Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Beshta teigia, kad nėra duomenų, jog Kinija teiktų karinę paramą Ukrainą užpuolusiai Rusijai.

„Šiuo metu mes neturime informacijos, kad kariniu požiūriu Kinija remia Rusiją. Mes tikimės, kad tai nesikeis“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvos žurnalistams sakė P. Beshta.

Pastaruoju metu Maskva ir Pekinas suartėjo, o Vašingtonas tai vertina kaip vis labiau priešišką autoritarinių branduolinių valstybių aljansą. Pekinas atvirai nepasmerkė Maskvos veiksmų Ukrainoje, bet JAV žiniasklaida pranešė, kad Rusija prašė Kinijos karinės ir ekonominės pagalbos, jos kariuomenei mėginant įsitvirtinti Ukrainoje, o Vakarų sankcijoms grasinant sužlugdyti jos ekonomiką.

Pirmadienį Romoje vykusiame susitikime su JAV patarėju nacionalinio saugumo klausimais Jake'u Sullivanu vyresnysis Kinijos diplomatas Yang Jiechi pakartojo Kinijos poziciją, kad Pekinas yra „įsipareigojęs skatinti taikos derybas“, antradienį pranešė oficiali naujienų agentūra „Xinhua“. Kinija per susitikimą paragino visas šalis laikytis „maksimalaus santūrumo“ ir „apsaugoti civilius“ per Ukrainos krizę. Tarptautinė bendruomenė turėtų remti tokias derybas, kad kuo greičiau pasiektų esminių rezultatų, sakė Yang Jiechi.

Vašingtonas tikisi, kad Pekinas gali panaudoti savo įtaką Vladimirui Putinui.

Nors Pekinas nepritaria Vakarų sankcijoms, Baltieji rūmai spaudžia antrąją pagal dydį pasaulio ekonomiką susilaikyti ir negelbėti Rusijos nuo galimo įsipareigojimų nevykdymo ir nesiųsti jai ginklų.

Ragina imtis griežtesnių veiksmų

Ukrainos ambasadorius Lietuvoje P. Beshta pabrėžia, kad, Rusijai ir toliau tęsiant karą Ukrainoje, Vakarai privalo Kremliui pritaikyti griežtesnes sankcijas. Jo teigimu, vien pirkdama naftą Europa kiekvieną dieną Rusijai sumoka 1 mlrd. JAV dolerių, kuriuos šalis panaudoja tolesniems kariniams veiksmams.

„Rusijai tęsiant savo žvėriškus veiksmus prieš mūsų civilius, prieš mūsų infrastruktūrą, mes kviečiame ir raginame pritaikyti daugiau sankcijų Rusijai ir išplėsti jų sąrašą. Tokių veiksmų reikia kuo daugiau ir jų reikės tol, kol Putinas galų gale sustos“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo Ukrainos ambasadorius Lietuvoje.

Jo teigimu, NATO šalys privalo virš Ukrainos paskelbti neskraidymo zoną, taip pat Vakarai turi stiprinti Ukrainos priešlėktuvinės gynybos ir karinių lėktuvų steigimą Ukrainoje. P. Beshta akcentavo, kad būtinas ir visų Rusijos bankų atjungimas nuo tarptautinės SWIFT sistemos.

Po visos brutalios atakos prieš Ukrainą vienintelė išeitis yra tik visiška Rusijos ir Europos deputinizacija.

Be to, P. Beshtos teigimu, Vakarai privalo Rusijai taikyti visišką prekybos embargą, įskaitant prekybą nafta ir dujomis.

„Kadangi šiuo metu, net vykstant karui, kiekvieną dieną Europa sumoka panašiai vieną milijardą JAV dolerių, kurie yra skiriami tankų, lėktuvų, raketų įsigijimui ir tolesnei karo veiklai, privalome uždaryti visus jūrų uostus Rusijos laivams ir jų prekėms. Po visos brutalios atakos prieš Ukrainą vienintelė išeitis yra tik visiška Rusijos ir Europos deputinizacija“, – kalbėjo Ukrainos ambasadorius Lietuvoje.

Be to, ambasadorius kreipėsi ir į Lietuvos verslininkus, ragindamas stabdyti bet kokį bendradarbiavimą su Rusija.

„Ir, naudodamasis šia proga, norėčiau paskatinti visas Lietuvos kompanijas nustoti bendradarbiauti su Rusija. Šitas karas, šita putinistinė agresija turi būti sustabdyta, ir ji turi būti sustabdyta Ukrainos žemėje“, – kalbėjo jis.

Prioritetas ir toliau išlieka integracija į NATO

P. Beshta akcentuoja, kad Ukrainos prioritetas ir toliau išlieka šalies integracija į NATO. Jo teigimu, Ukrainos narystė NATO padėtų apsaugoti tiek Europą, tiek Kijevą nuo išorinės agresijos.

„Mūsų prioritetas ir toliau išlieka integracija į NATO. Net ir prieš prasidedant karui mes turėjome šį realistinį vertinimą, ir tas vertinimas yra nepakitęs. NATO yra vienintelė realiai veikianti struktūra, kuri ilguoju laikotarpiu gali apginti tiek Europą, tiek Ukrainą nuo išorinės agresijos“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo P. Beshta.

ELTA primena, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą kreipėsi į NATO, prašydamas nuo karo kenčiančiai Ukrainai suteikti pagalbą. Prezidentas ragina sąjungininkus Vakaruose nustatyti neskraidymo zoną virš Ukrainos, kad būtų sustabdyti daugybę civilių gyvybių nusinešę Rusijos aviacijos bombardavimai.

Dar šį mėnesį JAV Gynybos departamentas atmetė siūlymus pasiųsti Ukrainai kai kurių NATO šalių turimus sovietinės gamybos naikintuvus per vieną Amerikos karinę bazę Vokietijoje.

Antradienį V. Zelenskis pareiškė, kad jo šalis turėtų susitaikyti su tuo, kad netaps JAV vadovaujamo NATO karinio aljanso nare, o tai yra pagrindinis Rusijos argumentas, kuriuo ji grindė savo invaziją.