Apvali suma – į vandenį | Diena.lt

APVALI SUMA – Į VANDENĮ

Lietuvos ir Latvijos pasienyje audžiami precedento neturintys planai – tikėtina, kad lietuviams teks perkelti sieną su Latvija ribą žymintį ženklą, nes jį baigia nuplauti jūros bangos. Ant smėlio skardžio pakibusį stulpą norima perkelti į kitą vietą, o tam teks vėl pakloti įspūdingą sumą, nors valstybiniam objektui išsaugoti jau buvo išleista per 90 tūkst. litų.


 

Lietuvos ir Latvijos pasienyje audžiami precedento neturintys planai – tikėtina, kad lietuviams teks perkelti sieną su Latvija ribą žymintį ženklą, nes jį baigia nuplauti jūros bangos. Ant smėlio skardžio pakibusį stulpą norima perkelti į kitą vietą, o tam teks vėl pakloti įspūdingą sumą, nors valstybiniam objektui išsaugoti jau buvo išleista per 90 tūkst. litų.

Gelbsti žabais ir akmenimis

Tarpukaryje pastatytas demarkacinis įrenginys šiuo metu atrodo apgailėtinai – istoriniame objekte matyti daugybė įtrūkimų, mūrinis bokštelis skeldėja ir trupa, lentelės su šalies herbu čia nebėra jau daugybę metų.

Už poros metrų nuo istorinio ženklo stovi tikrasis sienos riboženklis, tačiau ir jam kyla grėsmė dėl nuolat skalaujamos smėlio kopos.

"Labiausiai jis nukentėjo po Felikso uragano. Dabar jis stovi ant smėlio skardžio. Mes mėginome jį išgelbėti, sudėjome žabų, sunešėme akmenų. Visa tai padarėme prieš pusantro mėnesio. Ar padės tai, ar ne, parodys laikas", – kalbėjo Pakrančių apsaugos rinktinės Palangos užkardos vadas Juozas Rinkevičius.

Pasieniečiai ėmė skambinti pavojaus varpais, kad šalies teritorijos oficialus žymeklis netrukus prasmegs bangose.

"Kreipėmės į Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyrių. Buvo informuota ir Palangos savivaldybė", – tvirtino J.Rinkevičius.

Sienos ribų nepakeis

Pakrančių apsaugos rinktinės štabo viršininkas Žydrūnas Nesteckis tikino, jog neatmetama idėja, kad valstybės ženklus teks kelti gilyn į žemyną.

"Turi būti kompleksiškos pajėgos ir kompleksinės priemonės. Jei Kultūros paveldo departamentas pritartų, idėja iškelti šiuos abu ženklus visai reali. Tačiau be paveldosaugininkų leidimo ženklų judinti mes patys negalime", – kalbėjo Ž.Nesteckis.

Nusistebėjus, kas nutiks su valstybės sienos riba, jei demarkacinį ženklą bus nuspręsta įtaisyti kitoje vietoje, Ž.Nesteckis garantavo, kad žemėlapiuose sienos ribos nesikeis.

"Išilgai siena "nesislenka". Linija lieka tokia pat. Tik pats žymeklis gali "pasislinkti". Tačiau kiek tam reikės lėšų ir kaip techniškai tai reikėtų įgyvendinti, kol kas nežinome. Aišku tik tai, kad už porą tūkstančių eurų tokių darbų nepadarysi", – teigė Ž.Nesteckis.

Jis akcentavo, kad užsimojus "patraukti" sienos ženklą, teks tai derinti su Latvijos Respublika.

Pinigus išleido vėjais?

Valstybės sienos apsaugos tarnybos senbuviai prisimena, kaip šį ženklą jau buvo mėginta gelbėti.

Esą apie 2008 m. Būtingėje virė rimti darbai. Supaprastinta tvarka darbams konkursą laimėjusi viena šilutiškių įmonė vežė sunkvežimiais gruntą, vyrai rideno akmenis, buvo įrenginėjami visokie įtvirtinimai.

"Tačiau spėju, kad ne visos lėšos buvo čia panaudotos. Anuomet už daugiau nei 90 tūkst. litų čia galima buvo betoninius įtvirtinimus padaryti. Akmenukais tokių sumų nepaslėpsi, kažkur matyt, "nusiplovė". O tai įrodo dabartinė padėtis. Veltui buvo išleisti pinigai. Jie juk paplūdimių "nemaitino" atvežtiniu smėliu", – dienraščiui tvirtino fotografijose tuomet pasieniečių darbus užfiksavęs palangiškis.

Situacija – perpetuum mobile

Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojas Valentinas Novikovas, paklaustas, ar iš tiesų tarnyba išleido arti 100 tūkst. litų jūros bangoms skalaujamo kranto tvirtinimui, patikino, kad pinigų čia buvo "įmerkta" nemažai.

"Gali būti. Tačiau tai buvo pavesta daryti Pakrančių apsaugos rinktinei. Prie kurio vado tai vyko, nepamenu, o kokia kompanija ten dirbo, turi atsiminti tuomečiai rinktinių vadai. Taip, reikėjo ten sutvirtini. Tačiau tuomet valstybė gerai gyveno, buvo pakankamai pinigų, galėjome leisti sau tokį malonumą. O dabar, kai šalis kapeikas skaičiuoja, liaudiškai tariant, kažin ar finansuosime", – patvirtino V.Novikovas.

Tuo metu, kai buvo imtasi kopų įtvirtinimų Latvijos pasienyje, Pakrančių apsaugos rinktinei vadovavo šiais metais iš pasienio generolo posto pasitraukęs Vainius Butinas.

Tolimesnė V.Butino karjera gegužę vėl pagarsėjo skandalu – valstybės įmonės "Regitra" Klaipėdos skyriaus vadovo postas jam atiteko be konkurso.

Pasiteiravus, kokio dydžio lėšų tektų vėl prašyti iš biudžeto šio ženklo gelbėjimo operacijai, jei būtų nuspręsta jį iškeldinti, V.Novikovas tarstelėjo, kad nemažų.

"Palangai taip pat tenka atstatinėti nuplautas kopas. Lotyniškai situacija vadintųsi perpetuum mobile (liet. "amžinai judantis")", – juokavo V.Novikovas.

Spręs speciali taryba

Kokią poziciją užimtų Kultūros paveldo departamentas, jei būtų parengtas projektas iškelti abu sienos ženklus?

Šio departamento Klaipėdos skyriaus vadovė Audronė Puzonienė tikino, kad toks siūlymas sukeltų audringų diskusijų.

"Išeitų, kad į Kultūros vertybių registrą įtrauktą objektą reikia perkelti dėl avarinės grėsmės likvidavimo. Tačiau tokie objektai yra įregistruoti, nurodant tikslias jų buvimo koordinates. Tektų rengti specialų planą. Pirmiausia, manyčiau, reikėtų šią idėją pristatyti Kultūros vertybių vertinimo komisijai", – aiškino A.Puzonienė.

Nors teisinis kelias yra, tačiau A.Puzonienė tikino, jog tikimybė, kad toks sprendimas bus palaimintas, nėra labai didelė.

"Mes turėjome precedentą Nemirsetoje. Vertinimo komisijai buvo pristatytas siūlymas "patraukti" Nemirsetos kurhauzą, nes jis stovi ant kelio. Taryba kategoriškai pasisakė ne", – prisiminė A.Puzonienė.

Važiuojantieji iš Nemirsetos į Palangą pamena vieną namų, kuris iš tiesų yra prie pat kelio vingio.

"Jis net ribojasi su važiuojamąja dalimi ir stovi kelio apsaugos zonoje. Statinys yra, tačiau jame jokios veiklos vystyti negalima, tam prieštarauja kelininkai", – tikino A.Puzonienė.

Šio kurhauzo savininkai mėgino parengti projektą pastato "patraukimui".

"Ir sulaukė pasipriešinimo. O pats objektas yra avarinės būklės. Ekspertai buvo pažymėję, kad būtina išmontuoti tam tikras stogo konstrukcijas ir pasvirusias sienų dalis, nes kilo grėsmė pravažiuojančiam transportui. Savininkai kreipėsi į mus, kad galėtų nuardyti dalį pastato. O štai vertinimo taryba neleido nieko daryti", – kalbėjo A.Puzonienė.

GALERIJA

  • Pinigai: 2008 m. įamžinta, kaip atrodė 90 tūkst litų kainavę pasieniečių „įtvirtinimai“.
Rašyti komentarą
Komentarai (6)

E.

Nesvaikite. Nėra čia nė vieno memelenderio. Memelenderiai arba nuskendo su gustlofu, arba po Kuršių marių ledu atsidūrė, rusams puolant. O koks Gargždždų vyžočius ar Kretingos klumpakojis, pasivadinęs memelenderiu, kad ir kaip mojuotų KPI ar kokio prekybos technikumo diplomu niekada netaps klaipėdiečiu. Darbai žmogų išduoda. Darbai.

BuK- Remigijui.KLP

Tamstos žinios apie str.autorės karjerą VSAT-iš "stripeikinio" bagažo?Visuomenė pamena- kaip Adamkui pilną konfiskuotų rūkalų sandėlį demonstravo,o jam išvykus,šis buvo išvogtas, nepažeidus spynų. Bet generolas "tinkamai atliko darbą"? Ir kiti? Kam teisti žurnalistę,tai tik ne ilgapirščiams suktažarniams iš pasienio.Gėda.

Remigijus.KLP

Šio straipsnio autorė pati yra dirbusi Pakrančių apsaugos rinktinės atstove spaudai ir už savo pareigų netinkamą atlikimą buvo išspirta iš darbo. Skaitant straipsnį nuoskauda buvusiam darbdaviui labai jaučiasi. Gėda, kad Lietuvoje yra tokia "nešališka" žiniasklaida.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS