STT užčiaupė Š. Narbutą. Ką apie tai mano teisės korifėjai? | Diena.lt

STT UŽČIAUPĖ Š. NARBUTĄ. KĄ APIE TAI MANO TEISĖS KORIFĖJAI?

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Įtarimų prekyba poveikiu sulaukęs Šarūnas Narbutas aktyviai gynėsi žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose. Kritikos sulaukusi STT jį užtildė. Tokį gestą žinomi teisės ekspertai vadina absurdišku.

Paskutinis pasisakymas

Š.Narbutas STT agentų vizito savo namuose sulaukė liepos 21-osios rytą. Jo namuose buvo atlikta krata, paimtas mobilusis telefonas, kompiuteris, kitos e.laikmenos. Netrukus garsiai nuvilnijo žinia, kad įtariama, jog Š.Narbutas 5 mln. eurų vertės reagentų pirkimuose veikė kaip neoficialus tarpininkas tarp Lietuvos institucijų ir vienos užsienio bendrovės. Taip pat įtariama, kad jis įmonės atstovui galėjo būti nurodęs tam tikrą sumą už jo tarpininkavimą vykdant šį pirkimą.

Iš areštinės paleistas jis neneigė, kad 300 tūkst. eurų atlygį gavo, tačiau viskas buvo daroma oficialiai – jis turėjo individualios veiklos pažymėjimą, pasirašė reikiamas sutartis, išrašė visas sąskaitas. Visą mėnesį po sulaikymo vyras aktyviai reiškėsi socialiniuose tinkluose, atsakinėjo į žurnalistų klausimus, o šį tyrimą ne kartą apibūdino kaip STT vykdomą teisinį eksperimentą.

Tačiau daugiau to daryti negalės, nes rugpjūčio 20 d. STT jam uždraudė atskleisti ikiteisminio tyrimo duomenis. Apie tai dieną prieš šį teisėsaugininkų veiksmą jis pats parašė socialiniame tinkle, ir tai buvo paskutinis jo nevaržomas pasisakymas viešai.

Apie tai, kad bus užčiauptas pareigūnų, Š.Narbutas socialiniame tinkle paskelbė dieną prieš nuvykdamas į STT. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Apribojo teisę į gynybą?

"Net ir dabar kalbant, nežinau, ką galiu sakyti, ko negaliu. Net tas dokumentas, kuriuo mane įspėjo neatskleisti ikiteisminio tyrimo duomenų, kaip suprantu, yra tie patys ikiteisminio tyrimo duomenys", – po apsilankymo STT "Kauno dienai" teigė Š.Narbutas.

"Galiu pasakyti tiek, kiek jau buvau skelbęs ir viešojoje erdvėje: yra labai neaišku, kiek visos informacijos apima tie ikiteisminio tyrimo duomenys. Kaip man dabar atskirti, kuriuos duomenis aš sužinojau iš ikiteisminio tyrimo medžiagos? O kuriuos aš sužinojau iš anksčiau ar sužinojau iš kitur – perskaičiau tarptautinėje ar Lietuvos žiniasklaidoje? Man iki šio momento šie dalykai nėra išaiškinti, negaliu atriboti šių jau minėtų duomenų ir net nežinau, ar šiuos dalykus dabar jums išvis galiu pasakoti", – svarstė jis.

"Kaip mano gynėjas gali mane ginti, jei aš net jam negaliu pasakoti tų aplinkybių, kurias žinau? Gynėjas tik mano prašymu gali susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, tai kaip jam apriboti tuos dalykus, kuriuos pasakojau jam aš iki šiol, ir tai, ką jis sužinos iš ikiteisminio tyrimo medžiagos? Taip visiškai apribojama mano teisė į gynybą, nes nei aš, nei mano gynėjas negalime viešai deklaruoti savo pozicijos", – nelengvą teisinę schemą braižė pašnekovas.

Tą pačią dieną, kai Š.Narbutas lankėsi STT, netrukus buvo viešai išplatinta informacija, kurią paskelbė naujienų agentūra BNS, informuota STT atstovės spaudai Renatos Keblienės: "Šarūnui Narbutui šią savaitę kardomoji priemonė pakeista iš namų arešto į dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti." Šią informaciją netrukus išpublikavo visi didieji interneto portalai.

"Įdomu, kodėl dalis informacijos buvo nutylėta? Tuo metu, kai aš pasirašau įspėjimą neatskleisti ikiteisminio tyrimo duomenų, STT juos skleidžia laisvai. Tokiu būdu visuomenė gauna tik vienpusišką informaciją", – apie tai, kad STT savo išplatintame pranešime nepaminėjo detalės apie minėtą draudimą, užsiminė Š.Narbutas.

Priverstinis užtildymas

"Kauno diena" STT atstovų paprašė pakomentuoti šią situaciją. "Šių metų rugpjūčio 3 d. buvo gautas įtariamojo ir jo gynėjo prašymas leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurį prokuroras iš dalies tenkino ir leido susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiagos dalimi bei daryti tos tyrimo medžiagos dalies dokumentų išrašus. Todėl asmeniui ir buvo įteiktas įspėjimas dėl atsakomybės už šio ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimą", – atsakymą, kodėl praėjus mėnesiui prireikė tokio draudimo, pateikė R.Keblienė. Šis pateiktas argumentas nesutampa su ne kartą viešai Š.Narbuto deklaruota informacija, kad jis su ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažino iškart po sulaikymo – liepos 22-ąją.

Padarome sensaciją, o tada viskas nugrūdama į stalčių ir bijoma ištraukti, nes žinoma, kad ten nieko nėra.

Pasiteiravus, kaip konkrečiai galima suprasti ikiteisminio tyrimo duomenis, STT atstovė juos apibūdino taip: "Tai informacija ir duomenys, kurie yra baudžiamojoje byloje, pavyzdžiui, tai gali būti įrodymai, kuriais yra grindžiami pareikšti įtarimai, ekspertizių medžiaga, apklausų protokolai ir kita."

Iš R.Keblienės atsiųstų atsakymų akivaizdu, kad Š.Narbutas būtų užtildytas net ir ne savo noru. "Asmens (proceso dalyvio) atsisakymas baudžiamojo proceso metu pasirašyti įspėjimą ar kitą su juo atlikto proceso veiksmo protokolą (nutarimą) iš esmės nešalina asmens atsakomybės", – pabrėžė STT atstovė.

Iškreipta teisinė sistema

Šį Baudžiamojo kodekso (BK) 177 straipsnį, kuris ir tapo apynasriu Š.Narbutui, žinomi šalies teisės profesionalai vertina kaip nesveikos bendruomenės bruožą, kuris niekaip nedera su Konstitucija ir jos deklaruotomis vertybėmis. Jie pastebi, kad šiandien vyrauja informacinės visuomenės tendencijos, todėl daug baudžiamųjų procesų, ypač rezonansinių, yra persikėlę į viešąją erdvę.

"Ir kaltinanti, ir besiginanti pusės turi turėti vienodas galimybes išsakyti savo nuomonę medijose. Nes medijos daro įtaką galutiniams procesiniams sprendimams, galutiniam žmonių įsivaizdavimui apie situaciją, taip pat žmogaus reputacijai ir panašiai. Todėl toks instrumentas, kuris suteikia galimybę baudžiamajai valdžiai užkišti burnas gynybai, negali būti kitaip vertinamas kaip autoritariniams režimams būdingas instrumentas", – "Kauno dienai" teigė advokatas, Baudžiamosios teisės dėstytojas Vilniaus universiteto Teisės fakultete Remigijus Merkevičius.

Remigijus Merkevičius/Vilniaus universiteto nuotr.

Jam antrina ir teisininkas, LR Civilinio proceso kodekso rengėjas bei tobulintojas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto (VU TF) profesorius Vytautas Nekrošius. Jis įvardija visai kitokią teorinę šio BK straipsnio reikšmę nei ji, panašu, naudojama praktikoje. "Man visada atrodė, kad toks įspėjimas neatskleisti ikiteisminio tyrimo duomenų yra adresuotas valstybės pareigūnams – tyrėjams, prokurorams – ir skirtas tam, kad būtų apsaugotos asmens, įtariamo kokio nors nusikaltimo padarymu, teisės", – teigia profesorius.

V.Nekrošius cituoja 2014-ųjų Aukščiausiojo Teismo nutartį ir pabrėžia, kad vertinant Š.Narbuto atvejį panašu, jog straipsnis, kuris yra skirtas Š.Narbutui apsaugoti, yra panaudojamas prieš jį patį.

"Kauno dienos" kalbintas advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė įžvelgia ir dar vieną problemą. "Absoliučiai nelygiavertė padėtis, kai ikiteisminio tyrimo institucijos apie asmenį skelbia informaciją, kuri neretai gali pažeisti tiek privatų asmens gyvenimą, tiek nekaltumo prezumpciją. O asmeniui skelbti iš esmės bet kokią informaciją apie byloje tiriamus įvykius, faktus ir asmenis yra draudžiama", – "Kauno dienai" pasakojo teisininkas ir paminėjo, kad konkrečiai šis aspektas labai ryškus Š.Narbuto atveju. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai atskleidė ne tik privataus asmens vardus ir pavardes, sakė I.Vėgėlė, bet žiniasklaidoje pasirodė ir uždarosios akcinės bendrovės pavadinimas. Pastaruoju atveju tai absoliučiai privatus juridinis asmuo, todėl pavadinimo paviešinimas kelia abejonių tiek juridinio asmens reputacijos, tiek ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimų aspektais.

Klampi apibrėžtis

Visi trys teisės korifėjai sutinka, kad antrąja problema galima laikyti ikiteisminio tyrimo duomenų sąvokos neapibrėžtumą.

"Kai patys teisėsaugininkai nori skelbti tą informaciją, jie prisigalvoja įvairiausių subkategorijų tos informacijos, o tai atveria didžiules galias jiems teigti savo nuomonę. O štai kada reikia apriboti informacijos skleidimą žmogui, tai mes turime vieną vienintelę sąvoką – ikiteisminio tyrimo duomenys, ir šios sąvokos turinys yra nesuvokiamas", – išskyrė R.Merkevičius.

Advokatų tarybos pirmininkas pabrėžia, kad įtariamasis, gavęs pasirašyti įspėjimą neatskleisti tokių duomenų, neretai net nesupranta, ką ir kam gali sakyti. "Asmuo net nežino, kas yra toje ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nes arba jam neleidžiama su ja susipažinti, arba leidžiama susipažinti tik su jos dalimi. Tokiais atvejais neatmestina tikimybė, kad asmenį tiesiog siekiama užtildyti", – sakė I.Vėgėlė.

"Kauno dienos" žurnalistės klausti STT atstovai teigė, kad įspėjimas dėl ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo nėra draudimas įtariamajam viešai dėstyti savo poziciją, ir konstitucinė teisė į gynybą nėra niekaip suvaržoma, tačiau profesorius R.Merkevičius linkęs tuo abejoti.

"Toks draudimas skleisti ikiteisminio tyrimo duomenis yra absoliutus. Įstatymas nenumato jokių išlygų. Ką tai reiškia? Įtariamasis, šiuo konkrečiu atveju – Š.Narbutas – negali pasakoti to, ką žino, ne tik jums, bet ir savo gynėjui. Vadinasi, taip STT uždeda draudimus ne tik skleisti tą informaciją, bet apskritai, jei formaliai taikytume šią teisės normą, atima teisę į gynybą, teisę kalbėti su advokatu. Ir tai yra absurdas", – žodžių nesirinko teisininkas.

Paminta nekaltumo prezumpcija

Dar 1992 m. Lietuvoje buvo patvirtinta Konstitucija, taip pat turime kitų teisės aktų, kuriais įtvirtinamos žmogaus teisės. O viena iš tokių teisių – nekaltumo prezumpcija. "Kauno dienos" kalbinti teisės ekspertai pastebi, kad ji Lietuvos teisinėje praktikoje yra absoliučiai pamiršta.

"Jei STT pareigūnams taip elgtis leidžia teismai, tai ši institucija taip ir elgsis. Tokia elgsena jiems yra naudinga. Jei tokie skambūs suėmimai jiems nebūtų naudingi, arba teismai aiškiai ir kategoriškai pasakytų, kad tam tikras elgesys turi ribas, jie taip nedarytų, – akcentuoja R.Merkevičius.

I.Vėgėlė plačiau apžvelgia Š.Narbuto atvejį: jei imtume dvi vertybes, susijusias su BK 177 str. – nekaltumo prezumpcijos ir asmens privataus gyvenimo apsaugą – asmens vardą ir pavardę būtų draustina skelbti, kadangi visuomenei absoliučiai nesvarbu, koks konkretus asmuo atliko vieną ar kitą veiką. Bet problema yra ta, kad Š.Narbutas yra POLA prezidentas. Ir dėl to, tariamai, jis papuola į viešųjų asmenų ratą. Viešiems asmenims galioja daug siauresnės privataus gyvenimo apsaugos ribos nei privatiems. Vis dėlto abejotina, ar iš tiesų Š.Narbutas yra viešas asmuo, tai yra, ar kiekvienas asociacijos vadovas vien dėl savo pareigų priskirtinas viešųjų asmenų kategorijai. Vien faktas, kad asmuo yra asociacijos vadovas ir vieną ar kitą kartą pasisakė televizijoje ar radijuje, neturėtų reikšti, kad šis asmuo yra viešas, ir jo privataus gyvenimo slaptumo nebegina įstatymas."

I.Vėgėlė absoliučiai nelygiaverte vadina situaciją, kai ikiteisminio tyrimo institucijos apie asmenį skelbia informaciją, kuri neretai gali pažeisti nekaltumo prezumpciją, o pačiam asmeniui draudžiama kalbėti. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Lietuvos advokatūros atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa rodo, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai, kai rodomas įtariamasis, vedamas su antrankiais, net trims ketvirtadaliams gyventojų sustiprina įspūdį, kad asmuo iš tiesų yra kaltas, nors asmeniui tėra pareikšti tik įtarimai.

"Š.Narbuto, kaip ir daugelio kitų, viešai įtariamų ir apkaltintų, atskleidžiant jų tapatybes, parodant jų atvaizdą ar dar blogiau, ikiteisminio tyrimo veiksmus (pavyzdžiui, kratos kadrus), reputacijai, asmens garbei ir orumui suduodamas itin skaudus smūgis, nors jie vėliau gali būti išteisinti arba bylos apskritai nenukeliauja į teismą, nes ištyrus nenustatoma nusikaltimo sudėtis", – teisėsaugininkų šou subtilybes pamini I.Vėgėlė.

Priešrinkiminiai šou

Žvelgiant į ankstesnių metų praktiką galima aiškiai matyti, kad prieš kiekvienus rinkimus ikiteisminio tyrimo įstaigos garsiai pradeda arba paviešina pikantiškas jau pradėtų bylų detales. Jos neretai būna naudingos arba nenaudingos vienai ar kitai politinei jėgai.

"Be jokių simpatijų ar antipatijų šiuo konkrečiu atveju, visas šis veiksmas su medicininių priemonių pirkimu, skambus ir viešas pradėto tyrimo paskelbimas, paskelbimas asmenų tapatybės ir atvaizdo, žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija apie tariamai susijusius privačius juridinius asmenis ir paviešinimas tokių juridinių asmenų pavadinimų bei kitų galimai pikantiškų detalių, o tuomet užtildymas tų asmenų, kurie tikrai žino daug apie visą šį tyrimą ir galbūt norėtų atskleisti daugiau duomenų žiniasklaidai ir parodyti, kad jie nėra kalti ir yra neteisėtai apkaltinti, sukuria tam tikras prielaidas manyti, kad ši byla galėtų būti viena tokių", – "Kauno dienai" kalbėjo Advokatų tarybos pirmininkas.

Tokiais atvejais neatmestina tikimybė, kad asmenį tiesiog siekiama užtildyti.

Tačiau I.Vėgėlė sutinka, kad Š.Narbutas pasielgė neetiškai, perparduodamas su antkainiu tuo metu taip reikalingas medicinines apsaugos priemones medicinos ar kitoms valstybės įstaigoms.

"Tikrai žinau ne vieną žmogų, kuris tuo sunkiu visai šaliai metu viską darė neatlygintinai: skyrė daug savo laiko kontaktų paieškoms, teikė paramą pinigais ir medicininėmis priemonėmis. Verslas suaukojo medikams ir valstybės institucijoms milžiniškas sumas pinigų, nepaisydami politinių simpatijų ar antipatijų. O Š.Narbutas, kai visai šaliai skubiai reikėjo pagalbos, iš to bandė pasipelnyti. Toks veiksmas, mano supratimu, yra akivaizdžiai neetiškas, net ir įvertinant viso verslo pagrindinį veiklos tikslą: verslas veikia tam, kad uždirbtų pajamų. Tačiau gyvename teisinėje valstybėje, kurioje būtina skirti etiką nuo baudžiamosios atsakomybės. Jei baudžiamąją atsakomybę taikysime už visas neetiškas veikas, greitu metu neliks nė vieno įtarimų nesulaukusio asmens", – pastebėjo teisininkas.

"Tarnyboms reikėtų vieną kartą įsisąmoninti, kad negalima iš žmonių likimų daryti šou. Atvažiuojama, skambiai ir garsiai sulaikoma, daromos kratos, apie tai paskelbiama, o tuomet stoja ilga ir rami tyla. Visos tokios garsios istorijos turi būti daromos labai atsakingai, nes tai susiję su žmogaus teisėmis, pagaliau – su žmonių gyvenimais. Toks įspūdis, kad padarome sensaciją, o tada viskas nugrūdama į stalčių ir bijoma ištraukti, nes žinoma, kad ten nieko nėra. Jei žmogus tikrai yra nusikaltęs, turi būti tyliai ir ramiai tiriama, ir pagaliau jis nubaudžiamas įstatymo numatyta tvarka", – panašiai kaip ir kolega kalbėjo V.Nekrošius.

Anot V.Nekrošiaus, tarnyboms derėtų įsisąmoninti, kad negalima iš žmonių likimų daryti šou. (Asmeninio arch. nuotr.)

Rašyti komentarą
Komentarai (56)

zxc

Oho kiek bolševikinio mentalo puspročių dar pas mus yra. Už tai, kad pasielgė nemoraliai teismas už grotų neuždaro. Daugybė šitų komentatorių Narbuto vietoje būtų taip pat pasielgę net neabejoju.

O apskritai ar LR BPK

yra numatytos tokios procesinės prievartos priemonės įtariamajam.........kažkaip kiek bandžiau surasti tokias priemones LR BPK , bet nepavyko.....

Kesa

Mano manymu,tai cia gryna vagyste is musu kisenes...saunuoliai STT. paime 300000,padalino valdininkams ir viskas...bingo.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS