Seimas prašo kitais metais iš biudžeto skirti jam beveik penktadaliu didesnę sumą nei šiemet.

Papildomų išlaidų 2012 metais pareikalaus išeitinės kompensacijos į naująjį Seimą neišrinktiems politikams bei jų padėjėjams, taip pat pasirengimas Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungoje, kai kurie investiciniai projektai, Nepriklausomybės akto signatarų rentų padidinimas.

Šių metų valstybės biudžete Seimui numatyta suma – 82 milijonai litų. Seimo pirmininkės pavaduotoja Virginija Baltraitienė informavo, kad rengiant kitų metų biudžeto projektą yra paprašyta parlamentui skirti daugiau kaip 90 mln. litų.

„Išlaidų padidinimas susijęs pirmiausia su kadencijų pasikeitimų. Reikės išmokėti išeitines kompensacijas tiems Seimo nariams, kurie nebus išrinkti į naująjį Seimą, taip pat jų padėjėjams“, - tvirtino V.Baltraitienė.

Ši Seimo valdybos narė yra atsakinga už Seimo kanceliarijos darbą.

Tačiau kiek konkrečiai prireiks lėšų išeitinėms, V.Baltraitienė kol kas negalėjo pasakyti: „Mes skaičiuojame, kad gali pasikeisti iki 70 procentų visų Seimo narių. Tad išeitinėms kompensacijoms prireiks ne vieno milijono litų“.

Seimo kancleris Jonas Milerius irgi nenorėjo konkretizuoti sumos, kurią numatoma išleisti išeitinėms kompensacijoms.

Jis tik sakė, kad dėl Seimo narių padėjėjų nepanaudotų atostogų kitąmet gali tekti atostoginiams papildomai išleisti ne 1,5 mln., bet 3 mln. litų.

J.Milerius taip pat užsiminė, kad kitąmet bus prašoma skirti kelis papildomus milijonus litų tam tikroms investicijoms, taip pat Lietuvos pasirengimui pirmininkauti ES 2013 metų antrojoje pusėje, sumokėti skolas už narystę tarptautinėse organizacijose. Papildomų pinigų gali prireikti ir signatarų rentoms, jeigu jos padidėtų.

V.Baltraitienė priminė, kad per pastaruosius trejus metus dėl kovos su ekonomikos krize taupant valstybės lėšas Seimo biudžetas sumažėjo apie 50 mln. litų - nuo daugiau kaip 130 mln. litų 2008 metais iki 82 mln. šiemet.

Seimo vicepirmininkė nėra tikra, kad kitąmet pavyks parlamento reikmėms gauti prašomą sumą – daugiau kaip 90 mln. litų. Mat finansų ministrė Ingrida Šimonytė yra ne kartą sakiusi, kad planuodamos kitų metų išlaidas valstybės institucijos turėtų galvoje, jog asignavimai turėtų būti tokie pat kaip šiemet. Leista suprasti, kad išlaidų padidinimo tikriausiai nesulauks niekas, neišskiriant nė Seimo.

J.Milerius tikisi dar šią savaitę sulaukti žinių iš Finansų ministerijos, ar į Seimo prašymą padidinti asignavimus gali būti atsižvelgta.

Kitų metų biudžeto projektas Vyriausybę turėtų pasiekti rugsėjo mėnesį, Seimą – spalį. Paprastai biudžetas priimamas lapkričio ar gruodžio mėnesiais.