BULDOZERINĖ REFORMA IR BANDOMIEJI TRIUŠIAI: SKANDALAI PATVIRTINO, KAD PROCESUI NEBUVO PASIRENGTA

Pirmą kartą rengiamuose tarpiniuose patikrinimuose dalyvauja daugiau kaip 26 tūkst. vienuoliktokų. Didelė dalis jų nusivylė sistema ir pasimetė. Jei toks buvo tikslas – jis pasiektas.

Streso valdymo pamokos?

„Atsiprašome už tai, kokios buvo užduotys. Suprantame, kiek jums tai sukėlė streso ir įtampos. Išspręsime, kad nenukentėtumėte nuo to, jog užduotys galimai buvo nekorektiškos“, – po skandalingų matematikos patikrinimų žurnalistams komentavo švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas, linkėdamas moksleiviams pasitikėti švietimo sistema.

Sunkiai įgyvendinamas palinkėjimas. „Nuo mokslo metų pradžios girdžiu dukros pasakojimus apie tai, kad mokytojai per pamokas lieja emocijas apie artėjančius tarpinius patikrinimus, apie neaiškumus, apie tai, kad nėra vadovėlių“, – laiške „Kauno dienos“ redakcijai rašė vienuoliktokės mama.

Ji ramino dukrą, ragindama mažiau dėmesio kreipti į nesklandumus, o tiesiog stengtis mokytis geriausiai kaip tik gali.

„Matematikos patikrinimo išvakarėse mačiau, kaip ganėtinai ramus vaikas ėmė keistis. Matematikos B lygio patikrinimo skandalas tiesiogiai paveikė visus A lygiu laikiusius patikrinimą. Kai kurie mokinukai į patikrinimą atėjo po bemiegės nakties dėl nerimo, kas jų laukia. Vaiko teisių atstovai tėvams už tokį sukeltą stresą turbūt nagus nukapotų, bet patikrinimų atveju nėra kam kapoti, nes gi vyksta pirmą kartą, o pirmas blynas – dažnai prisvyla“, – ironizavimo vienuoliktokės mama.

Priekaištai dėl streso liejosi ir iš kitų tėvų lūpų, tačiau švietimo, mokslo ir sporto ministras mano, kad tai yra normali būsena.

„Patikrinimai visada kelia stresą, ar tai būtų valstybinis brandos egzaminas, ar tarpinis patikrinimas, ar nacionaliniai mokinių patikrinimai. Mūsų siekis – kad mokiniai išmoktų tvarkytis su stresu, o ne stresas juos palaužtų. Nueis į aukštąsias mokyklas, ten egzaminų, tikrinimų ir vertinimų bus kartais daugiau: kiekvieną pusmetį laikys dešimt ir daugiau įvairiausių patikrinimų, kurie lems, ar galės studijuoti aukštesniame kurse“, – rėžė G. Jakštas.

Milžiniškas krūvis

Dar keli vienuoliktokės mamos pastebėjimai: „Nors tarpiniai patikrinimai neįvardijami valstybiniu egzaminu, tačiau realiai jie juk yra brandos egzamino dalis. Abiturientams yra sudaromos sąlygos, t. y. nevyksta mokymo procesas, tarp egzaminų yra kelios dienos pasikartojimui, vienuoliktokai – į tarpinį patikrinimą lėkė prieš pamokas. Prieš kai kuriuos patikrinimus dar rašė kitų mokomųjų dalykų atsiskaitymus, kontrolinius, o po patikrinimų keliavo į kitas pagal tvarkaraštį vykstančias pamokas. Čia viskas gerai?“

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) pateikė biurokratinį atsakymą „Kauno dienai“: „Tarpinis patikrinimas yra ugdymo proceso dalis, kuri leidžia sukaupti dalį galutinio įvertinimo ir suteikia galimybę laikyti to dalyko valstybinį brandos egzaminą.“

Tačiau jei per tarpinį patikrinimą mokinys surinko nulį taškų, nieko tokio, jis gali laikyti to dalyko brandos egzaminą.

Brandos egzamino laikyti negali, jei tarpiniame patikrinime nedalyvavo. Jei jame nedalyvavo dėl pateisinamos priežasties, patikrinimą gali laikyti kartu su kitų mokslo metų III gimnazijos klasės mokiniais.

Gana platus diapazonas – nuo galimybės surinkti 40 proc. valstybinio egzamino rezultato ir į ji eiti žinant, kad minimaliu rezultatu jau esi išlaikęs, iki visiško nusispjovimo į tarpinio patikrinimo rezultatą. Tėvų bendruomenė svarsto, ar pats pavadinimas – tarpinis patikrinimas – nesuponuoja netinkamo požiūrio į svarbų momentą?

„Tarpiniu patikrinimu įvardijama, nes yra galimybė sukaupti 40 proc. įvertinimo prieš pagrindinę brandos egzaminų sesiją. Būtent ir norėta pabrėžti, kad tai yra įsivertinimas vidurinio ugdymo programos procese. Tai yra savęs pasitikrinimas prieš egzaminą – ar, būdamas III klasėje, jau turi tokių gebėjimų, kad kitąmet gali išlaikyti brandos egzaminą, ar dar reikia pasitempti, pasimokyti.

Jeigu III klasės mokinys surenka 35 taškus ir daugiau, jis į pagrindinę egzaminų sesiją ateis jau žinodamas, kad yra surinkęs minimalų taškų skaičių, reikalingą egzaminui išlaikyti. Surinkus mažiau taškų, galima pasitempti iki egzamino, daugiau pasimokyti. Tie kas savo rezultatu nebus patenkinti, turės antrą galimybę laikyti tarpinį patikrinimą ir pasiekti geresnį rezultatą“, – pasirinktą pavadinimą gynė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovai.

Reakcija: vieši G. Jakšto pasamprotavimai apie stresą kaip ugdymo proceso dalį supykdė tėvų bendruomenę. / P. Peleckio / BNS nuotr.

Mokytojai neišgirsti

Deklaruojama antra šanso galimybė, t. y. perlaikyti tarpinius patikrinimus, taip pat kelia nemažai klausimų. Kas, jei visi 26 tūkst. šiųmetinių vienuoliktokų nuspręs tai padaryti? Apie tai greičiausiai bus galvojama kitą pavasarį, nes ir šiemetiniams patikrinimams juk buvo rengiamasi ne tris dienas, o skandalo išvengti nepavyko.

„Tarpinių patikrinimų tvarkaraštis buvo derintas su švietimo bendruomene (mokyklų vadovų, mokytojų dalykininkų asociacijomis), taip pat buvo atsižvelgta į kitų vykdomų patikrinimų datas (nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą, bandomuosius, brandos egzaminus), – teigė NŠA atstovai. – Taip pat siekiama kuo mažiau trikdyti visą mokykloje vykstantį ugdymo procesą. Ar tarpinių patikrinimų metu mokykloje vyks pamokos, sprendžia mokykla, atsižvelgusi į laikančiųjų skaičių, mokytojų užimtumą, galimybes atskirti erdves, kur vyksta patikrinimai. Tarpinių patikrinimų trukmė ir apimtis netolygi brandos egzaminui, todėl ir juose dalyvaujantys mokiniai po jų tęsia pamokas pagal įprastą pamokų tvarkaraštį.“

Deklaruojami derinimai su švietimo bendruomene atrodo keistai šiandieniame kontekste, kai patys mokytojai dalykininkai socialiniuose tinkluose viešai kritikuoja ne tik patikrinimų užduotis, bet ir jų organizavimo tvarką. Nors ir pritardamas, kad tarpinių patikrinimų idėja gera, dar sausį Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininkas mokytojas Mindaugas Grigaitis „Kauno dienai“ sakė, kad situacija nejuokinga, bet prognozuota.

„Mes, mokytojai, jau seniai žinojome, kad taip bus. Tačiau niekas mūsų prašymų ir patarimų situacijai suvaldyti neklauso. Buldozeriu stumiama reforma, nekreipiant dėmesio į tai, ką mokytojai galvoja, ir našta, kraunama ne tik mokytojams, o ir visai mokyklai“, – pastebėjo M. Grigaitis.

Lietuvių kalbos tarpiniai patikrinimai vyks per mokinių Velykų atostogas. Šio patikrinimo užduočių instrukcijas daugelis mokytojų ir mokinių sužinojo tik prieš savaitę.

Aiškintis neskuba

Tačiau grįžkime prie faktų. Skandalingasis matematikos B lygio patikrinimas vyko prieš pora savaičių. Ką nuveikėme? „Matematikos A ir B lygių tarpinių patikrinimų užduotims suburta grupė dar dirba. Išvados bus paskelbtos viešai, kai tik ekspertai baigs darbą“, – atsakė ŠMSM atstovai.

Socialiniuose tinkluose mokytojai viešai sprendė ir aprašė kiekvieno matematikos uždavinio sprendimo sąnaudas ir patvirtino, kad mokinukų ašaros dėl laiko trūkumo sprendimams buvo pagrįstos. 45 minutės pateiktiems uždaviniams buvo mažai, kai kuriuos uždavinius mokytojai vadino „laiko valgytojais“. Apie jų korektiškumą jau net neverta plėstis.

Spragų buvo ne tik matematikos patikrinimo užduotyse. Vilniaus licėjaus mokiniai kreipėsi į ŠMSM ir NŠA prašydami parengti kokybiškas fizikos tarpinio patikrinimo užduotis ir sudaryti sąlygas visiems mokiniams pakartotinai laikyti fizikos tarpinį patikrinimą šiais mokslo metais.

„Fizikos tarpiniame patikrinime dalyvavo 58 Vilniaus licėjaus mokiniai, kurių rezultatų vidurkis buvo 25 taškai iš 40-ies. Neišsiskyrė iš bendro rezultatų vidurkio ir septynių licėjaus respublikinių fizikos olimpiadų dalyvių pasiekimai (27 taškai). Konstatuojame, kad fizikos tarpinio patikrinimo uždavinių formuluotės buvo nekorektiškos, o vertinimo instrukcijoje nebuvo pateikti visi galimi teisingų atsakymų variantai“, – nurodė moksleiviai.

Jie pateikė ir nuskambėjusio klausimo apie medūzos judėjimą atsakymo klaidą: „Septintame uždavinyje medūzos judėjimas gali būti įvardijamas ne tik kaip reaktyvusis, kaip pateikta vertinimo instrukcijoje, jis gali būti įvardijamas ir kaip netolygusis judėjimas. Taip pat septintame uždavinyje neįvardyta medūzos rūšis, todėl negalima teigti, kad visų medūzų rūšių judėjimas yra reaktyvusis. Pavyzdžiui, medūzos Velella velella judėjimas nėra reaktyvusis, nes ji juda kartu su paviršinėmis vandens srovėmis.“

Vaiko teisių atstovai tėvams už tokį sukeltą stresą turbūt nagus nukapotų, bet patikrinimų atveju nėra kam kapoti, nes gi vyksta pirmą kartą, o pirmas blynas – dažnai prisvyla.

Su slaptumo žyma

Ar nors vienas jau įvykęs tarpinis patikrinimas praėjo sklandžiai? Anglų kalbos patikrinimo išvakarėse moksleiviai sužinojo, kad audiovizualinės užduoties, kuriai rengėsi, nebus. Tačiau NŠA pareiškė, kad toks traktavimas yra klaidinantis.

„Užsienio kalbos tarpinių patikrinimų struktūra paskelbta Kalbų valstybinių brandos egzaminų užduočių apraše, kuris buvo patvirtintas 2023 m. spalį, o aprašo projektas buvo paskelbtas dar 2023 m. vasarį.

Pagal šį aprašą klausymo dalyje pateikiami keturi skirtingų žanrų ir tipų garso tekstai, iš kurių vienas gali būti audiovizualinis. Pirmųjų užsienio kalbų (anglų, prancūzų, vokiečių) tarpinio patikrinimo užduočių pavyzdžiai (skaitymo dalis, klausymo dalis su audiovizualiniu pavyzdžiu) paskelbti 2023 m. birželį“, – atrėmė NŠA atstovai.

Laikantys vokiečių kalbos tarpinį patikrinimą minėjo turėję tik vieną pavyzdinę patikrinimo užduoti per visus metus. Taigi į egzaminą moksleiviai keliavo susipažinę su viena iš šešių patikrinimo užduočių. Ai, negi visus sužiūrėsi, kai vokiečių kalbą renkasi tiek nedaug moksleivių.

Šunys loja, o karavanas eina. Ministerija irgi: „Priimtas sprendimas, kad kiekvieną tarpinio patikrinimo užduotį vertins komisija ir tik gavus jos išvadas bus tvirtinami mokinių rezultatai, siekiant, kad vertinimas būtų maksimaliai objektyvus.

Bus papildomai peržiūrėtos būsimų patikrinimų vertinimo instrukcijos, kad būtų išvengta bet kokių galimų netikslumų. Taip pat bus papildomai peržiūrėtos gegužės mėnesį vyksiančių patikrinimų užduotys.“

Ir dar, niekada nesužinosime, kas rengia užduotis mūsų vaikų žinių patikrinimui. NŠA informavo, kad tarpinių patikrinimų užduočių rengimas organizuojamas viešųjų pirkimų būdu. Užduočių rengėjams ir recenzentams keliami aukšti kvalifikacijos, patirties reikalavimai. Rengia pedagogai praktikai. Užduočių rengėjų ir recenzentų tapatybės neatskleidžiamos, nes tarpinių patikrinimų, kaip brandos egzaminų dalies, užduočių rengimas yra darbas, atliekamas su slaptumo žyma pažymėta informacija. Užduotys tvirtinamos NŠA direktoriaus įsakymu.