Produkcija – įvairi

Didieji prekybos centrai visuomenei kone reguliariai praneša apie į lentynas patekusius nesaugius maisto gaminius ir nurodo pirkėjams grąžinti juos į parduotuves.

Skirtinguose pranešimuose vardijami pavojingų bakterijų turintys įvairūs mėsos produktai: šaltai rūkyta kiaulienos šoninė, atšaldytas kiaulienos faršas, sprandinės kepsneliai, vytinta dešra, šaldyta jautiena.

Prekybininkai ir kokybės tikrintojai nurodo ir įtarimų sukėlusių produktų gamintojus. Pagal šiuos pranešimus galima susidaryti apytikslį vaizdą, kokios maisto perdirbimo įmonės dažniau sulaukia neigiamo vartotojų dėmesio ir reakcijos.

Nurodė dominuojančią

„Kauno diena“ kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT) ir paprašė pateikti apibendrintą statistiką apie į prekybos tinklus patenkančius galbūt nesaugius mėsos produktus ir jų gamintojus.

Teiraudamiesi paminėjome didžiausius (redakcijos duomenimis) mėsos asortimento gamintojus.

VMVT informavo, kad daugiausia pranešimų apie nesaugų maistą 2024–2025 m. buvo dėl „Biovelos–Utenos mėsos“ produkcijos – iš viso devyni. Toliau trejetuke – „Samsonas“ (trys pranešimai) ir „Nematekas“ – (du pranešimai).

VMVT išskyrė ir paukštienos produktus. Per minėtą laikotarpį dažniausiai nesaugios produkcijos fiksuota „Nemateko“ gaminiuose – trys atvejai.

Įmonėms skiria sankcijas

Redakcijai atsiųstame paaiškinime pabrėžiama, kad VMVT nustato, kurios Lietuvos prekybos vietos gavo ar galbūt išplatino nesaugų produktą, ir nurodo kuo skubiau susigrąžinti jį iš rinkos, sunaikinti ir užtikrinti, kad vartotojai būtų informuoti apie galimą riziką.

„Prekybos vietoms nurodoma viešai skelbti informaciją ir sudaryti sąlygas pirkėjams grąžinti nesaugius produktus. Tai yra pardavėjų ir prekybos tinklų atsakomybė, nes jie privalo apsaugoti savo klientus nuo galimų sveikatos pavojų“, – redakcijai atsiųstame paaiškinime pabrėžia VMVT.

Nustačius, kad rinkai pateiktas nesaugus produktas, jį pateikusioms įmonėms taikomos sankcijos.

„Kai maisto tvarkymo subjektas pateikia nesaugų maistą į rinką, VMVT specialistai atlieka maisto tvarkymo subjektų neplaninius patikrinimus, per kuriuos įvertinamas pagaminto nesaugaus produkto kiekis, išplatinimo mastas, taikomos produkcijos ribojimo priemonės“, – nurodoma VMVT paaiškinime.

Terpė: pasitaiko, kad žmogaus sveikatai pavojingų bakterijų randama kiaulienos farše. / BNS nuotr.

Sukelia infekciją

Viename iš pastarųjų pranešimų apie pavojingų bakterijų turinčią mėsą pabrėžiama, kad kiaulienos farše buvo patogeninių mikroorganizmų – salmonella spp. Kaip nurodo VMVT, jie gali sukelti per maistą plintančias ligas, pavyzdžiui, salmoneliozę. Skelbta, kad prekybos centras mėsos siuntą gavo iš bendrovės „Biovela–Utenos mėsa“.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nurodo, kad salmonelė yra bakterija, sukelianti ūmią infekcinę žarnyno ligą – salmoneliozę.

Liga pasireiškia viduriavimu, karščiavimu, pilvo ir galvos skausmais. Šie ligos simptomai dažniausiai atsiranda po 12–72 valandų po užsikrėtimo. Liga paprastai trunka 4–7 dienas ir daugelis pasveiksta be specifinio gydymo. Tačiau kai kuriems ligoniams bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują ir kitus organus. Tokiu atveju negydant liga gali baigtis mirtimi. Sunkesnė ligos eiga būna kūdikiams, mažiems vaikams, pagyvenusiems žmonėms ir asmenims, kurių imuninė sistema silpnesnė.

Pavojingos bakterijos

Kiek anksčiau prekybos tinklai „Maxima“, „Iki“ ir „Rimi“ prašė vartotojų grąžinti nesaugią šaltai rūkytą kiaulienos šoninę, pagamintą mėsos perdirbėjo „Biovelos–Utenos mėsos“. VMVT tuomet pranešė, kad vienos partijos gaminyje aptikta pavojingų bakterijų, galinčių sukelti listeriozę.

VMVT informavo, kad „Biovelos–Utenos mėsos“ pagamintą šaltai rūkytos kiaulienos šoninės partiją, kurios Nr. 2410130021, gavo ne tik didieji prekybos tinklai „Iki Lietuva“, „Maxima Lietuva“, „Rimi Lietuva“, bet taip pat ir įmonės „Eiginta“ ir „Sanitex“.

Pasklidus informacijai apie nesaugų produktą, „Biovelos–Utenos mėsos“ atstovė žiniasklaidai teigė, kad galimą mikrobiologinę taršą įmonė aptiko pati.

„Siekdami užtikrinti aukščiausią produktų saugos lygį nuolat vykdome griežtus kokybės ir saugumo tyrimus savo įmonės laboratorijoje. Todėl norime patikslinti, kad galimą mikrobiologinę taršą nustatėme patys, vykdydami prevencinę patikrą. Nelaukdami išsamesnių ir galutinių tyrimo rezultatų, nedelsdami inicijavome visos šių produktų partijos atšaukimą iš rinkos, spalio 18 d. apie tai informuodami tiek VMVT tarnybą, tiek prekybos centrus“, – portalui 15min.lt teigė įmonės atstovė.

Reta, bet pavojinga

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai pabrėžia, kad listeriozė – reta, tačiau pavojinga liga, kuria galima užsikrėsti per gyvūninės kilmės maistą.

Lietuvoje registruojami pavieniai listeriozės atvejai, tačiau asmenims, kurių silpnesnė imuninė sistema, taip pat pagyvenusiems, senyvo amžiaus žmonėms liga yra pavojinga. Listeria monocytogenes bakterijų randama dirvožemyje, vandenyje, dumble, silose ir kt. Infekcijos šaltinis – infekuoti naminiai ir laukiniai žinduoliai, naminiai paukščiai ir žmonės.

Šios bakterijos yra gana atsparios išorinės aplinkos veiksniams. Jos gali daugintis 4–6 °C temperatūroje dirvožemyje, vandenyje, ant augalų, maiste. Aukštesnėje nei 62 °C temperatūroje žūva per pusvalandį. Patekusios į žmogaus organizmą bakterijos gali pakenkti daugelį organų, todėl ligos simptomai gali būti labai įvairūs. Liga gali pasireikšti karščiavimu, raumenų skausmais, angina, akių junginės uždegimo požymiais, limfmazgių uždegimu, kartais vėmimu ar viduriavimu.

Dviprasmiškas vertinimas

„Kauno dienos“ žurnalistams paskambinus vienu iš „Biovelos–Utenos mėsos“ tinklalapyje nurodytų telefono numerių, atsiliepusi darbuotoja pasiūlė kreiptis į už kokybę atsakingą specialistę.

„Ar jūs esate tikri, kad „Biovela“ dominuoja?“ – paskambinus už kokybę atsakingos specialistės telefonu, klausė neprisistačiusi „Biovelos–Utenos mėsos“ atstovė, išgirdusi, kad, „Kauno dienos“ iš VMVT gautais duomenimis, 2024–2025 m. tarp užfiksuotos nesaugios produkcijos dominuoja „Biovelos–Utenos mėsos“ gaminiai.

Patikinus, kad remiamės atsakingos institucijos duomenimis, specialistė svarstė apie informacijos vienpusiškumą.

„Bando išskirti vieną įmonę, kuri yra Lietuvoje žinoma ir didelė, ir rašo apie ją, nevertindami nei klausimo konteksto, nei kas ten yra paskelbta ir dar darydami tokias prielaidas, kad dominuoja. Aš dabar nežinau, neskaičiau tos statistikos. Paukštienos, pavyzdžiui, dešimt kartų buvo daugiau nesaugiuose sąrašuose, bet kažkodėl apie tai nerašo. Kai tomis pačiomis dienomis yra išleista šaltai rūkyta dešra su listerijomis, bet mažesnio gamintojo, niekas apie tai nerašo… Norėtųsi, kad paimtumėte visą statistiką, visą kontekstą. Mėsa yra termiškai apdorojama, tas produktas yra vienas iš mažiausiai pavojingų“, – tvirtino „Biovelos–Utenos mėsos“ darbuotoja.

Ji stebėjosi, kodėl, kalbant apie rizikas, neminimi kiti maisto produktai, nemėsiški.

„Kodėl nekalbama apie sūrius, apie daržoves, kurias žmonės valgo žalias ir neapdirbtas. Kokia rizika yra dėl šių produktų? Apie tai niekas nešneka, tik apie „Biovelą“. Jeigu atsiverstumėte europinius raštus, pamatytumėte, kiek per dieną yra paskelbiama tokių raštų. Tokie raštai skelbiami dėl kelių priežasčių – tai apsikeitimas žiniomis tarp kelių valstybių veterinarijos tarnybų, ta informacija viešinama visiškai kitokiu tikslu. Galiu pasakyti, kad nė vienoje Europos šalyje, išskyrus Lietuvą, tokių registrų neskelbia“, – tvirtino „Biovelos–Utenos mėsos“ atstovė.

Darbuotoja žadėjo, kad bus pateikti dalykiškesni atsakymai į „Biovelai–Utenos mėsai“ redakcijos anksčiau nusiųstus klausimus. Tačiau daugiau nei per savaitę atsakymų, komentarų ar paaiškinimų nesulaukėme.

Įsigytą pavojingą produkciją grąžina retai

Kaip klientai reaguoja į raginimus grąžinti į parduotuvę įsigytus pavojingus produktus? Kokių reakcijų iš jų tokiu atveju sulaukiama?“ – „Kauno diena“ paklausė „Iki“ komunikacijos vadovės Gintarės Kitovės.

Akcentas: G. Kitovė atkreipė dėmesį į gana neįprastą pirkėjų elgesį – pavojinga pripažintos produkcijos beveik negrąžina. / Asmeninio archyvo nuotr.

– Kiek apytiksliai procentų pavojingos produkcijos sugrąžinama?

– Pirkėjai su pirkimo čekiu nurodytas prekes gali gražinti per keturiolika dienų į bet kurią parduotuvę. Visgi tokių atvejų beveik nepasitaiko.

– Ar galėtumėte išskirti vieną, du gamintojus, kurių produktai dažniau papuola į grąžintinų sąrašą?

– Tokie atvejai nedažni, tad konkrečių gamintojų nurodyti negalėtume. Keliame aukštus reikalavimus tiekėjams, savo privačių prekių ženklų produkciją patys tiriame proaktyviai.

Prekių kokybė mums labai svarbi, todėl nuolat testuojame produktų kokybę, parduotuves lanko kokybės vadybininkai.

Kai tik gauname pranešimą apie aptiktą galbūt nesaugų produktą, informaciją parduotuvėms išsiunčiame tą pačią dieną. Tokiu atveju prekės išimamos iš lentynų. Jei atšaukiama visa partija – prekė gali būti užblokuojama ir kasoje, kad net ir nespėjus išimti iš lentynos pirkėjai nebegalėtų jos įsigyti.