PALIKIMAS KLAIPĖDIETĘ PRIVERTĖ GUDRAUTI

Po tėvo mirties senovinę ikoną paveldėjusi klaipėdietė prisipažino nenoromis tapusi pažeidėja, nes visoje Vakarų Lietuvoje nėra nė vieno meno vertybes sugebančio identifikuoti specialisto, galinčio išduoti leidimą išvežti meno kūrinį į užsienį.

Specialistai – tik Vilniuje

"Pati valstybė savo piliečius priverčia tapti pažeidėjais. Žmogus įstumiamas į tokią padėtį, kad jam nieko nebelieka, tik griebtis nelegalių dalykų arba gudrauti", – konstatavo į kvailą situaciją patekusi Kristina.

Nėščia moteris iš Anglijos į Lietuvą sugrįžo trumpam – surengti tėvo laidotuves ir sutvarkyti palikimo reikalus.

Peržiūrinėdama prieš tris mėnesius mirusios mamos ir prieš dvi savaites Anapilin išėjusio tėvo daiktus dukra nusprendė, kad į Angliją, kur gyvena jos šeima, pasiims tik nuotraukas, kelias šeimos relikvijas, dokumentus ir tėvo saugotą senovinę ikoną.

"Esu padori pilietė, todėl pasidomėjau, kokia tvarka galioja dėl meno ar kultūros vertybių išvežimo į užsienį. Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritoriniame padalinyje išgirdau, kad jau 15 metų uostamiestyje nėra nė vieno specialisto, galinčio išduoti pažymą, kad vieną ar kitą daiktą galima išsivežti į užsienį", – stebėjosi Kristina.

Moteris išgirdo nurodymą važiuoti į Vilnių, nes tik sostinėje valstybinė institucija teiksis išduoti pažymą klaipėdietei.

"Telefonu aš valdininkui nepamojuosiu savo pilvu. Esu penktą mėnesį nėščia ir laukiuosi trečiojo vaiko. Iš Anglijos atskridau lėktuvu, jau nupirkti bilietai grįžimui. Pasak biudžetininkų, nieko nereiškia nėščiai moteriai autobusu nusikratyti iš Klaipėdos į Vilnių. Nuvežusi ikoną, turėčiau antrą kartą vykti į sostinę, kad gaučiau popierėlį, ir tik tuomet ramia sąžine galėčiau išvažiuoti iš šalies. Kas norės, kad dėl menkniekio muitininkai sulaikytų prie sienos?" – pasakojo klaipėdietė.

Už pinigus veža viską

Moteris atidžiai išstudijavo paveldosaugininkų skelbiamas vertybių išvežimo iš šalies taisykles.

"Pažymėta, kad valdininkai gali 15 darbo dienų aiškintis, vertybė tai ar ne. Žmogus visą tą laiką turi sėdėti Lietuvoje ir laukti. Mano galva, tai yra visiškas absurdas. Jei valstybė pati neturi tokių specialistų, tegul samdo privatų meno žinovą, kuris aptarnautų bent jau vakarinę šalies dalį", – akcentavo Kristina.

Apimta smalsumo, klaipėdietė kyštelėjo nosį į vieną kitą antikvariatą ir paklausinėjo, ko griebiasi pajūryje gyvenantys lietuviai, kai visam laikui keliasi gyventi į užsienį.

"Išgirdau tai, ko ir tikėjausi, – meno vertybes, kaip ir dešras, siunčia siuntinius vežančiais automobiliais. Už pinigus viską išveši", – šypsojosi moteris.

Nors abu klaipėdietės tėvai nebuvo krikštyti, tačiau ikona moters tėvui, tikėtina, atiteko iš jo motinos ar giminaičių.

"Ją tėvas atsivežė iš Rusijos gilumos. Tėvas jokio testamento nepaliko, tačiau aš esu vienintelė abiejų tėvų turto paveldėtoja. Norėdama įrodyti, kad daiktą turiu teisėtai, paveldosaugininkams turėčiau pateikti ikonos įsigijimo dokumentus. Juk tai iš kartos į kartą perduodamas daiktas, iš kur aš jiems įsigijimo čekį ištrauksiu?" – stebėjosi emigrantė.

Taip pat klaipėdietė abejoja, ar jos tėvų namuose nuo sovietmečio laikyta ikona gali būti tokia reikšminga meno vertybe.

"Tai yra formalumo klausimas. Tačiau tik Lietuvoje net visiškai formalūs dalykai gali tapti itin reikšmingi", – kalbėjo moteris.

Cukrus tapo kultūros vertybe

Daugiau nei prieš dešimtmetį nutikęs incidentas Lietuvos pasienyje, kai muitininkai į šalį įvežamą knygą "Kamasutra" palaikė pornografiniu leidiniu, byloja tą faktą, kad pažeidėju galima tapti itin greitai.

Klaipėdietis menotyrininkas Petras Šmitas, kuris uostamiestyje ilgus metus ėjo Kultūros vertybių apsaugos departamento vyresniojo valstybinio inspektorius pareigas, prisiminė ir daugiau kuriozų.

"Įstatymai ir tvarkos turėtų būti derinami prie žmogaus, o ne prie valdininko. Kartais atrodo, kad įstatymai kuriami draugų ratui. Lyg gyvenimas eitų sava, o žmogus – visai kita vaga. Įstatymas turi būti geras visiems – tiek klaipėdiečiui, tiek vilniečiui", – išgirdęs, su kokia bėda susidūrė klaipėdietė, pašmaikštavo P.Šmitas.

Menotyrininkas prisiminė laikus, kai Lietuva įstojo į ES.

"Keitėsi krūvos įstatymų, buvo kuriamos naujos tvarkos, o kai kurios paprastam žmogui net juoką kėlė. Visi tuo laiku vežė gintarinius paveikslėlius, iš gintaro gabalėlių suklijuotus vaizdelius. Tai buvo populiaru, o paveikslėlius labai pirko vokiečiai. Lietuviai juos dideliais kiekiais gabeno į užsienį ir turėjo nueiti kryžiaus kelius, kad tik gautų leidimus išvežti", – prisiminė P.Šmitas.

Kiču, o ne meno vertybe dvelkiančių dirbinių gamintojai turėjo gauti krūvą popierių ir suderinimų, kad tik jų produkcija iškeliautų Vokietijos link.

"Tačiau vienas menininkas pagudravo. Pritrūko smulkaus gintaro, paveikslėlį pakaitintu rudu cukrumi buvo pabarstęs. Ir ką jūs manote, užkliuvo prie sienos. Sulaikė muitininkai kaip didžiausią nusikaltėlį. O tokį šlamštą veždavo vilkikais", – juokėsi klaipėdietis.

P.Šmitas prisiminė, kad jam teko uždrausti išvežti rusų dailininkų tapytojų darbus.

"O štai į Vokietiją kažkas išvežė gintaro gabalą su inkliuzu. Tik po to savais kanalais sužinojau, kad tas gintaras iš Klaipėdos buvo išgabentas", – prisiminė P.Šmitas.

Gabeno net ir tankus

Kultūros paveldo departamento Kontrolės skyriaus išvežamų į užsienį kultūros vertybių poskyrio vedėja Audronė Arulienė tikino, kad negali paaiškinti, kodėl uostamiestis ar kiti atokiau nuo sostinės esantys miestai neturi ekspertų, galinčių aptarnauti interesantus.

"Šie klausimai – departamento vadovybei. Mes vadovaujamės Vyriausybės nutarimu, yra patvirtintas sąrašas daiktų, kuriuos išvežant yra privalu turėti mūsų departamento leidimą", – aiškino specialistė.

Į departamento specialistus kreipiasi įvairiausius dalykus į užsienį norintys išgabenti asmenys.

"Veža paveikslus, ikonas, meno kūrinius ir net automobilius. Net tankus vežė ir prašė leidimo", – prisiminė A.Arulienė.

Viena įmonė į Rusiją gabeno antikvarinius tankus. Iš Anglijos išvežtas krovinys turėjo pasiekti pirkėją Maskvoje, tačiau sutvarkyti dokumentus iš ES išgabenamam antikvariatui buvo sustota Lietuvoje.

"Tai paskutinė šalis, prieš kertant trečiosios šalies sieną, todėl čia buvo prašoma leidimo", – keistą prašymą prisiminė specialistė.

Tyrimai – nemokami

Aiškinama, kad įvairių meno vertybių paveldėtojai neturėtų baimintis, jog daiktą paveldėjo, o jo įsigijimo dokumentų neturi.

"Prašyme žmogus gali nurodyti, kad paveldėjo ir neturi jokių dokumentų. Taip atsitinka. Tačiau jei klaipėdietės ikona yra senesnė nei 50 metų, jai jau reikės leidimo", – teigė A.Arulienė.

Pasak specialistės, ne bet kas gali turėti žinių ir įgaliojimų įvertinti, kas yra kultūros ar meno vertybė.

"Sudaroma ekspertų taryba, kuri ir įvertina, ar daiktas yra vertingas. Ne aš viena sprendžiu. Taryba turi nustatyti kultūrinę vertę, turi įkainoti daiktą, jei reikia, užsakomi papildomi tyrimai. Taryba pateikia išvadą, o mūsų poskyris, remiantis ja, išduoda leidimą išvežti", – tvarką aiškino A.Arulienė.

Paveldosaugininkai kartais kreipiasi į muziejus, ieškodami specialistų pagalbos.

"Atneša daiktą, kuris gali būti archeologinis radinys. Tuomet reikia atlikti fizikinius tyrimus, nustatyti, kokio laikotarpio gali būti radinys. Kartais tenka atlikti rentgeno tyrimą. Tokiais atvejais pažymos išdavimas užtrunka, tačiau, jei situacija yra paprastesnė, pažymą galima gauti per dieną", – tikino departamento darbuotoja.

Oficialiai atsakymas asmeniui turi būti duotas per 15 darbo dienų. Už visus tyrinėjimus pats žmogus nemoka.

Nutinka ir taip, kad tyrimams leidžiami pinigai, bet paaiškėja, jog daiktas nėra vertybė.

Žmogui tenka mokėti tik už pažymos išrašymą. Jei ruošiamasi išvežti vieną daiktą, dokumento kaina siekia 10 eurų, jei nuo vieno iki penkių daiktų – tenka mokėti 22 eurus.

"Maksimaliai galima išvežti nuo 201 iki 500 daiktų. Už tokią pažymą reikėtų mokėti 2 146 eurus. Bet tokių atvejų dar nebuvo", – aiškino A.Arulienė.

O ekspertų, kurie gelbsti paveldosaugininkams, tenka ieškoti kone su žiburiu.

"Jiems mokama po 19 eurų už vieną ekspertų tarybos posėdį. Toks ekspertas turi žinoti muziejų fondus, turi domėtis užsienio aukcionais, nes mes turime sekti, ar daiktas nėra pavogtas, tikriname, ar nėra apie jį informacijos Interpolo sistemoje", – pažymėjo specialistė.

Įstrigo dėl paveikslo

Muitinės departamento Muitinės procedūrų skyriaus vyriausiasis inspektorius Darius Valickas prisiminė istoriją, į kurią prieš pusantrų metų pateko viena Rusijos pilietė.

"Moteris Vilniuje, Pilies gatvėje, įsigijo paveikslą. Ji buvo labai pasipiktinusi, nes muitininkai neleido išvykti į namus su šiuo paveikslu. Mes ją nukreipėme į Kultūros paveldo departamentą. Jei žmogus daiktą pirko meno galerijoje ir turi čekį, jokių klausimų nebus", – aiškino D.Valickas.

Muitininkams yra tekę sulaikyti per sieną gabentus senovinius kardus, monetas, slėptas knygoje.

"Per pastaruosius trejus metus esame konfiskavę revolverį, kurį mėginta iš Vilniaus išvežti į Maskvą", – tikino D.Valickas