LRT FINANSAVIMO BYLA: KILO ABEJONIŲ DĖL VYRIAUSYBĖS ATSTOVŲ PASIRENGIMO

Konstitucinis Teismas (KT), ketvirtadienį pradėjęs nagrinėti bylą dėl nacionalinio transliuotojo LRT ir kai kurių kitų įstaigų bei fondų finansavimo tvarkos, dėl Vyriausybės atstovų nepasiruošimo paskelbė pertrauką.

Vyriausybės atstovai, nagrinėjant bylą ties LRT finansavimo klausimu, nesugebėjo atsakyti į KT teismo pirmininko Dainiaus Žalimo klausimus.

„Gerai, aš užduosiu paprastą klausimą – ar jums kas nors žinoma apie konstitucinį nacionalinio transliuotojo statusą?“, – paklausė D. Žalimas.

„Kadangi tai yra konstitucinis įstatymas, tai galvočiau, kad tai yra ypatingą statusą turinti institucija“, – atsakė Vyriausybei atstovavusi Finansų ministerijos Biudžeto departamento direktorė Daiva Kamarauskienė.

Vyriausybei taip pat atstovavo ir Finansų ministerijos Teisės departamento Teisės taikymo skyriaus vedėjas Rolandas Mockus.

Tuo metu D. Žalimui kilo abejonių dėl tinkamo Vyriausybės atstovų pasirengimo.

„Žiūrėkit, o jums neatrodo, kad jums reikėtų daugiau pasirengimo šitam klausimui? (...) Jūs esat Vyriausybės atstovai, jūs turit turėti atsakymus į visus užduodamus klausimus. Aš tik informuoju, kad yra du KT nutarimai – 2006 metų gruodžio 31 dienos, kur yra nemažai ir apie finansavimą, ir 2019 metų gegužės 16 dienos nutarimas. Jeigu jie jums nežinomi, aš preziumuoju, kad jūs šitam bylos nagrinėjimui nepasirengę, gal tada padarom pertrauką“, – sakė jis.

Žiūrėkit, o jums neatrodo, kad jums reikėtų daugiau pasirengimo šitam klausimui? (...) Jūs esat Vyriausybės atstovai, jūs turit turėti atsakymus į visus užduodamus klausimus.

KT pirmininkas vėliau dar perklausė, ar Vyriausybės atstovams žinoma konstitucinė doktrina, susijusi su nacionalinio transliuotojo statusu.

„Ne, nežinoma“, – pasisakė Vyriausybei atstovavęs R. Mockus

Pertrauką teismas paskelbė iki spalio pirmos dienos.

KT skundžiamas LRT finansavimo mechanizmas, kai įstaigos biudžetas apskaičiuojamas pagal surenkamas pajamas iš gyventojų pajamų mokesčių ir akcijų.

Vyriausybė sako, kad toks mechanizmas gali riboti konstitucinius Vyriausybės ir Seimo įgaliojimus planuoti ir tvirtinti valstybės biudžetą.

Dabartinė LRT finansavimo tvarka galioja nuo 2015 metų. Jos šalininkai sako, kad automatiškas biudžeto apskaičiavimas užkerta kelią galimam politikų spaudimui.

Vyriausybės prašymu KT taip pat aiškinasi, ar Konstitucijai neprieštarauja kiti specialieji įstatymai, numatantys išankstinį atskirų fondų ar programų kelių priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto srityse finansavimą.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovybė Vyriausybės kreipimąsi į KT yra vadinusi spaudimu. S. Skvernelis sako, kad tokie priekaištai nepagrįsti, Vyriausybė kreipėsi ne tik dėl LRT, bet dėl visų įstaigų ir fondų, kuriems numatytas specialus finansavimas.

Pagal įstatymą, LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1,5 procento valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 procento iš akcizo pajamų.

2020 metų LRT biudžetas sudaro 46,3 mln. eurų. Komercinė žiniasklaida LRT finansavimo tvarką yra apskundusi Europos Komisijai.