Po trumpos karinės euforijos, kai ekonominius rodiklius gerino išlaidos karo tikslams, Rusija susidūrė su realiu recesijos pavojumi. Kremlius per dešimtmečius taip ir nesukūrė modernios, konkurencingos ekonomikos, o dabar už tai tenka brangiai mokėti.
Cenzūra nebepadeda
Prezidentas Vladimiras Putinas giriasi Rusija kaip ketvirta pagal dydį pasaulio ekonomika, prieš susitikimą su JAV prezidentu Aliaskoje jis biudžeto padėtį vadino stabilia, o infliaciją ir nedarbą – rekordiškai žemais. Tačiau ši propaganda maskuoja beprecedentes ekonomikos problemas: federalinio biudžeto krizę ir gresiančią ekonominę depresiją.
Rugpjūčio viduryje vykusiame ekonomikai skirtame pasitarime diktatorius kalbėjo apie iš kitų sektorių, ne naftos ir dujų, 14 proc. išaugusias pajamas, bet nutylėjo, kad bendros federalinio biudžeto įplaukos tuo pačiu laikotarpiu išaugo tik 2,8 proc., o išlaidos padidėjo 21 proc.
Su ekonomikos problemomis diktatūra dar bandė kovoti cenzūra. Balandį V. Putinas išplėtė informacijos, kuriai taikomas valstybės paslapties statusas, sąrašą. Dabar jame – ir duomenys apie Rusijos užsienio politiką, tarptautinę prekybą, ekonomikos politiką, mokslo plėtrą, pasiruošimą galimai mobilizacijai. Nuo karo prieš Ukrainą pradžios Rusija liovėsi skelbti daugelį statistinių duomenų, įskaitant pagrindinę informaciją apie biudžetą ir naftos gavybos apimtis.
Tačiau šiandien jau net oficialūs Kremliaus ruporai pripažįsta dramatišką realybę. „Naujausi duomenys rodo, kad ekonomika aušta greičiau, nei tikėtasi“, – ketvirtadienį valstybinė žiniasklaida citavo ekonomikos ministrą Maksimą Rešetnikovą. Augimo prognozės netrukus bus koreguojamos žemyn.
„Bloomberg“ duomenimis, Rusijos ekonomikos augimas dramatiškai sulėtėjo – antrąjį šių metų ketvirtį BVP augo vos 1,1 proc. Tai – vienas prasčiausių rodiklių per pastaruosius metus.
Didžiausios Rusijos banko „Sberbank“ vadovas Germanas Grefas taip pat pripažino: šalies ekonomika stagnuoja. „Aušinimas tęsiasi, tai matome iš BVP augimo tempų. Antrą ketvirtį praktiškai galima laikyti technine stagnacija. Liepa ir rugpjūtis rodo gana aiškių simptomų, kad artėjame prie nulinių rodiklių“, – ketvirtadienį ekonomikos forume atvirumu stebino G. Grefas.
Akivaizdu, kad karo sukeltas ekonomikos bumas šiemet išsikvėpė. Rusijos ekonomikos plėtros ministerijos duomenimis, liepą BVP augo vos 0,4 proc. Palyginti su birželiu, ekonomika sulėtėjo 2,5 karto, o palyginti su pernai metų gruodžiu – vienuolika kartų.
Ministerija, iš pradžių skelbusi apie šiemet būsiantį 2,5 proc. BVP augimą, dabar prognozę sumažino iki 1,5 proc. Centrinis bankas prognozuoja 1–2 proc. augimą, o 2026 m. – tik 0,5–1,5 proc.
G. Grefas išreiškė viltį, kad Centrinis bankas neleis ekonomikai nugrimzti į recesiją. Tikėtinas palūkanų normų sumažinimas nuo dabartinių 18 proc. iki 14 proc. metų pabaigoje esą nepakankamas ekonomikai atgaivinti.
„Svarbu išeiti iš šio kontroliuojamo ekonomikos aušinimo etapo. Ekonomikos gaivinimas bus daug sunkesnis, nei jos aušinimas", – sakė jis. Esant dabartiniam infliacijos lygiui, palūkanų norma, kuri leistų tikėtis ekonomikos atsigavimo, turėtų būti 12 proc. ar mažesnė.
Dvi realybės
Šiandien Rusijoje gyvuoja tarsi dvi skirtingos ekonomikos. Gynybos pramonė dirba visu pajėgumu, o civilinis sektorius šliaužia kaip senas traktorius per pelkę.
Pirmaisiais karo metais aukštus augimo tempus užtikrino rekordinės pajamos iš naftos eksporto, biudžeto investicijų (didelė dalis jų buvo skirta kariniam sektorių) ir priverstinių verslo investicijų, kai įmonės bandė prisitaikyti prie sankcijų.
Harvardo universiteto ekspertų skaičiavimu, korporacijų skolos nuo 2022 m. liepos iki 2024 m. lapkričio galėjo išaugti net 71 proc. Daugiausiai – gynybos sektoriuose, sukuriant tai, kas vadinama šešėliniu kariniu biudžetu.
Keldama įkainius už savanorišką dalyvavimą kare, sykiu blogindamas civilinių ūkio šakų padėtį, Vyriausybė kurstė infliaciją. Šių metų viduryje vartojimo prekių kainos šoktelėjo per 10 proc. Rusijos bankas, bandydamas suvaldyti situaciją, pakėlė palūkanų normą, taip komplikuodamas verslo įmonių situaciją.
Artimas valdžiai makroekonomikos analizės ir trumpalaikių prognozių centras, vadovaujamas gynybos ministro brolio Dmitrijaus Belousovo, konstatuoja, kad civilinės produkcijos gamyba nuo metų pradžios mažėja 0,8 proc. per mėnesį. Centras pripažįsta: viltys, kad padėtį gelbės didelė Rusijos vidaus rinka, nepasiteisino.
Griūties nuojautos
Vos paskelbus sankcijas, buvo daug kalbančių apie Rusijos ekonomikos atsparumą. Tačiau išorinės priežastys ir prioritetu laikomas karas Ukrainoje tarsi nesibaigianti naujų virusų lavina sekina lėtinių problemų kamuojamą ekonomiką.
Statybų sektorius gyvena griūties nuojauta. Didžiausios sektoriaus bendrovės „Nacprojektstroj“ generalinis direktorius Aleksejus Krapivinas įspėjo, kad iki šių metų pabaigos Rusiją užklups infrastruktūros kompanijų bankrotų banga. Pagrindinė priežastis – dėl Centrinio banko sprendimo pakelti palūkanų normą staiga sumažėjęs užsakymų skaičius.
Sudėtinga ir Rusijos automobilių pramonės situacija. „AutoVAZ“ birželio pabaigoje prognozavo, kad Rusijos lengvųjų automobilių rinka šiemet susitrauks 25 proc. Dėl elektronikos komponentų deficito kone metams nukelta naujo automobilio „Lada Iskra“ masinė gamyba. Susikaupė apie 400 tūkst. neparduotų importuojamų automobilių – daugiausia kiniškų, gerokai brangesnių ir ne tokių kokybiškų nei tie, prie kurių iki 2022 m. Rusijos vairuotojai buvo įpratę.
Sunkumai neaplenkė net tokios valstybei strategiškai svarbios srities kaip laivų statyba. Rusijos Vyriausybė neseniai buvo priversta 40 proc. sumažinti laivyno modernizavimo programos finansavimą.
Katastrofišką situaciją išgyvena anglių pramonė. Energetikos ministerija prognozuoja, kad šiemet sektorius patirs triskart daugiau nuostolių nei 2024 m.
„NEFT Research“ vertinimu, nuostolius patiria apie 60 proc. anglių kompanijų, kurios sudaro 40 proc. gavybos rinkos. Pagrindinė problema – aukšta įsiskolinimo našta ir pasikeitusios eksporto kryptys. Pernai Rusija eksportavo 8 proc. mažiau anglių nei 2023 m., o eksporto pajamos sumažėjo net 20 proc.
Gynybos pramonė dirba visu pajėgumu, o civilinis sektorius šliaužia kaip senas traktorius per pelkę.
Po plataus masto invazijos į Ukrainą rusiška anglis nebepageidaujama Europoje, o alternatyvioje Azijos rinkoje labai didelė konkurencija ir žemos kainos.
Anglimi prekiaujančios įmonės „Russian Coal“ generalinis direktorius Vladimiras Korotinas įspėja: „Sektorius patiria didžiausią krizę nuo 1990-ųjų, ant kortos – tūkstančių darbo vietų išsaugojimas dešimtyje Rusijos regionų, pirmiausia Sibiro federalinėje apygardoje.“ Tikėtina, kad Rusijoje teks uždaryti daugiau nei 50 angliakasybos įmonių.
XX a. paskutinį dešimtmetį buvusį ekonomikos sunkmetį prisiminė ir Aleksandras Ševeliovas, vienos didžiausių šalies metalurgijos kompanijų „Severstal“ generalinis direktorius. Interviu RBK jis sakė, esą Rusijos metalurgus paveikė su sankcijomis susiję eksporto apribojimai, o krizę paaštrino itin ilgai laikomas aukštas bazinių palūkanų tarifas. „Finansų deficitas ilgainiui gali pramonės įmones paversti rūdijančio metalo krūva“, – įspėjo A. Ševeliovas.
Problemos užklumpa ir vieną žemės ūkio šaką po kitos. Pavasarį net šalies diktatorius viešai prabilo apie bulvių deficitą, neseniai paskelbta apie cukrinių runkelių derliaus problemas, o baigiantis vasarai pradėta minėti dar viena tradicinė kultūra – grikiai.
Žiniasklaidos cituojami Rusijos analitikai kalba apie 35 proc. sumažėsiantį grikių derlių. Priežastys panašios: negaunama kokybiškų sėklų iš užsienio, rusiškos mažiau derlingos, neatsparios ligoms ir nepalankioms oro sąlygoms. Pranešama apie staigiai sumažėjusias saulėgrąžų aliejaus gamybos apimtis – rugpjūtį produkcijos apimtis nukrito 11 proc., palyginti su 2024 m.
Šalutinis poveikis
Sudėtingą pramonės situaciją atspindi įsiskolinimai darbuotojams. Rusijos statistikos tarnybos „Rosstat“ duomenimis, liepos pabaigoje neišmokėtų algų suma siekė 1,04 mlrd. rublių – per mėnesį išaugo daugiau nei 10 proc. Palyginti su 2024 m. liepa, skaičiai išaugo dvigubai.
Didžiausia dalis nesumokėtų atlyginimų tenka statybos sektoriui (33,3 proc.), apdirbamosios gamybos įmonėms (24 proc.) ir naudingųjų iškasenų gavybai (11,3 proc.).
Rusijos ūkiui stinga ne tik komponentų, žaliavos, patikimų pirkėjų, bet ir darbuotojų. Rusijos aukštosios ekonomikos mokyklos skaičiavimu, 2024 m. pabaigoje šalyje trūko apie 2,6 mln. darbuotojų. Nedarbo lygis šiuo metu yra rekordiškai žemas – 2,3 proc., o darbuotojų trūkumas sukėlė atlyginimų augimą, prisidėjusį prie infliacijos.
Dar vienas rimtas smūgis Rusijos ekonomikai – pirmą kartą nuo karo Ukrainoje pradžios pradėjo mažėti pastaruosius trejus metus dvigubai išaugusios prekybos apimtys su Kinija. „The Moscow Times“ duomenimis, pagal Kinijos muitinės duomenis, šiemet per sausį–liepą dvišalė prekybos apyvarta sumažėjo 8 proc., palyginti su tuo pačiu 2024 m. laikotarpiu.
Rusijos pramonės ir prekybos ministras Antonas Alichanovas tarp priežasčių įvardijo sankcijas, atskirų prekių rinkų nestabilumą ir prisisotinimą.
Rusijos Gaidaro instituto ekspertų skaičiavimu, per pirmąjį 2025 m. pusmetį Kinija kone visų pagrindinių žaliavų pirko mažiau: naftos tiekimas krito 11 proc., naftos produktų – 28 proc., suskystintųjų gamtinių dujų – 13 proc., medienos – 10 proc., anglių – 10 proc. Tuo pačiu metu rusų dujų eksportas vamzdynais padidėjo 23 proc., didėjo ir pramonės metalų eksportas: nikelio – 94 proc., aliuminio – 91 proc., vario – daugiau nei dvigubai. Be to, pajamos iš eksporto į Kiniją nukrito neproporcingai daugiau.
Lopas prie lopo
Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos duomenimis, šių metų sausio–liepos mėnesiais Rusijos biudžeto pajamos iš naftos ir dujų sektorių krito 19 proc. Rublio stiprėjimas 45 proc. dar labiau pablogino biudžeto padėtį. Kai naftos kainos krinta doleriais, o rublis stiprėja, biudžeto pajamos rubliais mažėja dvigubai.
BBC duomenimis, gegužę Rusijos pajamos iš naftos ir dujų sektoriaus sumažėjo 35 proc., palyginti su tuo pačiu 2024 m. laikotarpiu. Neatsisakant planų kariuomenės ir nacionalinio saugumo poreikiams skirti 8 proc. BVP, auga biudžeto deficitas.
Federalinio biudžeto deficitas per septynis 2025 m. mėnesius jau 4,5 karto didesnis nei 2024 m. ir siekia rekordinius 4,9 trln. rublių.
Sunkiausia našta Rusijos biudžetui tapo karinės išlaidos, kurios šiemet, planuojama, sieks 13,2 trln. rublių. Šią sumą galima padalyti į taikos laiko išlaidas ir grynai karines. 2021 m. federalinės gynybos išlaidos sudarė 2,7 proc. BVP, tai atitinka 6 trln. rublių 2025 m. Likusieji 7,2 trln. – karo prieš Ukrainą kaina.
Kaip pastebi „The Insider“, karas finansuojamas ne tik iš federalinio biudžeto: per metus regionų išlaidos šiam tikslui išaugo beveik 1,5 karto ir 2025 m. sieks apie 1,2 trln. rublių. Didžioji karinio regionų biudžeto dalis – pašalpos kariams, jų giminaičiams, pabėgėliams ir nukentėjusiesiems. Taip pat regionai gana daug išleidžia civilinei gynybai, apimančiai bombų slėptuves ir gaisrų gesinimą.
Susumavę federalines ir regionų išlaidas karui, gauname apie 8 trln. rublių per metus, 666 mlrd. rublių per mėnesį ar daugiau nei 22 mlrd. rublių per dieną. Vokietijos tarptautinio saugumo problemų instituto mokslininko Janio Kluegės skaičiai dar grėsmingesni: 47 mlrd. rublių per dieną, rašo „The Insider“.
Karą finansuoja ne tik valdžia. Daugelis valstybės kompanijų remia „savus“ Ukrainoje kariaujančius darinius: „Gazprom“ finansuoja batalionus „Potok“, „Plamia“ ir „Fakel“, „Transneft“ išsiuntė šimtus darbuotojų į būrį BARS-20, geležinkelių bendrovė finansuoja dalinį „Espanijola“.
Ukrainos užsienio žvalgybos duomenimis, siekdama kompensuoti biudžeto deficitą, Rusijos Vyriausybė planuoja aktyviau naudoti Nacionalinio gerovės fondo lėšas. Tačiau likvidžioje fondo dalyje pinigų liko mažai – mažiau nei 4 trln. rublių.
Taigi rezervų, iš kurių galima maitinti biudžetą, Kremliuje liko maždaug metams – iki 2026 m. rugpjūčio.
