Kas yra tame įstatyme, plačiau pakomentavo Seimo narė Jurgita Sejonienė.

– Kas yra tame įstatyme? Kam jis reikalingas?

– Toks įstatymas neabejotinai reikalingas – visos išsivysčiusios šalys tokį turi. Lietuva – viena iš nedaugelio šalių, kur tokio įstatymo vis dar nėra. Man atrodo, svarbu, kad įstatyme būtų aiškiai apibrėžti esminiai žmogaus teisių ir sveikatos klausimai – nuo lytinio švietimo, vaikų ugdymo iki reprodukcinės sveikatos ir teisės į savo kūną. Aišku, jei turime įstatymą, jame turi būti numatytas ir finansavimas, kontracepcija, šeimos planavimas, visa tai, man atrodo, yra labai svarbu.

Dabar turime šias temas išmėtytas po įvairius teisės aktus: vienur – kituose įstatymuose, kitur – poįstatyminiuose aktuose, ministro įsakymuose ar tvarkose. Man atrodo svarbu, kad tai būtų sujungta į vieną aiškų įstatymą.

– Kiek dabar kainuoja abortas?

– Apie 140 eurų. Tiksliai nežinau – niekad neteko domėtis ir niekada neprireikė. Bet nenorėčiau, kad šis įstatymas būtų siejamas tik su abortais – tai tik viena iš jo dalių.

Ž. Gedvilos / ELTOS nuotr.

– Bet būtent abortai – labiausiai diskutuotina įstatymo dalis. Dėl to jis jau kelis kartus buvo išbrauktas iš darbotvarkės. Vienas prieštaravimų – kodėl mokesčių mokėtojai turėtų mokėti už kažkieno abortą?

– Suprantu, kodėl konservatyvesnių pažiūrų žmonėms abortai atrodo kaip labai jautrus klausimas – net tarsi baubas. Bet negalime ignoruoti fakto, kad jie vyksta.

Tai, kas apie abortus numatyta įstatyme, iš esmės perkelta iš ankstesnės sveikatos apsaugos ministro tvarkos. Vienintelis esminis pokytis, kad nuo šiol tai būtų apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, kaip ir kitos sveikatos priežiūros paslaugos.

– Koks yra problemos mastas? Kas vyksta dabar, kai abortai nėra kompensuojami?

– Iki šiol moterys susimokėdavo pačios. Dabar situacija kiek palengvėja. Noriu pabrėžti, kad moteris tokioje situacijoje visada yra nukentėjęs žmogus. Juk niekas nesidaro aborto dėl malonumo.

Dauguma jų – dėl labai sudėtingų aplinkybių. Dažnai – prievartos pasekmė. O kai tuo pat metu Seime kalbama, kad vaikas turi būti pradėtas tik šeimoje, augti su dviem tėvais, bet moteriai sakome, kad ne, negali darytis aborto, augink tą vaiką kaip nori – tai nelogiška. Be to, yra ir medicininių indikacijų, pavyzdžiui, Lenkijoje dėl jų abortai beveik neįmanomi. Deja, bet turime ir incesto atvejų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek paauglių Lietuvoje susilaukia vaikų, nors tam dar nėra pasirengusios?

– Tai nereiškia, kad visos paauglės turėtų darytis abortus. Jei jos turi palaikymą šeimoje – puiku, ir augina tuos vaikus. Apie tai įstatymas ir kalba – apie lytinį švietimą, kontracepciją, kad tokių neplanuotų nėštumų būtų kuo mažiau.

Jis taip pat kalba ir apie tai, kad tie, kurie nori susilaukti vaikų – ne tik susituokusios poros – turėtų tam realias galimybes.

– Kaip atlaikysite spaudimą Seime ir visuomenėje? Kaip įrodysite, kad to reikia?

– Žiūrėkite, panaši situacija buvo ir su partnerystės įstatymu Estijoje. Ten taip pat kilo daug diskusijų. Kai vyko balsavimas, visuomenė buvo netgi labiau prieš. Bet parlamentas nubalsavo, o po kelių mėnesių apie tai visi pamiršo. Man atrodo, kad taip būtų ir pas mus – ir su civilinės sąjungos įstatymu, jei jį priimtume, ir su šiuo įstatymu.

– O kas įstatyme numatyta apie švietimą? Ką vaikai mokysis mokyklose?

– Būtent – nuo mažens vaikai turės žinių apie savo kūną, apie tai, kas tai yra. Dabar tai egzistuoja pavieniui mokyklose, bet įstatymo lygiu – ne. Taip pat kalbama apie kontracepciją. Pavyzdžiui, turiu pasiūlymą dėl nemokamų higienos priemonių mokyklose. Man atrodo, tai yra socialinės atjautos, lytinio švietimo dalis.