LIETUVOS KARIUOMENĖS VADAS APIE SITUACIJĄ LENKIJOS PASIENYJE: DABAR ESAME PASIRENGIME

Tūkstančiams nelegalių migrantų šturmuojant kaimyninės Lenkijos sieną Lietuvos pasienyje taip pat stiprinamos pajėgos, praneša laida „Labas vakaras, Lietuva“.

„Patruliuojame kartu su Valstybės sienos apsaugos pareigūnais, stovime ir postuose. Taip pat budi ir mūsų karo pareigūnai kartu su Valstybės sienos apsaugos pareigūnais ir yra sutekti tam tikri vienetai labiausiai numatomose kryptyse, kur gali būti pažeista valstybės siena“, – sakė kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.

– Lenkijos kariuomenė sutelkė apie keliolika tūkstančių savo karių pagalbai pasienyje. Kalbant apie mūsų pajėgas, kiek yra aktyvuotų arba pasiruošusių nedelsiant vykti į įvykio vietą?

– Bendrai pagalbą Valstybės sienos apsaugos tarnybai teikiame daugiau negu tūkstančiu karių. Lenkija yra daugiau pajėgi generuoti savo turimą kariuomenę pagal turimą jos skaičių. Tokį poreikį, kokį mums išsako Valstybės sienos apsaugos tarnyba arba Ekstremalių situacijų centras, tokį ir teikiame.

– Kokių veiksmų galėtų imtis kariuomenė, jei tūkstantis ar daugiau migrantų bandytų kirsti Lietuvos sieną? Ką jie galėtų daryti?

– Tą patį, ką ir Valstybės sienos apsaugos pareigūnai – galime sulaikyti, apgręžti. Turime tuos pačius įgaliojimus kaip Valstybės sienos apsaugos pareigūnai.

– Galbūt jūs ir pats dabar esate kokioje nors jautrioje zonoje?

– Pas mus dabar nėra jokių jautrių zonų – dabar esame pasirengime. Aišku, detaliau galėtų Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas pasakyti, kur yra jautrios sienos, nes tai yra jų operacija ir jie vadovauja šitai operacijai. Kol kas situacijos per daug aštrinti nereikėtų, nes tikrai nėra jokios invazijos, jokios karinės grėsmės ir nereikia kažkokio operatyvaus vadovavimo vietoje. Tai tikrai tą vadovavimą užtikrina Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Kol kas situacijos per daug aštrinti nereikėtų, nes tikrai nėra jokios invazijos, jokios karinės grėsmės ir nereikia kažkokio operatyvaus vadovavimo vietoje.

– Kaip suprantu, ponas Laurynas Kasčiūnas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, pamėtėjo tokią mintį, kad gali būti, jog esant reikalui, keli tūkstančiai migrantų, esančių pasienyje, jei jie bandytų eiti į Lietuvą, gali būti trumpam įleisti į mūsų šalies teritoriją. Tai šioje vietoje tam ir būtų reikalingi mūsų kariai, na, kad sužiūrėtų visą tą kritinę masę?

– Na, jeigu tokie būtų sprendimai, tai greičiausiai viena iš funkcijų galėtų būti tokia funkcija. Mes labai sutelktai deriname savo veiksmus su Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Mes tikrai pasidalintumėme funkcijomis – kas ir ką saugotų, ir taip toliau. Tai grynai taktiniai veiksmai, kurių dabar neverta ir komentuoti. O kokie sprendimai bus – įleisti ar neįleisti, tai tikrai bus sprendimai, priimti operacijos centro.

– Sakoma, kad galima tikėtis neramumų ir tose vietose, kur šiuo metu yra apgyvendinti migrantai, ar ten yra kažkokia jūsų pagalba jau taip pat sutelkta?

– Taip, mes teikiame pagalbą ten vidaus reikalų sistemos struktūroms, bet taip pat turime parengtą rezervą – jei kažkas įvyktų, reaguotume pagal jų prašymą.

– Jeigu būtų vis dėlto Vyriausybės nurodymu paskelbta nepaprastoji padėtis pasienio ruože, kiek tai suteiktų daugiau galių Lietuvos kariuomenei vykdyti savo funkcijas, ar galbūt atlikti tam tikrus veiksmus, nei yra dabar?

– Praktiškai nieko nepakeistų nuo ekstremalios situacijos. Tai tikrai būtų toks politinis sprendimas, kuris turbūt bendrai operacijos valdymo, organizavimo ir kitomis prasmėmis turėtų reikšmę, bet mūsų karių panaudojimui tai jokios įtakos neturėtų, nes mes turėtume tokias pat teises, kokios dabar yra suteiktos ekstremalios situacijos metu.

– Lenkijos ministras pirmininkas ir kiti politikai kalba apie apie tai, kad reikėtų aktyvuoti galbūt NATO ketvirtąjį straipsnį apie kolektyvinę gynybą ir kad na, reiktų pradėti galbūt derybas ir su savo sąjungininkais. Kaip jūs kaip šalies kariuomenės vadas matote šią situaciją – ar jau reikėtų tokių žingsnių?

– Aišku, čia turbūt yra labiau politinė diskusija ir turbūt svarstymai politikų. NATO ketvirtojo straipsnio aktyvavimas, jeigu valstybė mato kažkokią grėsmę iš kitos valstybės, tai tikrai turi teisę aktyvuoti arba inicijuoti diskusijas šiuo straipsniu. Tai tikrai čia galėtų būti ir vienašališkas Lenkijos sprendimas, gali būti ir Lietuvos politinės vadovybės. Čia nėra kariuomenės prerogatyva.

– Tai jums pagalbos, kaip suprantu, nereikia, jaučiatės pakankamai ramiai šioje situacijoje matant tą didžiulę minią, kuri juda Baltarusijos pusėje, ties dviejų valstybių siena?

– Dabar, aš manau, kad tiek Lenkija, tiek Lietuva gali suvaldyti šitą situaciją, o jeigu ji komplikuosis ir bus tokia būtinybė, bus priimti atitinkami veiksmai.