Pritarta Šiaulių universiteto prijungimui prie Vilniaus universiteto | Diena.lt

PRITARTA ŠIAULIŲ UNIVERSITETO PRIJUNGIMUI PRIE VILNIAUS UNIVERSITETO

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui prijungti Šiaulių universitetą (ŠU) prie Vilniaus universiteto (VU) ir perduoda klausimą svarstyti Seimui.

Planuojama, kad nuo kitų metų liepos Šiaulių universitetas taps VU kamieniniu akademiniu padaliniu – Šiaulių akademija, skelbiama Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pranešime.

„Šiaulių universiteto prisijungimas prie Vilniaus universiteto sustiprins mokslo ir studijų potencialą Šiauliuose ir leis geriau atliepti miesto ir regiono bendruomenės bei darbo rinkos poreikius“, – sako ŠMM viceministras Giedrius Viliūnas.

Tikimasi, kad sujungus ŠU pajėgas su VU veikiančiomis mokslininkų grupėmis, bus sustiprintas bendras mokslo potencialas bei padidės pritraukiamos lėšos iš projektų.

Ilgametė ŠU patirtis vykdant e. studijas, mokymosi visą gyvenimą programas ir studijose taikant didaktines inovacijas sudarys prielaidas VU ir ŠU pedagogikos centrams bendradarbiauti rengiant naujos kartos pedagogus, nurodo ministerija.

Pedagogų rengimo centrai vystomi abiejuose svarbiausiuose universitetiniuose miestuose Kaune ir Vilniuje, o specialiosios pedagogikos – Šiauliuose.

Į besijungiančius Vilniaus ir Šiaulių universitetus investuojama 46 mln. eurų – iki 32 mln. eurų ES investicijų ir apie 14 mln. eurų vertės valstybės nekilnojamojo turto.

Kone dvigubai mažesnė suma pasieks besijungiančius Vilniaus Gedimino technikos ir Mykolo Romerio universitetus, jiems planuojami 17 mln. eurų, o į Vytauto Didžiojo, Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetų junginį numatoma investuoti 16 mln. eurų. Likusios lėšos bus skiriamos universitetams, vykdantiems vidinę optimizaciją.

Vykdant valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planą, 14 valstybinių universitetų persitvarkys į 9.

Universitetų tinklo optimizavimui skiriama 123 mln. eurų, iš jų 106 mln. eurų ES investicijų bus skirta sujungti ir perkelti fakultetams, atnaujinti įrangai bei rekonstruoti akademiniams miesteliams.

Į universitetus taip pat investuojama valstybės turto už 57 mln. eurų: iki šiol jau investuota – 34 mln. eurų, numatoma investuoti dar 23 mln. eurų.

Rašyti komentarą
Komentarai (3)

Kęstas

Lietuvoje paplitusi nuomonė, kad studijuoti patartina bet kur, tik ne Lietuvoje, nes pabaigęs Lietuvoje, vis tiek būsi juodadarbis. Kodėl tada egzistuoja Lietuvos universitetų reitingai, kuriuose visada geriausias yra Vilniaus universitetas? Tų reitingų kriterijai parodo, kad tie reitingai yra teatras, Potiomkino kaimas, Lietuvos universitetų reklaminis triukas: "Dalykinis (specialistų) universitetų bakalaurų reitingas Sudarant dalykinį universitetų bakalaurų reitingą, pirmiausia atsižvelgta į darbdavių nuomonę. Sociologinių tyrimų bendrovė „Prime consulting“ apklausė 2194 darbdavių, kuris universitetas geriausiai parengia konkrečios studijų krypties atstovus (tam suteikta 30 proc. viso vertinimo svorio)." Lietuvos darbdaviai mažiausiai Europoje skiria pinigų tyrimams ir technologijų vystymui. Tai užsilikę nuo komunizmo laikų bebrai ir jų palikuonys, tamsūs, kaip naktis. Jų atliekami universitetų vertinimai yra niekiniai.

Kęstas

"Vertinti ir atlyginimai. Remiantis MOSTA specialistų stebėjimo įrankiu, įvertinti ir konkrečių studijų krypčių 2012–2016 m. laidų alumnų atlyginimai – 5 taškų svoris." Lietuva yra eksporto šalis. Paslaugos ir prekės parduodamos už aukštas Vakarų kainas tiek užsienyje, tiek Lietuvoje. O atlyginimai yra maži, kaip Afrikoje. Todėl atlyginimai neatspindi nieko, tame tarpe neatspindi ir universitetų kokybės. Geresni atlyginimai mokami pagal giminystės ryšius, kaip rodo dirbančiųjų apklausos ir seimūno Gabrieliaus Landsbergio (patriarcho Vytauto Landsbergio anūko) pavyzdys. "Remiamasi ir kiekvieno universiteto konkrečios studijų krypties 2012–2016 m. laidų alumnų įsidarbinimas (MOSTA duomenys) – 5 taškų svoris." Priima į geresnį darbą tik gimines ir draugus. Bevertis kriterijus.

Kęstas

"20 proc. viso vertinimo svorio sudaro konkretaus universiteto konkrečios studijų krypties stojantieji (geriausi abiturientai, t..y. tie, kurie valstybinius brandos egzaminus išlaikė balais nuo 86 iki 100) (LAMA BPO duomenys). Dar 20 proc. viso vertinimo svorio sudaro visų priimtųjų konkrečios studijų krypties pirmakursių balų vidurkis (LAMA BPO duomenys). Remiantis LAMA BPO duomenimis buvo išskirtas ir minimalus balas, su kuriuo jaunuoliai buvo priimami į vertinamos krypties studijas. Tam suteikta dar 20 proc. viso vertinimo svorio." Ta pati kritika visiems trims šiems kriterijams. Geriausi abiturientai, kaip taisyklė, turėjo geriausius korepetitorius, todėl yra visų mūsų turtus užgrobusių komunistų ir KGB agentų palikuonys, kaip Gabrielius Landsbergis. Talentais čia net nekvepia. Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS