Kritikos dėl savo žodžių apie baltą vėliavą Ukrainos kare sulaukęs popiežius Pranciškus per visuotinę audienciją taip ir nepakomentavo skandalą tarp dalies tikinčiųjų sukėlusio pasisakymo. Jis tik bendrai paragino melstis prieš karą. Kaip šį popiežiaus pasisakymą vertina patys italai, LNK papasakojo portalo itlietuviai.lt redaktorė Neringa Budrytė.

„Italijoje į popiežiaus pasisakymus tikrai reaguoja santūriau negu Lietuvoje, turiu omenyje tiek visuomenę, tiek politikus. Daugiau kritikos iš užsienio šalių politikų, pavyzdžiui, JAV prezidentas Joe Bidenas pasakė, kad gerbia popiežių Pranciškų, bet tų žodžių jis nepalaiko, nesutinka su jo žodžiais, nes pirmiausia turi būti nutraukti karo veiksmai, tada galima kalbėti apie kažkokias derybas. Iš Vokietijos politikų taip pat buvo kritikos. Italijos politikai viešai nekritikavo, bent jau aš nemačiau tokių pasisakymų dėl popiežiaus Pranciškaus šitos daug diskusijų sukėlusios pozicijos. Visuomenėje buvo gal ne tiek kritikos, kiek svarstymų, kodėl popiežius Pranciškus vis įsivelia į tokias situacijas, kai tenka aiškintis Vatikanui dėl savo pasisakymų. Buvo galbūt bandoma suprasti, kodėl jis taip kalba. Ir aiškinama buvo įvairiai, kodėl popiežiui Pranciškui vis nepavyksta teisingai išsireikšti. Visų pirma primenama, kad jis atėjęs iš visiškai kitos kultūros, kitos istorinės terpės negu, pavyzdžiui, popiežius Jonas Paulius II, taip pat kalbama ir apie jo garbingą amžių ir kad jis pastaruoju metu turėjo ir įvairių sveikatos problemų“, – pasakojo N. Budrytė.

– Tačiau pats Vatikanas, atrodo, tikrai reaguoja ir bando švelninti popiežiaus žodžius. Esą Šventasis Tėvas visai ne tai norėjo pasakyti. Ar čia tiesiog bandymas išeiti iš situacijos, ar tai tikra Vatikano pozicija?

– Na taip, Vatikanas aiškina, kad popiežiaus Pranciškaus žodžiai buvo ne taip suprasti. Taip pat Italijos žiniasklaida nemažai citavo Vatikano nuncijų, arba, kitaip tariant, ambasadorių Kyjive, t. y. lietuvį Visvaldą Kulboką. Jis sakė, kad popiežius Pranciškus tikrai neturėjo omenyje to, kad Ukraina turi pasiduoti, ir pabrėžė, kad Šveicarijos žurnalistai netinkamai uždavė klausimą, tarsi įpiršdami popiežiui tą baltos vėliavos mintį [...]. V. Kulbokas Italijos žiniasklaidai sakė nesuprantąs, kodėl žurnalistai nepaklausė popiežiaus, kaip turėtų elgtis Rusija, galbūt tuomet popiežiaus atsakymas būtų buvęs kitoks. Taip pat popiežiaus poziciją aiškino ir Vatikano valstybės sekretorius Pietro Parolinis. Jis pabrėžė, kad popiežius neturėjo minties, kad Ukraina turi pasiduoti, jis patikslino popiežiaus žodžius taip, kad visų pirma Rusija turi nutraukti karo veiksmus, o tada jau galima bus kalbėti apie derybas, ir patikino, kad popiežius visada kalbėjo apie taiką.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Tačiau būtent šis popiežius nekartą savo kalbomis teigiamai atsiliepė apie rusus. Pradžioje, nenorėdamas pasmerkti Rusijos invazijos, kalbėjo, kad ne rusai, o čečėnai ir buriatai yra žiauriausi Ukrainoje, vėliau, kreipdamasis į katalikišką jaunimą Sankt Peterburge, liaupsino juos, kaip didžiosios Motinos Rusijos įpėdinius ir carų palikuonius, ragino juos eiti pirmyn, na, o dabar – dviprasmiškas siūlymas iškelti baltą vėliavą. Kas tai yra – eilė netinkamai išsakytų minčių, o gal tiesiog paprasčiausias prielankumas Rusijai?

– Na, popiežius, galiu pasakyti, nekartą yra išsakęs ir savo paramą Ukrainai. Ir karo pradžioje, ir vėliau yra sakęs, kad yra su kenčiančia Ukrainos tauta. Vatikano atstovai pabrėžia, kad popiežius labai jaudinasi dėl žūstančių Ukrainoje žmonių, dėl civilių gyventojų, ypač dėl vaikų. Tie jo žodžiai, kurie tikrai sukėlė ne vieną skandalą, yra labiau tikslas, noras siekti taikos. Kaip ir sakiau, tikrai bandoma suprasti, kodėl popiežius Pranciškus netinkamai išsireiškia. O tų priežasčių gali būti daugybė, viena jų – manoma, kad popiežius Pranciškus gana dažnai kalba spontaniškai, nemėgsta formalumų ir galbūt ne visada pasiruošia. Galbūt tai ir nulemia, kad jis pasisako taip, kad vėliau tenka Vatikanui aiškintis. Dar galiu pasakyti, kad galbūt didžiausias pasipiktinimas Italijoje dėl popiežiaus Pranciškaus šių ir ankstesnių žodžių kilo ukrainiečių bendruomenėje. Italijoje, kaip žinoma, yra labai didelė ukrainiečių bendruomenė.

Italijoje į popiežiaus pasisakymus tikrai reaguoja santūriau negu Lietuvoje, turiu omenyje tiek visuomenę, tiek politikus.

– Tikriausiai ukrainiečiai taip ir turėtų reaguoti. Tačiau dar pakalbėkime apie popiežiaus amžių. Popiežius Pranciškus skirtingais laikotarpiais yra pareiškęs, ir kad iš šio posto nesitrauks, ir kad galbūt trauksis dėl sveikatos. Matant pasikartojančias sveikatos problemas, ar nekyla diskusijų, kad galbūt popiežiui jau metas tapti emeritu ir Romos vyskupo vairą perleisti kažkam kitam?

– Na, dėl sveikatos problemų buvo kas apie tai svarstė. Šiandien kaip tik pasirodė naujiena apie popiežiaus biografiją, kuri bus išleista. Ir joje jis užsiminė, kad, jam būnant ligoninėje, jau buvo žmonių, galvojančių apie konklavą. Tačiau jis pats yra pareiškęs, kad tarnaus tiek, kiek galės, kiek leist sveikata. Ir, na, bent jau po konkrečių pasisakymų raginimų popiežiui trauktis nebuvo. Žinoma, visuomenė ir negali nulemti tokio sprendimo, jį priima dvasininkai. Jis pats, iš viešai anksčiau išsakytos pozicijos, matome, ketina toliau eiti pareigas, nepaisant tų sveikatos problemų, kurias turėjo. Kaip ir minėjau, popiežiaus pozicija Ukrainos atžvilgiu buvo stipriai kritikuota, tačiau Italijoje bent jau tikrai nebuvo viešų diskusijų, kad dėl jos popiežiui reikėtų trauktis.