KARJEROS SPRENDIMAI: ĮTAMPA, NUSIVYLIMAI, FINANSAI IR SAVIREALIZACIJA

Pavasaris jauniems žmonėms – svarbių karjeros sprendimų metas. Psichologai pataria: jei nenorite nudegti, pirmiausia investuokite laiko į savęs pažinimo procesus, stenkitės nesusidaryti klaidingo įspūdžio apie profesijas, nepasiduokite tėvų ir aplinkos spaudimui, kai kalbama apie menamai prestižines specialybes. Prestižas ir didelis atlyginimas nebūtinai lygu savęs realizavimui ir vidiniam komfortui, pabrėžia ekspertai.

Ryžto ir motyvacijos stygius

2023 m. vasario–gruodžio mėnesiais Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros tyrėjų grupė atliko tyrimą apie Lietuvos studentų patiriamus keblumus, susijusius su karjeros sprendimų priėmimu. Rezultatai parodė, kad studentai Lietuvoje dažniausiai susiduria būtent su pasiruošimo priimti karjeros sprendimą trūkumais, taip pat motyvacijos stoka.

„Asmuo gali neturėti vidinio stimulo priimti sprendimą, nes galbūt šiuo metu jam tai neaktualu, galbūt dabar jam svarbesni kiti klausimai“, – vieną iš situacijos paaiškinimų pateikia tyrimo vadovas, organizacinis psichologas ir karjeros konsultantas Tadas Vadvilavičius. Pasak jo, prie pasiruošimo priimti sprendimą trūkumo dažnai gali prisidėti ir asmens neryžtingumas apsispręsti, kai žmogui apskritai yra sunkiau priimti įvairius sprendimus.

Tyrimas atskleidė dar vieną faktą: Lietuvoje studentams daugiausia sunkumų kyla, kur užsienio studentams jų – mažiausia. „Užsienyje atliktų tyrimų rezultatai atskleidžia, kad pasiruošimo priimti sprendimą trūkumas, kaip sunkumas, studentams yra vienas mažiausiai reikšmingų sunkumų – priešingai, nei parodė tyrimas Lietuvoje“, – išskiria T. Vadvilavičius.

„Pabrėžčiau, kad Lietuvoje karjera yra tarsi vienetinis sprendimas gyvenime. Turbūt viena iš tokios nuostatos priežasčių yra tai, kad mūsų švietimo sistemoje požiūris į karjeros konsultavimą – labai fragmentiškas, nepaisant, kad mokyklos turi karjeros konsultantus,  vyksta karjeros dienos, mugės. Tačiau iš esmės šie renginiai ir naudojamos priemonės neatliepia karjeros sprendimo priėmimo proceso elementų, iš kurių pagrindiniai du yra savęs ir profesijos, kurią renkasi žmogus, pažinimas“, – aiškina ekspertas.

„Žmogui gali būti sunku priimti sprendimą, kai jis nežino, kas jį domina, kas jam tinka, tokiu atveju gali susiformuoti motyvacijos trūkumas. Sakyčiau, kad švietimo sistemoje šiuo metu yra taip, kad, nepaisant, jog formaliai skiriama dėmesio karjeros valdymui, praktikoje tai neatsiskleidžia arba dažnai atsiskleidžia per šablonines veiklas, kurios optimaliam sprendimo priėmimui turi mažai naudos“, – detalizuoja T. Vadvilavičius.

Permainos: pasak D. Pugevičienės, jauni žmonės vienoje darbovietėje šiandien vidutiniškai išdirba iki dvejų metų. / D. Pugevičienės asmeninio archyvo nuotr.

Mokytojai, tėvai, aplinka

VDU Karjeros centro vyr. specialistė, Lietuvos karjeros specialistų asociacijos narė Daiva Pugevičienė pabrėžia, kad pradėti tikslingai ruoštis karjeros pasirinkimams reikia jau mokykloje, labai svarbus mokytojų įsitraukimas. „Jiems būtų tikslinga kalbėti, kad mokinys turi save pažinti per ugdymo procesą, įvairias veiklas“, – sako D. Pugevičienė.

Tėvų įtaka apsisprendimui taip pat labai didelė – kaip rodo praktika, lemia virš 50 proc. galutinio mokinio pasirinkimo. „Tačiau tokiais atvejais dažnai studentai vėliau nori keisti pasirinktas studijų programas, nes žmogus pakliūva ne ten, kur norėjo, galbūt labiau ten, kur kreipė tėvai. Tai yra neatliktų savęs pažinimo namų darbo rezultatas“, – teigia D. Pugevičienė.

Tyrimai rodo, kad apie 60 proc. mokinių studijas renkasi gavę abitūros egzaminų rezultatus. „Kaip galima pasirinkti, kai turi tiek mažai laiko ištyrinėti galimybes? – klausia 20 metų karjeros specialiste dirbanti moteris. – Iš praktikos žinau, kad studentai, kurie jau pirmame kurse jaučiasi nusivylę studijomis, pasirinkimui skyrė per mažai laiko, tikrai giliau nepasidomėjo, kas tai per studijos, kokius dalykus studijuos visų studijų metu.“

Ne mažiau svarbu – adekvačiai vertinti savo galimybes ir poreikius. Anot D. Pugevičienės, dabartinė aplinka iškreipia supratimą apie tam tikras specialybes: „Atrodo, yra tiek daug informacijos, bet jauni žmonės joje pasimeta, todėl, mano vertinimu, karjeros specialisto atsiradimas mokyklose mokiniui yra reali pagalba, esanti šalia.“

Jos įsitikinimu, idėjos, kad egzistuoja perspektyvios ir neperspektyvios profesijos, formavimas taip pat atlieka meškos paslaugą: „Jei pasirinksi tai, kas tinka ir patinka tau, dirbsi tą darbą su meile, šis pasirinkimas savaime taps perspektyvus. Tą profesiją paversi patrauklia, apie ją gerai atsiliepsi, nes pats būsi laimingas įgijęs tą specialybę.“

„Daug girdime, kad reikia inžinierių, informacinių technologijų specialistų, kad jų ieško darbdaviai, laukia dideli atlyginimai, dar studijuojantys žmonės jau dirba didelėse įmonėse, yra didžiulių galimybių. Tačiau įsivaizduokime, kad žmogus yra visiškai socialinis tipas, – tokiam asmeniui dirbti tokiose pozicijose bus labai sunku, net gaunant didelį atlyginimą vargu ar tai teiks džiaugsmo“, – požiūriu dalijasi D. Pugevičienė.

Vis dėlto nemažai mokinių pirmiausia teigia, kad specialybės pasirinkimo pagrindas yra didelis uždarbis. „Tačiau, kai pradedi su jais kalbėtis, paaiškėja, kad pinigai – tikrai ne svarbiausias pasirinkimo motyvas. Galbūt tai irgi nūdienos poza. Iš tikrųjų nemaža dalis nori dirbti savo svajonių darbą. Tikrai matau, kad studentams svarbu, jog jie tobulėtų, gautų ir praktinių, ir teorinių žinių“, – pasakoja ekspertė.

Teko sutikti žmonių, kurie pardavę verslus, eina vaikystės svajonės link, keičia savo darbą iš pagrindų.

„Šiuolaikinis jaunimas nori greitos sėkmės, greito pripažinimo ir didelio atlygio. Tačiau darbo rinkoje viskas nevyksta taip greitai. Viskas ateis, tik reikia nenustoti savęs pažinti, nuolat tobulėti, domėtis, kritiškai įvertinti visas savo galimybes. Aplinkos spaudimas būti geriausiam, šauniausiam, pasirinkti prestižinę specialybę formuoja jų požiūrį ir kelia stresą“, – tęsia ji.

Nenubrėžti ribos

Populiariausios studijų programos – teisė, medicina, psichologija – vis dar pritraukia daugiausia studentų, tačiau pokyčių jau vyksta. „Prieš dešimt metų tokios profesijos kaip nuomonės formuotojas nebuvo – ji ir dabar neoficiali, bet egzistuoja. Daug įmonių investuoja į žaliąją ekonomiką, valstybė taip pat formuoja tam tikrą politiką, atsižvelgdama į tai, kokių specialistų dabar labiau trūksta, investuodama į žemės ūkio, į pedagogikos studijas“, – pastebi T. Vadvilavičius.

„Atsiranda daugiau naujų specialybių, darbo vietų, specifinių pozicijų, o tai kartais irgi sunkina apsisprendimą. Tampa sunkiau atsirinkti kiekvieną alternatyvą, kuri konkrečiam žmogui yra galima“, – detalizuoja psichologas.

Tiesa, jis išskiria, kad nepasitenkinimą profesija jau vėliau, pabaigus studijas, gali nulemti ir pati organizacija, kurioje žmogui tenka dirbti. „Yra labai paprastas, bet tikslus pasakymas, kad darbas darbui nelygu. Pavyzdžiui, kasininko darbas gali būti aiškus, bet visada yra platesnis kontekstas, kuriame – kiti žmonės, darbovietės taisyklės, normos, kurios skirtingiems asmenims gali trukdyti. Kai vyksta įvairios mugės, dažniausiai profesijos pristatomos tik iš patraukliausių perspektyvų, darbo skelbimuose akcentuojami tik pozityvūs dalykai, bet dažniausiai nepasakoma, kas vyksta su žmonėmis ir tarp žmonių organizacijos viduje. Vidinę kultūrą pamatome tik vėliau ir jos organizacijos dažnai nenori parodyti, galbūt ir negali pristatyti“, – pasakoja ekspertas.

Pasak D. Pugevičienės, jauni žmonės vienoje darbovietėje šiandien vidutiniškai dirba iki dviejų metų. „Keisti darbo pozicijas nėra blogai. Tik reikėtų tai daryti sau išsikėlus naujų tikslų, viską apsvarsčius ir atsakingai pasirinkus. Todėl čia labai svarbu turėti stiprius sprendimo priėmimo gebėjimus. Galima keisti ir savo karjeros kryptį, tik mano patarimas – nepulti nuogiems į dilgėles, aiškiai atsakyti sau, kodėl tai darai. Galima rinktis persikvalifikavimo galimybę ar net naujas studijas, bet tai daryti reikėtų atsakingai, įvertinus savo norus, galimybes, atsakius į visus sau iškeltus klausimus.“

„Amžiaus ribos, kada galima keisti savo karjeros kryptį, nėra. Kartais tai daro net savo verslus sukūrę žmonės. Teko sutikti žmonių, kurie, pardavę verslus, eina vaikystės svajonės link, keičia savo darbą iš pagrindų. Puiki galimybė yra net senjorams. Kuriasi trečiojo amžiaus universitetai, kuriuose studijuoja, su bendraamžiais būriais įvairiomis veiklomis užsiima garbaus amžiaus žmonės. Taigi amžius – ne riba. Svarbiausia – motyvacija, prasmė ir noras save realizuoti“, – pabrėžia ji.

Klišė: pasak T. Vadvilavičiaus, dažnai jau mokykloje suformuojamas klaidingas įspūdis, kad žmogus visą gyvenimą dirbs pagal pasirinktą profesiją. / VDU nuotr.

Vyresnių patirtis

Minėta VDU tyrėjų analizė parodė, kad vyresnio amžiaus studentai dėl karjeros pasirinkimų susiduria su mažiau sunkumų. „Tyrimo rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad, didėjant darbo stažui, amžiui, suvokimui apie save, kas man yra svarbu, kokios yra mano vertybės, ką aš moku daryti, o ko – ne, yra lengviau priimti karjeros sprendimus“, – sako T. Vadvilavičius.

Vyresniame amžiuje iššūkių priimant karjeros sprendimus mažėja, bet niekas nesako, kad jų negali kilti. „Gali būti ir taip, kad žmogui – 50 metų, jis visą gyvenimą dirbo vieną darbą, neturėjo galimybės pažinti kitų profesijų, nepavyko kokybiškai pažinti savęs. Pasitaiko ir kai aplinkiniai sako, kad nauja sritis tau neva netinka, kam reikia pokyčių, jei sekasi dabartinėje profesinėje veikloje, ir tokiu atveju galima pakliūti į išorinį konfliktą“, – pastebi psichologas.

Pasak T. Vadvilavičiaus, dažnai jau mokykloje suformuojamas klaidingas įspūdis, kad žmogus visą gyvenimą dirbs pagal pasirinktą  profesiją: „Tačiau gyvenimas ir mes patys keičiamės, todėl visų pirma svarbu suprasti, kad tai nebus vienetinis sprendimas ir visą laiką daug kas keisis net ir pasirinktoje profesijos srityje.“

„Labai svarbu mokytis išnaudoti situacijas, gebėti prie jų prisitaikyti ir būti lanksčiam. Gal labai naiviai skamba, bet kartais tikrai reikia nepabijoti išeiti iš komforto zonos ir priimti galbūt sau neįprastą sprendimą“, – tęsia jis.

Specialistų poreikis

Lietuvoje karjeros specialistų poreikis per pastaruosius dešimt metų labai svyravo. „Iš pradžių kilo didelis noras kiekvienoje mokykloje turėti karjeros specialistų, vėliau galbūt suveikė ekonominiai faktoriai, galbūt tai tiesiog nepasiteisino ir daugelyje mokyklų tokių specialistų buvo atsisakyta. Net ir studijų programos, pagal kurias buvo rengiami šie specialistai, nebesurinko studentų ir nebuvo tęsiamos“, – pasakoja T. Vadvilavičius.

Situacija keitėsi 2022 m., kai pasikeitė Vyriausybės požiūris ir vėl kiekvienoje gimnazijoje atsirado karjeros specialistų pozicijos. „Šiandien karjeros specialistams didelis iššūkis yra susikalbėti su mokiniu, įgyti jo pasitikėjimą. Tai nauja pareigybė mokyklos struktūroje, jiems reikia atrasti santykį ne tik su mokiniais, bet ir tėveliais“, – pastebi D. Pugevičienė.

Pasak T. Vadvilavičiaus, karjeros specialistas šiandien yra reikalinga profesija, tačiau jai kol kas šalyje skiriama per mažai dėmesio: „Ne tik kalbant apie moksleivius, nes karjerą turėtume suprasti kaip visą gyvenimą trunkantį procesą.“