NATO viršūnių susitikime dalyvaujanti prezidentė Dalia Grybauskaitė paragino Aljanso šalis būti atsargesnėmis perduodant karines technologijas šalims, kurios nepriklauso Šiaurės Atlanto organizacijai, ir atkreipė dėmesį Karaliaučiaus srities militarizavimą.
Sekmadienį Čikagoje vykstančiame Šiaurės Atlanto Tarybos posėdyje sakydama kalbą ji priminė, kad praėjusiame NATO viršūnių susitikime buvo susitarta siekti „tikros strateginės partnerystės su Rusija, paremtos abipusiu pasitikėjimu, skaidrumu ir numatomumu“.
„Tačiau pastaruosius pusantrų metų stebėjome įvykius Kaliningrado srityje, Baltijos valstybių pašonėje, kurie yra nesuderinami su minėtais įsipareigojimais, įskaitant nepateisinamą pažangiausių “žemė-oras„ ir “žemė-žemė„ tipo raketinių sistemų dislokavimą šiame regione. NATO privalo žinoti, kad dislokuotos raketinės sistemos galės pasiekti Vilnių, Rygą, Taliną, Varšuvą, Berlyną ir kitas NATO sostines“, - kalbėjo Lietuvos vadovė.Rusijos politinė ir karinė vadovybė pastaruoju metu ne kartą grasino, jog dislokuos Karaliaučiaus srityje modernias raketines sistemas, tarp pat ir puolamąsias. Taip Rusija bando įtikinti JAV ir NATO labiau atsižvelgti į jos interesus plėtojant Europoje priešraketinės gynybos sistemą.
„Šie ir kiti įvykiai sąlygoja būtinybę NATO užtikrinti patikimą atgrasinimą bei lankstesnę NATO pajėgų sąveiką per bendras pratybas, mokymus ir rotaciją. Jie taip pat perspėja sąjungininkes būti atsargesnes nei bet kada anksčiau, perduodant karines technologijas arba įrangą trečiosioms šalims“, - teigė D.Grybauskaitė.
Lietuva ir kitos Baltijos šalys reiškė savo nepasitenkinimą, kai 2009 metais paaiškėjo, kad Rusija iš Aljansui priklausančios Prancūzijos rengiasi pirkti vadovavimo operacijoms ir jūrų desanto laivus „Mistral“. Kai kurie Rusijos kariuomenės generolai tuomet sakė, kad tokio tipo laivas ypač būtų pravertęs 2008-ųjų rugpjūčio karinėje operacijoje prieš narystės NATO siekiančią Gruziją. Pirmąjį tokio tipo laivą Rusijos pajėgos turėtų gauti po trejų metų.
Naujausi komentarai