Vilniuje nauji daugiabučiai kyla vienas po kito, o kartu su jais – ir klausimai, kiek teks mokėti už nuosavą būstą.

„Prognozuojamas Finansų ministerijos keliasdešimties milijonų surinkimas bendrai po reformos nekilnojamo turto mokesčio atžvilgiu, viso šaršalo ir visų spekuliacijų sukėlė turbūt už milijardą“, – šnekėjo Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

Nekilnojamojo turto mokesčio gaires Finansų ministerija perrašinėjo iki pat trečiadienio, bet galiausiai nutarė: pirmo būsto apmokestinimas bus tik savivaldybių reikalas. Jos spręs ir nuo kokios kartelės, ir kiek reikės mokėti.

„Kviesčiau pasitikėti savivalda, aš irgi pasitikiu savivalda“, – teigė finansų ministras Rimantas Šadžius.

„Savivalda žmonės pasitiki labiau nei Seimu, tai tikiu, kad nepiktnaudžiaus suteikta teise“, – kalbėjo premjeras Gintautas Paluckas.

J. Elinsko / ELTOS nuotr.

Nuo to priklausys ir savivaldybių biudžetai, mat kone visi iš būsto surinkti pinigai keliaus ten. Sostinės merui tai – ne problema. Žada daugumą vilniečių nuo mokesčio visai atleisti.

„Dėsiu pastangas, kad miesto taryba priimtų tokį sprendimą, kuris leistų absoliučiai daugumai vilniečių šito mokesčio nemokėti“, – teigė Vilniaus meras.

Kiek liūdniau, jei merai mokesčio visai nenustatys. Tokiu atveju už pagrindinį būstą gresia mokėti nuo pirmo euro – vienos dešimtosios procento tarifą.

„Manau, kad tikrai nebus nei vienos savivaldybės, kuri pamirš tą padaryti“, – sakė finansų ministras.

Paguos nebent tik žadėtos nuolaidos: 50 proc. – jeigu būsto vertė neviršys 450 tūkstančių eurų asmeniui. 75 proc. nuolaida – tik daugiavaikėms ar neįgalų vaiką auginančioms šeimoms. Kitam būstui – ne pagrindiniam – tarifus siūlo jau ne merai, o valstybė. Mokestis vienam savininkui prasidėtų nuo 20 tūkst. eurų. Labai apleistiems pastatams tarifas didžiausias.

Džiaugsmo nekelia ir suprantame, kad biudžetui reikia daugiau lėšų, šitas sprendimas esminės įtakos nedarys.

„Reikia suprasti, kad Vilniaus miesto kontekste beveik visos parkavimo aikštelės, šiltnamiai bus apmokestinti, čia mokesčio našta bus daug ženklesnė“, – tvirtino V. Benkunskas.

Vyriausybė uždega žalią šviesą ir kitiems mokesčių pakeitimams. Įmonėms numato dar papildomą procentinį punktą pelno mokesčio – iki 17 proc.

„Džiaugsmo nekelia ir suprantame, kad biudžetui reikia daugiau lėšų, šitas sprendimas esminės įtakos nedarys“, – kalbėjo įmonės „Pakmarkas“ vadovas Aidas Mackevičius.

Kur verslininko akimis – grėsmė, tai gyventojų pajamų mokestis. Vyriausybė pritarė trims laipteliams – nuo 20 iki 32 proc. Individualiai veiklai esamas 15 procentų tarifas galios tik jei pajamos neviršys 20 tūkstančių.

„Kažkoks efektas atsiranda asmenims, kurie per mėnesį „į rankas“ uždirba daugiau kaip 4,2 tūkst. eurų“, – tvirtino G. Paluckas.

„Šiokia tokia bausmė už talentus, prisitraukti aukštos kvalifikacijos specialistus, manau, kad Lietuva bus mažiau patraukli“, – pabrėžė A. Mackevičius.

„Reikia tiesiai šviesiai pasakyti – tai mokestinis „Frankenšteinas“, jis palies absoliučiai visus gyventojus“, – nurodė nepriklausomas rizikos analitikas Šarūnas Andriukaitis-Sutkus.

Šie mokesčių pakeitimai skverbiasi tiek gyventojams, tiek verslo atstovams aršiai kritikuojant pertvarkos trūkumus – kad viskas vyksta per daug chaotiškai ir nervingai.

„Čia absurdas tokį chaosą kelti, turint tokius ekonominius rodiklius. Pirmiausia reikėtų eiti į Briuselį, išsiderėti didesnį deficitą, o tik tada galvoti, kaip normalizuoti mokestinę reformą“, – kalbėjo Š. Andriukaitis-Sutkus.

Dalis įmonių kalba ir kad su tokiais mokesčiais Lietuvoje dirbti tiesiog neapsimokės, bet į tai premjeras atsako klausimu.

„Atsiprašau, jie nesakė, kur išsikels, kur jie randa tokį palankų mokestinį režimą, reguliavimą kaip Lietuvoje?“ – klausė premjeras.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Bet mokesčių reveranse išsiderėti nuolaidos iš valdžios pavyksta nedaug. Nelieka didžiausio gyventojų pajamų mokesčio laiptelio – 36 proc. Daug aistrų sukėlęs papildomas sveikatos draudimas brangs tik nuo tam tikros ribos.

„Dėl to pasiūlėme kompromisinį variantą – į dalinę lengvatą iki 350 eurų per metus“, – šnekėjo finansų ministras.

Vyriausybė linksta gyventojams branginti ir centrinį šildymą bei saldintus gėrimus. Įvesti naują mokestį visoms ne gyvybės draudimo sutartims.

„Turtingųjų tikrai nepalies, kurie turi schemų – nepalies. Čia palies tuos, kurie nuoširdžiai savo darbu nori susikurti papildomas geroves šioje šalyje“, – teigė Š. Andriukaitis-Sutkus.

Premjeras žada – išsprendus šiuos mokesčius, kitų nebeplanuos. Dabar estafetę perduoda Seimui, bet kritika net iš koalicijos partnerių.

„Galiu pasakyti – tikrai reformai nepritariu, buvo galima paieškoti kitų variantų“, – nurodė Seimo narys (DFVL) Algirdas Butkevičius.

Po visų mokesčių padidinimų kitąmet gynybai papildomai gali būti surinkti 346 mln. eurų.