis.

Socialdemokratų vicepirmininkas Algirdas Sysas sakė pats asmeniškai abejojantis iniciatyva Seime steigti dar vieną tyrimo komisiją. Pasak jo, teisėsaugos institucijų parlamentinę kontrolę turi vykdyti esamos Seimo institucijos.

„Parlamentiniai komitetai turi pasikviesti tam tikras atsakinga institucijas, kad pasakytų, kas padaryta. Nuo to, kad mes įsteigsim dar vieną komisiją, jų nemažės, matome, kuo arčiau rinkimų, juodųjų technologijų tik daugėja“, – BNS sakė A.Sysas.

Valdančiosios Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys sakė negalintis atsakyti, kaip frakcija vertintų „tvarkiečių“ siūlymą, nes jį dar reikėtų svarstyti, tuo pačiu pabrėžė, kad teisėsauga turi dirbti savo darbą.

„Mes nesvarstėme frakcijoje, aš manau, kai jie pateiks, mes pažiūrėsime. Jei teisėsauga kažkokius tyrimus atlieka, labai gerai, jei kas neteisėtai daroma, turi būti išaiškinta, bet man kartais susidaro įspūdis, kad kartais šalia to arba vietoj tyrimo rimto jie apdaro „piarą“, tai tas „piaras“ teisėsaugos institucijoms, mano galva, netinka“, – BNS sakė K.Daukšys.