NATO PAJĖGŲ DISLOKAVIMAS LIETUVOJE – PAVYZDINGAI SKLANDUS

Reaguodama į karinę Rusijos agresiją Rytų Ukrainoje ir telkiamas karines pajėgas šalia mūsų sienų, NATO nusprendė į tris Baltijos valstybes ir Lenkiją atsiųsti po batalioną.

 Nepraėjo nė pusmetis ir šie žodžiai virsta kūnu – į Lietuvą jau atvyko bataliono pagrindą sudarantys Vokietijos kariai ir sąjungininkai iš Belgijos. LRT TELEVIZIJOS laidos „Karinės paslaptys“ komanda karius pasitinka prie lėktuvo trapo ir domisi, kaip jų priėmimui pasirengta Rukloje.

Tarptautinio NATO bataliono branduolį – 450 karių – sudarys į Lietuvą atvykstantys Vokietijos 122-oji bataliono kariai. Kartu su vokiečiais bus atgabenta ir rimtos kovinės technikos: tankai „Leopard 2“, pėstininkų kovos mašinos „Marder“. Antrasis komponentas – Olandijos kuopa, kuri atvyks su pėstininkų kovinėmis mašinomis CV90. Trečiasis komponentas – Norvegijos kariuomenės kuopa, kuri atvyks labai sunkiai apsiginklavusi tankais „Leopard 2“ bei pėstininkų kovos mašinomis CV90. Kartu sudėjus visą kovinę techniką, bendrai gali susidaryti daugiau kaip 100 vienetų, o vien tankų čia bus daugiau kaip 20.

Žinoma, batalionas yra neįmanomas be logistikos, o už ši1 dalį atsakinga Belgija, į tarptautinį batalioną atsiuntusi savo logistų kuopą su visa reikalinga aptarnavimo ir transportavimo technika.

Neilgai trukus sąjungininkai bus visiškai pasirengę veikti

NATO tarptautinio bataliono vadas pulkininkas leitenantas Christophas Huberis pasakoja, kad priešakinė jo karių grupė atvyko sausio pabaigoje ir visi kartu su Lietuvos kariais pasitiko pirmąją pagrindinę karių grupę Karmėlavos oro uoste.

„Iki vasario pabaigos kiekvieną savaitę atvyks traukiniai su mūsų įranga ir technika. Pervešime ją iš Šeštokų į Ruklą, pasinaudodami Belgijos kolegų logistų sunkiasvoriais sunkvežimiais. Visas Vokietijos pajėgų dislokavimas bus užbaigtas iki vasario pabaigos.

Belgijos kuopa jau visiškai perdislokuota ir pasiekė operacinius pajėgumus, netrukus į Ruklą atvyks pirmieji Nyderlandų štabo kariai, kartu ir mano būsimasis pavaduotojas. Pagrindinė Nyderlandų kuopos dalis atvyks kovo viduryje, jo pabaigoje. Norvegai dalyvaus kai kuriose pratybos anksčiau, nei prasidės jų kuopos dislokavimas kovo pabaigoje, o didžioji dalis Norvegijos šarvuotosios kuopos į Lietuvą atvyks gegužę“, – kalba Ch. Huberis.

Pasak NATO tarptautinio bataliono vado, šiuo metu kariai yra pajėgumų telkimo fazėje – kuriamas pagrindas pajėgoms priimti. Visą operacinį pajėgumą batalionas pasieks prieš pratybas „Geležinis vilkas“, kurios vyks birželį.

Dislokavimui Lietuva buvo puikiai pasirengusi

NATO pajėgų integravimo vieneto vadas pulkininkas Jakobas Sogardas Larsenas tikina, kad daug darbo dislokuojant vokiečių batalioną NATO vadavietė neturėjo ir su daug iššūkių nesusidurta: batalionui vadovaujantys vokiečiai labai gerai atliko savo darbus ir tinkamai pasirengė.

„Tai, ką mes čia darome, – mokomės iš jų, norime pamatyti, kaip viskas vyksta praktiškai, nes tai mūsų pasirengimo priimti sąjungininkų pastiprinimą reikalas. Kitaip tariant, stebime vokiečių atvykimą, kad pasimokytume ir gebėtume priimti sąjungininkus dar greičiau“, – tikina jis.

Savo ruožtu NATO integravimo pajėgų vieneto vado pavaduotojas pulkininkas leitenantas Mindaugas Petkevičius pažymi, kad NATO priešakinio bataliono atvykimas pajėgų integravimo vienetui yra šiokia tokia treniruotė, kadangi jo užduotis yra parengti planus didesniam pastiprinimo atvykimui į Lietuvą.

„Tokie atvykimai parodo, kokios yra problemos, galimi sprendimai, ir tuos sprendimus siūlome Lietuvos kariuomenės vadovybei.

Noriu pasidžiaugti, kad Lietuva yra padariusi visus savo namų darbus, priešakinį batalioną priėmė šauniai, visa reikalinga infrastruktūra yra parengta“, – kalba M. Petkevičius.

Plačiau – reportaže.