Puota maro metu

„Niekaip nesuprantu karantino logikos – didžiajai daliai parduotuvių, kur išlaikomi visi saugumo reikalavimai, saugūs atstumai, yra dezinfekcinio skysčio – neleidžiama veikti. Negali nusipirkti net elementarių statybinių medžiagų ar varžtų. Negali keliauti tarp savivaldybių. Neveikia barai. Šie verslai žlugdomi, tačiau galima girtauti pirtyse“, – kalbėdamas su „Kauno diena“ piktinosi kaunietis Andrius.

Vyras pasakojo nustebęs, kai draugas informavo, kad karantino metu veikia „Pirties namai“ Jonavos gatvėje.

Į „Pirties namus“ teko kviesti ir policijos pareigūnus. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

„Mes jau buvome persirgę koronavirusu, todėl nutarėme, kad galime nueiti – vis šiokia tokia pramoga. Galvojome, kad žmonių srautai bus griežtai ribojami, būsime vienas nuo kito per saugų atstumą. Pasikaitinsime valandėlę, ir – namo“, – tęsė Andrius.

Tačiau jo įsivaizdavimas, kaip karantino metu turi veikti pirtis, nė kiek nesutapo su realybe. Vyro teigimu, jų apsilankymo metu pirtyje girtuokliavo jaunų vyrų kompanija. Laisvai liejosi stiprieji alkoholiniai gėrimai, o dėl saugių atstumų lėbautojai ir įstaigos personalas nesuko sau galvos. Kol šventės nesugadino netikėtas policijos vizitas.

Verslai žlugdomi, tačiau galima lėbauti pirtyse.

„Apie policijos atvykimą išgirdusi kompanija puolė slėpti vaišes, vieni nėrė į pirtis, kiti bėgdami rengėsi, vienas jų ypač panikavo – draugams sakė, kad apskritai negali čia būti, nes privalo sėdėti namuose“, – rašė Andrius.

Vyras pasakojo, kad, atvykus policijai, jis jau buvo beišeinąs, bet manė, kad gali prisivirti košės – ar pareigūnai susibūrimo pirtyje netraktuos kaip neteisėto grupavimosi?

„Nustebau, nes sankcijų nesulaukė nei linksma kompanija, nei pati įstaiga. Pasirodo, kad ši veikla yra leidžiama, – stebėjosi Andrius. – Tai įvyko beveik prieš du mėnesius. Girdėjau, kad pirčių veikla suvaržyta, galvojau, gal liko kokios nors spragos, kurias ištaisys, bet vis važiuoju pro tą pirtį ir matau, kad ji ir toliau dirba, kaip dirbusi.“

Lėbautojų nebeįleis

Apie nelauką pareigūnų vizitą „Kauno dienai“ patvirtino ir kalbintas „Pirties namų“ direktorius Rimantas Cicėnas.

„Toks atvejis tikrai buvo. Žmonės atsinešė savo alkoholinių gėrimų. Tuo metu, žinoma, buvo ir darbuotojų, bet, žinote, na, nesinori iš žmonių rankų išplėšinėti taures. Tačiau po šio incidento priėmėme sprendimą, kad jų į pirtį daugiau nebeįleisime“, – neslėpė viešosios pirties vadovas ir pridūrė, kad šie lėbautojai buvo nuolatiniai klientai. Atvykus pareigūnams, pasipiktinimą sukėlę lankytojai jau buvo išsiskirstę, patvirtino pašnekovas, todėl jokios konfliktinės situacijos aiškintis nereikėjo. Dėl to ir jokių nuobaudų „Pirties namams“ neskirta.

Pasak R.Cicėno, pasitaikydavo ir anksčiau, kad vienas kitas lankytojas atsinešdavo alaus ar tauriųjų gėrimų, tačiau niekad nebūdavo konfliktų: „Niekas nesikabinėja prie pašalinių lankytojų, visi užsiėmę savo reikalais.“

Pašnekovas atviravo, kad atsakingų institucijų vizitų kartais sulaukdavo, tačiau juos išprovokuodavo dažnai pirtyje besilankančių vyrų antrosios pusės.

„Juokdavomės, nes buvo akivaizdu, kad moterys taip keršija vyrams, kurie dažnai lankosi pirtyje, galbūt vėliau grįžta namo“, – prisiminė pirties vadovas.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Neapgalvoti sprendimai?

Dėl pirčių paslaugų karantino metu kalbinti atsakingų institucijų atstovai vieningai tikina, kad veikti gali išskirtinai tik viešosios pirtys, tačiau jų apibrėžimą nurodo skirtingai. O viešosios pirties sąvoka, pasirodo, net nėra reglamentuota Lietuvos teisės aktuose.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno skyriaus specialistai „Kauno dienai“ atsiųstame paaiškinime nurodo, kad pirtis yra patalpos, skirtos higienos poreikiams tenkinti, kaitintis, pertis. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) apibrėžimą pateikia šiek tiek kitokį, eliminuodama pramogą tiesiog kaitintis ir pabrėždama išskirtinai asmeninės higienos socialiai remtiniems žmonėms užtikrinimą.

„Išimtis taikoma pirtims, kuriose teikiamos socialinės paslaugos (asmeninės higienos, maudymosi paslaugos) socialiai remtiniems asmenims“, – rašoma „Kauno dienai“ atsiųstame ministerijos paaiškinime.

Išimtis dėl viešųjų pirčių atsirado remiantis pirmojo karantino patirtimi, kai, uždraudus visų pirčių veiklą, dalis žmonių neteko galimybės tenkinti elementarių higienos poreikių. Tačiau panašu, kad SAM, tapusi viena iš konsultacinių dalyvių, kai Vyriausybė priėmė sprendimą karantino metu leisti veikti viešosioms pirtims, kiek kitaip įsivaizdavo jų funkciją, nei rodo „Pirties namų“ pavyzdys.

„Viešosios pirtys skirtos ne pramogoms ar poilsiui, o žmonėms praustis – jose prausiasi socialiai remtini asmenys, neturintys kur to padaryti namuose ar neturintys namų. Tokių pirčių paskirtis yra prausimasis, o ne kaitinimasis ar atsipalaidavimas“, – teigė ministerijos atstovai

Nors „Pirties namų“ vadovas tikina, kad ir pas juos užsuka lankytojai, norintys tik nusiprausti, panašu, kad pagrindinis ir nuolatinis klientų srautas čia yra kompanijos, suplanavusios tiesiog gerai ir besisvaigindamos praleisti laiką.

„Taip, tikrai ateina. Socialiai remtini žmonės čia priimami nemokamai. Ateina, pasako, kad nori nusiprausti duše ir mes jiems leidžiame. Per karantiną jų apsilankymų padažnėjo“, – teigė R.Cicėnas.

Laukia stebuklo

Su logika prasilenkiančių Vyriausybės sprendimų galima rasti ir daugiau, o kai kurie neapsikentę net rengia protestus. Kaip stebuklo karantino atlaisvinimo laukia daugelis verslų, kurie valdžios paramą vadina niekine ir kaip vienintelę išeitį mato kuo greitesnį leidimą vykdyti įprastą veiklą. Tarp jų – ir tų pačių pirčių atstovai, kurie negudravo ir nepasivadino viešosiomis.

Pirtininkų asociacijos valdybos narys Robertas Gruzinskas neslėpė lūkesčių, kad, mažėjant susirgimų skaičiui, būtų galima galvoti apie pirtelės atidarymą siauram ratui lankytojų. Pasak R.Gruzinsko, kalbant apie karantino psichologinius padarinius, pirtelė būtų puikus atsipalaidavimo šaltinis. Be to, šiluma skatina organizmą gaminti daugiau laimės hormonų.

Tačiau vertinti viešųjų pirčių veiklą karantino metu R.Gruzinskas nesiėmė. „Man sunku vertinti, kodėl buvo priimtas toks sprendimas, tačiau bet kokiu atveju gerbiu įstatymus priimančias institucijas ir manau, kad jie turi atitinkamą informaciją, kodėl taip yra. Aš net nežinau, kiek tų viešųjų pirčių yra ir neįsivaizduoju, kaip jos veikia. Tikiu, kad jų veikla neprieštarauja įstatymams ar poįstatyminiams nutarimams“, – kalbėjo pašnekovas.

Pirtininkų asociacijos valdybos narys svarstė, kad gal viešosiose pirtyse, į kurias žmonės eina dėl higienos, užtikrinamas saugumas ir nėra problemiškų dalykų. „Manyčiau, visi paisome įstatymų ir susitelkiame dėl esamos situacijos, kiek įmanoma, užtikrinti saugumą. Visi mes esame skirtingi: vienam pasakyk, kad galima, tai jis iš to padarys labai daug, kitas laikysis supratingumo ir apsiribos minimaliomis galimybėmis“, – dėstė jis.

Viešosioms pirtims veikti leista, o tikri pirtininkai nustumti į užribį. (Asociatyvi Shutterstock nuotr.)

R.Gruzinskas neslėpė girdėjęs kalbų, kad virusas žūsta aukštoje temperatūroje, tačiau su moksliniais tyrimais, kurie aiškiai atskleistų pirties įtaką viruso plitimui, nesusidūrė. Pašnekovas svarstė, kad garinėje pirtyje, kur aukšta temperatūra, rizika užsikrėsti sumažėja, tačiau ji padidėja po pirties laiką leidžiant priepirtyje.

„Aš būčiau už pirties kultūros tęstinumą, tačiau reikia žiūrėti, kiek tai įmanoma prisilaikant esamos politikos. Manau, kad Vyriausybė daro teisingai, nes kiekviena gyvybė, kiekvienas prarastas žmogus yra labai svarbus ir mes negalime tik dėl savo malonumo sakyti, kad gali būti kitaip“, – situaciją vertino Pirtininkų asociacijos valdybos narys.

Primena diskriminaciją

Kiek dramatiškiau į nedarbo pusmetį žvelgia Lietuviškos pirties bičiulių draugijos vadovas Egidijus Žukauskas. „Gal tokia ir diskriminacija išeina. Tos pačios savivaldybės ribose vienam šeimos ūkiui gal ir būtų galima nuomoti tas pirtis. Bet karantinas yra karantinas. Pačioje garinėje pirtyje saugu, o išėjus iš garinės jau būtų galima saugotis virusų“, – svarstė E.Žukauskas.

Viešųjų pirčių darbo E.Žukauskas sakė negalintis komentuoti, nes nevaikšto į jas ir nežino, kas ir kaip ten vyksta. Tačiau pripažino, kad tarp pirtininkų buvo pastebėjimų, kad viešosios pirtys veikia visu tempu, o štai mažosios negali dirbti, nors žmonių srautai akivaizdžiai būtų mažųjų pirčių naudai.

„Tačiau gal ten sudaryti kokie nors pirties lankymo grafikai, gal ten viskas sustyguota. Laikas viešojoje pirtyje yra ribojamas. Viešosiose pirtyse žmonės tarsi laikosi lankymosi grafiko, turi pažįstamų, su kuriais ten bendrauja. Tada kažkaip gal ir susidaro tokios pirtininkų grupelės ir, matyt, pasitiki vieni kitais. O kaip kituose darbo kolektyvuose žmonės dirba?“ – nors ir nesidžiaugdamas tuo, kad mažos pirtys negali veikti, nepuolė smerkti asmens higienai skirtų viešųjų pirčių pašnekovas.

Lietuviškos pirties bičiulių draugijos vadovas tikisi, kad, sušvelninus karantiną, bus galima pradėti ir mažų pirtelių veiklą. Nemažai daliai tai yra verslas ir pajamų šaltinis.

Kad pavojaus varpais skambinti jau laikas, rodo vasario 22-ąją, pirmadienį, Kaune užfiksuoti net keli incidentai.

Kauno policijos duomenimis, pirmadienio popietę, 13.04 val., pačioje miesto širdyje, Laisvės alėjoje, nuo 40 numeriu pažymėto pastato stogo ant lengvojo automobilio „Volkswagen Golf“ nukrito sniego lavina ir jį apgadino. Į incidento vietą vyko policijos ekipažas, kadangi automobilio savininkas norėjo užregistruoti įvykį. Tikėtina, kad bus prašoma draudimo atlyginti padarytą žalą – nukritęs sniegas apgadino transporto priemonės stogą ir suskalbė lango stiklą.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Kylantis termometro stulpelis tikrai padarė savo – policijos pareigūnai vis gauna pranešimus dėl sniego apgadinto turto. Dažniausiai nukenčia transporto priemonės. Atvejų, kad būtų nukentėję žmonės, kol kas neturime. Raginame žmones būti atsargiems ir saugoti savo turtą – nestatyti transporto priemonių ten, kur stogai gausiai padengti sniegu ar kabo varvekliai“, – portalui kauno.diena.lt kalbėjo Kauno policijos atstovė spaudai Odeta Vaitkevičienė.

Dar vienas ne ką mažesnį pavojų galėjęs sukelti įvykis užfiksuotas beveik tuo pačiu metu, apie 13 val., Savanorių prospekte. Apie jį plačiau papasakojo Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė spaudai Džiuginta Vaitkevičienė.

„Ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad Savanorių pr. ant 206 numeriu pažymėto pastato stogo pavojingai kabo vadinamoji sniego gaudyklė. Žmonės baiminasi, kad atitvarai nenukristų ir nesužalotų praeivių“, – pasakojo ugniagesių atstovė.

Pasak jos, atvykus nurodytu adresu rasti pavojingai kabantys vadinamosios sniego gaudyklės atitvarai, informacija jau buvo žinoma ir namo administratoriui.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Ugniagesių gelbėtojų pagalbos buvo atsisakyta, kadangi namo administratoriaus atstovai patys pažadėjo išsikviesti techninę pagalbą ir sutvarkyti problemą“, – detalizavo Dž.Vaitkavičienė ir užsiminė, kad kol vyks tvarkymo darbai, ši vieta aptverta „Stop“ juosta.

Pašnekovė akcentavo, kad prasidėjus permainingiems orams, kai temperatūra pakyla aukščiau nulio, pavojų kelia ne tik sniegas ant stogų, bet ir varvekliai.

„Varveklis, krentantis nuo stogo, gali stipriai sužaloti ne tik praeivius, bet ir apgadinti šalia namo stovinčius gyventojų automobilius. Saugokite save ir savo turtą“, – sakė Dž.Vaitkevičienė.

Kas turi rūpintis?

Kauno miesto savivaldybės atstovų teigimu, už pastatus atsakingi jų savininkai ar valdytojai, tad ir varvekliais jie turėtų pasirūpinti patys.

Raginame žmones būti atsargiems ir saugoti savo turtą – nestatyti transporto priemonių ten, kur stogai gausiai padengti sniegu ar kabo varvekliai.

„Mūsų žiniomis, Centro seniūnija jau prieš kurį laiką buvo perspėjusi seniūnijos gyventojus bei namų savininkus ar administratorius nepalikti varveklių kaboti ant pastatų ir taip nekelti papildomo pavojaus praeiviams. Vis dėlto dar kartą norėtume paprašyti pastatų savininkų pasirūpinti jų pačių bei praeivių saugumu ir nepalikti varveklių pavojingai kyboti“, – portalui kauno.diena.lt teigė Kauno savivaldybės Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėjas Raimundas Endrikis.

Daugiabučius namus administruojančios bendrijos ar pastatus administruojančios įmonės, kol dar neįvyko nelaimė, turėtų pasirūpinti ne tik varvekliais, bet ir nukasti sniegą tose vietose, kur gali susidaryti pavojingos nuošliaužos. Prieš pradedant tokius darbus, vietas, kuriose kyla pavojus praeivių gyvybei ar gyventojų turtui, būtina aptverti įspėjamosiomis juostomis.

Privačių namų savininkai arba nuomininkai turi užtikrinti praeivių saugumą, tad būtina nukasti sniegą, nukapoti susiformavusį ledą, slidžias vietas pabarstyti smėlio mišiniu.

Labai aukštai kabančių varveklių patiems gyventojams šalinti nepatartina, nes tam reikia specialios technikos bei įrangos. Privačių namų savininkams, nusprendusiems pašalinti varveklius, reikėtų laikytis pagrindinių saugumo taisyklių:

* Niekada nelipkite ant apsnigto ar apledėjusio stogo daužyti varveklių.

* Niekada nestatykite kopėčių tiesiai po kabančiais varvekliais, neremkite kopėčių į apledėjusius vandens surinkimo latakus.

* Kopėčias statykite ant lygaus ir stabilaus pagrindo.

* Įsitikinkite, kad krisdami nudaužyti varvekliai neužkris ant žmonių, naminių gyvūnų ar asmeninio turto. Jei įmanoma, teritoriją, į kurią gali kristi varvekliai, aptverkite apsaugine juosta.

* Varveklius daužykite pakankamo ilgio medine kartimi, kad pats nesusižeistumėte.

* Daužydami varveklius nenaudokite perteklinės jėgos. Per smarkiai daužant varveklius galima pažeisti stogo konstrukcijas. Jei varvekliai masyvūs ir jų neįmanoma lengvai nudaužti, kreipkitės į profesionalias tarnybas.

* Niekada nedaužykite varveklių, jei arti yra elektros perdavimo linijos ar kitų komunikacijų. Medinė kartis, kurią naudojate varvekliams daužyti, turi būti trumpesnė nei atstumas iki laidų.

* Nudaužytus varveklius būtina nedelsiant nustumti nuo šaligatvio ar tako.

Būtina saugotis patiems

Eidami į darbą, mokyklą ar grįždami namo stenkitės išvengti žiemos pavojų. Labai atsargiai lipkite apledėjusiais laiptais, nepaslyskite leisdamiesi nuokalne ar eidami šaligatviu, nevaikščiokite arti aukštų pastatų, nestatykite prie jų ar apsnigtų medžių automobilių. Įspėkite vaikus apie gresiančius pavojus ir nepalikite mažamečių lauke be priežiūros.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Žiemą ant statinių stogų kaupiasi sniegas, o atšilus orui – ledas ar vanduo ir labai padidėja apkrovos. Tokie pokyčiai veikia statinius ir gali sukelti griūtis ar avarijas. Statinio konstrukcijų mechaniniam atsparumui ir pastovumui poveikį gali sukelti sniegas, ledas ar tirpstančio sniego ir ledo vanduo, užkemša lietaus nutekėjimo sistemas, bėga ir patenka ant statinio konstrukcijų. Šąlant vanduo ardo ir gadina konstrukcijas, mikroplyšiai didėja, veikiami temperatūrų skirtumo.

Siekiant išvengti galimų avarijų ir nelaimingų atsitikimų, būtina stebėti sniego storį, apledėjimus ir jų poveikį statiniams bei aplinkai. Susikaupęs sniegas, ledo varvekliai turi būti šalinami nuo statinių išorinių konstrukcijų. Nuo laiptelių, šaligatvių, takelių ir prieigų turi būti nuvalytas sniegas, pabarstyta smėliu. Tokiu būdu galima išvengti nelaimių ir skaudžių pasekmių.

STT šešėlis

Šie veiksmai jau dabar sulaukia kritikos – Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) nurodo, kad Viešųjų pirkimų įstatymas nenumato pirkimų patobulintų neskelbiamų derybų būdu. Ir tai jau ne pirmas atvejis, kai pirkimus organizuojanti Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) linksniuojama dėl netinkamo pirkimų planavimo.

Į VPT kritiką sureagavo ir laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Jis tikina, kad COVID-19 valdyti reikiamų priemonių kiekį ateičiai sunku nuspėti dėl nuolat besikeičiančios situacijos. Anot jo, jei priemonių rezerve būtų per daug, būtų keliami klausimai dėl iššvaistytų biudžeto lėšų.

Po pavasarį skubiai įsigytų testų ir kitų reikalingų medžiagų, pasibaigus karantinui, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadai suskubo pasigirti pradėtais ikiteisminiais tyrimais, primenančiais linčo teismus.

Siekdami to išvengti, dabar NVSPL atstovai pakvietė pareigūnus dalyvauti pirkimų procese ir prižiūrėti, kad viskas būtų skaidru. Tačiau STT ir FNTT vadovai atsakomybės kratėsi ir teigė, tik galintys suteikti pagalbą. Pareigūnai tarsi tarpininkai parenka tinkamą tiekėją be jokios atsakomybės?

Lapkričio 30-ąją įvyko pirmasis patobulintų neskelbiamų derybų būdu vykęs pirkimas. NVSPL duomenimis, konkurso metu į skirtingas pozicijas sulaukta 18 pasiūlymų, kuriuos pateikė 11 skirtingų tiekėjų. Jau pasirašytos ir pirmosios sutartys. 

Medžiagų, reikalingų COVID-19 tyrimams, suskubta nupirkti patobulintu neskelbiamų derybų būdu. (freepik.com nuotr.)

Kalba, bet nedaro

Per pirmąją koronaviruso bangą visuomenininkas, verslininkas ir teisininkas Šarūnas Narbutas padėjo, kai reikėjo skubiai įsigyti trūkstamų priemonių. Dėl to jis atsidūrė STT taikinyje. Dabartinę situaciją įvertinęs vyras sako, kad istorija kartojasi – galime sulaukti dar ne vieno linčo teismo.

– Lyginant su pirmąja koronaviruso banga, kaip vyksta reikalingų priemonių, COVID-19 testų viešieji pirkimai šiuo metu? Pavasarį valstybė prašė verslo paramos. Jūs buvote vienas iš tų, kuris tuomet aktyviai dalyvavote. Ar pati valstybė tvarkosi gerai?

– Galiu remtis tik tuo, ką matau viešumoje. Šiuo metu viskas vyksta pagal įprastai taikos sąlygomis vykdomus viešuosius pirkimus, kurie užtrunka kelis mėnesius, kol viską įvertina specialistai. Kai paskelbiamas konkursas, duodamas mėnesis laiko tiekėjams pateikti siūlymų. Tačiau, kai tie siūlymai gaunami, juos vertina du, tris ar keturis mėnesius. Ir šie terminai vadinami skubiais. Negana to, kai jau išrenkama mažiausia kaina ir pasirašoma sutartis, tuomet joje dar nurodoma, kad tam tikros priemonės turi būti pristatytos per du, tris ar šešis mėnesius. Būna atvejų, kai, vienai kuriai nors kompanijai laimėjus konkursą, likusieji šį sprendimą skundžia. Tuomet vyksta teisminiai procesai, kurie vėl užtrunka mėnesius, per kurį jokių sutarčių negalima sudaryti ir priemonių neįsigysi.

Buvo viešųjų pirkimų, kurių konkursus skelbė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Ekstremalių sveikatos situacijų centras, vykdytų po pirmosios bangos, kažkur gegužės mėnesį, kurie skelbti aprūpinti valstybės rezervą, o sutartys su tiekėjais pasirašytos tik rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo pradžioje. Apie tai jau buvo garsiai paskelbta, kad nupirkome antbačių, apsauginių veido kaukių. Tačiau tai tik dalis priemonių, o kaip sekasi su kitomis – kombinezonais, pirštinėmis – klausimas lieka atviras.

Taip pat, NVSPL viena vertus perka testus, reagentus, terpes ir mėgintuvėlius ne tik sau. Tačiau visa tai atskirai turi pirkti ir gydymo įstaigos, kurios pačios organizuojasi viešuosius pirkimus. Kaip sekasi kiekvienai gydymo įstaigai, mes negirdime ir nežinome, todėl apie trūkumus konkrečioje gydymo įstaigoje sunku vertinti.

Valstybinė paslaptis?

– Susidaro toks įspūdis, kad, apskritai, nėra žinoma ar bent viešai neskelbiama, kiek Lietuva yra sukaupusi rezervo?

– Atskiros ligoninės priemonių rezervai yra kažkodėl valstybinė paslaptis, ir mes, visuomenė, to nežinome.

Dar pavasarį SAM ir Vyriausybė siūlė įstatymo projektą, pagal kurį atskiros savivaldybės priemonėmis turi aprūpinti sau pavaldžias institucijas, gydymo įstaigos turi rūpintis savo situacija, o tik tuomet, kai jau kažko nebeužtenka, kreiptis į valstybės rezervą.

Šis įstatymas patvirtintas lapkritį ir dar garsiai apie tai pasidžiaugta. Tačiau ką jis reiškia? O reiškia tai, kad centrinė valdžia nusimetė atsakomybę dėl apsaugos priemonių, nes jie pagal įstatymą tai padaryti įpareigojo savivaldybes ir gydymo įstaigas. Nesakau, kad šis įstatymas yra blogas – logiška, kad savivaldybės ir gydymo įstaigos pačios turi žinoti ir stebėti informaciją, tačiau kažkodėl apie tai niekas nekalba, niekas nežino, kokia situacija būtent jose, o pasakoma tik tiek, kad valstybės rezervas visko turi pakankamai, nors jis net nėra pagrindas.

Paskutinė SAM viešai skelbtina informacija apie tai, kokių priemonių ir kiek yra paskirstyta gydymo įstaigoms, buvo balandžio 21 d. Tai kodėl mes visos situacijos nematome dabar, nors kalba eina apie mokesčių mokėtojų leidžiamus pinigus priemonėms pirkti.

Prisiminkime, kad visai neseniai Prezidentas Gitanas Nausėda po susitikimo su suburta ekspertų grupe pasakė, kad reikalauja, jog būtų pateikta informacija apie visas apsaugos priemones – apie tai, kur ir kiek jų liko. Tačiau po tokio, sakykim, gan griežto Prezidento reikalavimo ir vėl stojo tyla, mes vis tiek nieko nežinome. Tai galima tik spėti, kad arba tiesiog nereaguojama į Prezidento prašymą, arba, pradėjus skaičiuoti priemonių likučius, nuspręsta nieko toliau nekomunikuoti. Kaip kovo mėnesį mes nežinojome realios padėties, taip ir dabar nežinome.

– Neseniai suburta Prezidento ekspertų grupė rekomenduoja pereiti nuo šiuo metu COVID-19 nustatyti naudojamų PGR tyrimų prie greitųjų antigeno testų.

– Atliekant antigeno greitąjį testą nereikia nei laboratorijos patalpų, ypatingos aplinkos, nereikia jokios laboratorinės įrangos, gydytojų ar laborantų. Šie testai gana aktyviai naudojami kitose Europos šalyse (su šepetėliu yra paimamas tepinėlis iš nosiaryklės, šepetėlis kelioms minutėms įdedamas į konteineriuką su tirpalu, paskui keli to tirpalo lašai užlašinami ant greitojo testo plokštelės su dviem langeliais. Per 15 min. pasirodo dvi juostelės, analogiškai kaip su nėštumo testu. Viena juostelė yra kontrolinė, kita – tyrimo juostelė. Testo interpretacija labai paprasta: dvi juostelės – tyrimas teigiamas, žmogus yra užsikrėtęs koronavirusu, jeigu atsiranda tik viena kontrolinė juostelė – neigiamas – aut. past.).

Nors auksinis standartas išlieka PGR testai, tačiau Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dabar jau rekomenduoja naudoti greituosius antigeno testus. Tokios rekomendacijos pasigirdo, kadangi testavimo apimtys labai išaugo – pavasarį per piką mūsų laboratorijos darė apie 8 tūkst. testų per dieną, o dabar matome, kad skaičius išaugo iki 13–15 tūkst. per dieną. Lietuva yra tarp penkių Europos valstybių, kurios testuoja daugiausia, tačiau tai nereiškia, kad problemų nėra. Mes matome, į kokią situaciją papuolėme – nesugebame ištirti visų per dieną gautų testų. Tyrimai atsilieka jau ne kelias valandas, o kelias ar daugiau dienų, o dėl to ir naujų atvejų atsekamumas tampa labai sudėtingas. O kuo ilgiau nežinome, kad ištirtas atvejis yra teigiamas, tuo didesnė rizika, kad toks žmogus yra grėsmė užkrėsti kitus.

Tačiau ir čia keista situacija – apie greituosius antigeno testus, apie jų reikiamybę, mes diskutuojame jau tikriausiai trečias mėnuo, tačiau jokių realių veiksmų juos pradėti naudoti nedaroma.

Daugelis Europos šalių juos naudoja, tačiau mes, net ir negebėdami suvaldyti situacijos, kažkodėl delsiame. Net jei dabar pradėtume viešųjų pirkimų procedūras, panašu, kad jų vis tiek dar ilgokai tektų laukti dėl visų įsigijimo procedūrų. O situaciją reikia spręsti čia ir dabar.

Susidaro įspūdis, kad ne tik neišmoktos pamokos po pirmosios bangos, bet rudenį atsirado ir naujų grėblių, ant kurių nenustojame laipioti.

Veikia skirtingai

– Kaip su pandemija šiandien tvarkosi Lietuva? Matome, kad naujų atvejų skaičius per dieną siekia ir po 2 tūkst., jau turėjome ir naują kiek didesnį nei 2,3 tūkst. atvejų rekordą. Bet ar tikrai viskas taip blogai?

– Ne viskas, nors per devynis mėnesius tikrai buvo galima pasiruošti geriau. Nors testavimo klausimas išlieka sudėtingas. Didėja testavimo apimtys, tačiau laboratorija nespėja visų testų patikrinti. Tiesa, galime pasidžiaugti, kad mobiliųjų punktų sistema veikia puikiai net ir labai sudėtingomis sąlygomis.

Tačiau turime žiūrėti realistiškai. Pirmąją koronaviruso bangą mes suvaldėme gerai, nes sprendimai buvo greiti, priemonės, kai jų reikėjo, buvo pristatomos greitai. Tada reikalingi testai buvo nupirkti greitai ir testavimo apimtys nesumažėjo. Žiūrint į dabartinę situaciją, yra beveik tokie patys karantino ribojimai, kokie ir buvo pavasarį, tačiau, pagal naujų atvejų skaičių, viruso plitimas nevaldomas.

Nenoriu kelti panikos, tačiau, žvelgiant į realius atvejų skaičius, kurie tenka 100 tūkst. gyventojų, mes esame beveik tame pačiame lygyje, kaip ir šalys, iš kurių pavasarį juokėmės ir sakėme, kad jie nesusitvarko – Italija, Jungtinė Karalystė ir net ta pati Amerika.

Antivakserių koziriai

– Lietuva su kitomis ES valstybėmis dalyvaus įsigyjant visas kuriamas COVID-19 vakcinas, dėl kurių derasi Europos komisija (EK). Viešai skelbiama, kad jų užteks paskiepyti 70 proc. gyventojų. Ar nebus taip, kad susipirksime daug vakcinų, tačiau nebus tiek norinčių skiepytis?

– Mano akimis, visi tie žingsniai, kurie daromi ES lygiu, yra teisingi ir protingi. Tačiau yra ir tam tikros rizikos – tiek ES, tiek Lietuva perka katę maiše. Mes kalbame apie preliminarias sutartis, kad, kai tik vakcina bus registruota, mes ją perkame.

Šioje vietoje norėčiau priminti apie tai, ką dar vasarą sakė SAM – kad Lietuva nieko pati nepirks, o lauks, ką nupirks ES. Tačiau tai dar nereiškia, kad mes vakciną gausime tuo pat metu, kaip ir, tarkim, prancūzai ar vokiečiai. Mes ją galime gauti ir po pusės metų, o laikas čia pats svarbiausias. Tai kodėl prancūzai ar vokiečiai jas gautų pirmiau? Kadangi šalia europinių sutarčių jie vis tiek derasi tiesiogiai su ta pačia kompanija. Lietuva anksčiau sakė, kad mes to nedarysime. O praėjus Seimo rinkimams, nuomonė pasikeitė ir SAM teigia, kad Lietuva pati derasi dėl vakcinų. Susiprasti prireikė beveik keturių mėnesių. Todėl tik dabar ėmus derėtis, klausimas, kada vakcinos visgi pasieks mūsų šalį.

Kitas svarbus dalykas – vakcinos efektyvumas. Kai vakcina bus įregistruota, bus tikrinamas jos saugumas. Tačiau tie saugumo duomenys bus labai preliminarūs. Nes taip, mes galime matyti, kad žmogus, turėdamas gretutinių ligų ir būdamas vakcinuotas, nenumirė, jam nepasireiškė kokių nors sudėtingų komplikacijų. Tačiau kartu negalime įvertinti, ar visi išvardyti dalykai vakcinuojant vis naujus žmones nepasireikš po metų, dvejų ar trejų. Ir va būtent tai yra antivakserių koziriai. Tačiau, grįžtant prie vakcinos saugumo, tikrai tarsi atsiduriame tarp kūjo ir priekalo – ar lauksime metus, dvejus, kol saugumo duomenys bus visiškai tikslūs, ar prisiimame tam tikrą riziką, kad su vakcinomis kas nors gali būti ne taip.

Kalbant apie tai, kada vakciną turėsime Lietuvoje, tai anksčiau buvo manoma, kad iki šių metų pabaigos. Amerika, panašu, ją tikrai iki šio termino turės, tačiau tai visai kitokia rinka, kuri vadovaujasi visai kitokiais saugumo reikalavimais. ES jokių išimčių teigia nedarysianti, ir saugumą laiko pačiu svarbiausiu kriterijumi. Todėl galima manyti, kad visiems patikrinimams, saugumui įvertinti prireiks dar metų.

Manau, kad lygtyje dėl vakcinų dar yra daug nežinomųjų. Nes ką mes žinome dabar – tai, kad vakcina suveikia, t.y., jog žmonės koronavirusu neužsikrečia, kai jie pasiskiepija. Bet mes neturime duomenų, kiek tas efektyvumas išlieka. Mes nežinome, ar žmogus, praėjus, tarkim, trims mėnesiams, pusei metų, lygiai taip pat nebegali užsikrėsti. Tačiau nepaisant viso šio sudėtingo scenarijaus, geras žingsnis tas, kad mes, kaip maža šalis, visgi nusprendėme patys derėtis su atskiromis kompanijomis.

Dabartinę situaciją įvertinęs Š.Narbutas sako, kad istorija kartojasi – galime sulaukti dar ne vieno linčo teismo. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

– Kadangi vakcinas perkame iš skirtingų tiekėjų, jas gavę pradėsime kritiškai vertinti – kad gal kažkuri veikia geriau, kažkuri ne tokia veiksminga?

– Taip tikrai bus, neišvengiamai. Iš tikro vakcinos skirtingai ir veiks, kadangi jų pagrindas nevienodas. Tačiau turėtume suprasti, kad tomis vakcinomis, kurios bus įregistruotos Europos vaistų agentūros, efektyvumu ir saugumu galime pasitikėti. ES reguliavimas, šiuo atveju, yra kone pats griežčiausias pasaulyje, griežtesnis nei kituose žemynuose, įskaitant ir JAV ar Kanadą.

Išmokta pamoka

– Pamenu, kai garsiai kalbėjote apie onkologinius ligonius ir jiems laiku neteikiamą ypač reikalingą pagalbą pirmojo karantino metu. Kokia situacija dabar?

– Šioje vietoje tikrai galiu pasidžiaugti, kad pirmosios koronaviruso bangos pamokos yra išmoktos. Pirmąją dieną, kai buvo paskelbtas antrasis karantinas, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) paklausė visų onkologinius ligonius gydančių įstaigų, ar bus ribojamos pacientų apimtys dėl karantino. Visi labai operatyviai, geranoriškai, aiškiai iškomunikavo, kad paslaugos nebus stabdomos, kad visa reikalinga pagalba yra perorganizuojama taip, kad pacientai ją gautų.

Pavienių istorijų, žinoma, pasitaiko ir jų išgirstame, tačiau net ir tuomet, kai pasigirsta, kad planinės operacijos gali būti stabdomos, onkologų bendruomenė stengiasi suteikti pagalbą onkologiniams ligoniams maksimaliomis pastangomis.

– Kas padėtų suvaldyti COVID-19 mūsų šalyje?

– Padidėjus testavimo apimtims, reikia imtis visų priemonių, kad testavimas vyktų greitai. Tai padaryti galima naudojant greituosius antigeno testus. Tuomet matytume realią padėtį, turėtume tikslius reikalingus duomenis, kurie yra svarbūs kontaktams atsekti ir neužsikrėsti kitiems asmenims.

Visuomenė turėtų grįžti prie tokios pat rimties, kuri buvo pirmojo karantino metu. Dabar matome, kad nuo suvaržymų pavargę, gal kai kuo nusivylę žmonės nelinkę laikytis rekomendacijų, o būtent jos ir padėjo, kad dar pavasarį padėtį buvo galima kontroliuoti.

Didelė dalis rezultato priklauso nuo Vyriausybės komunikavimo su visuomene, gebėjimo įtikinti, kad štai, pabūkime rimtyje kurį laiką ir tada galėsime gyventi laisviau, virusą pavyks suvaldyti. Dabartinė situacija neįtikinama, nes chaoso yra ir su statistiniais duomenimis, klystama su testavimo rezultatais, o tai didina nepasitikėjimą.

Kol kas antroji koronaviruso banga yra orientuota tik į proceso valdymą, tačiau ne į rezultatą. Būtų gerai, kad bent tie vykdomi procesai veiktų tinkamai, tačiau taip nėra. Vien tai, kad kol kas negirdime apie priemonių trūkumą, nėra joks nuopelnas. Nes mes nežinome, ar apsaugos priemonių ir testų nepritrūks metų pabaigoje, nežinome, ar žiemos šventes sutiksime be karantino.

– Praėjusią savaitę NVSPL viešai paskelbė, kad daugelio COVID-19 tyrimams reikalingų medžiagų, pagal dabartines testavimo apimtis, neužteks iki Kalėdų, todėl jos bus perkamos patobulintų neskelbiamų derybų būdu. Lapkričio 30-ąją jau vyko vokų atplėšimas, pasirašytos pirmosios sutartys. Toks sprendimas priimtas, nes kitu atveju priemonės greičiausiai būtų pristatytos tik 2021-ųjų pradžioje. Kaip vertinate tokį sprendimą? Ar jis užtikrins skaidrų priemonių pirkimą?

freepik.com nuotr.

– Sunku komentuoti, kas yra patobulintos neskelbiamos derybos, nes tai nėra teisinis terminas. Kai jos buvo nepatobulintos,  pirkimai įvyko, prekės buvo pristatomos per savaitę, bet kartu prisistatė ir specialiosios tarnybos.

Iš NVSPL vadovo viešo komentaro supratau, kad visi tiekėjai yra raginami pateikti savo siūlymus ir iš jų bus renkamasi, kas siūlys greičiausią pristatymo terminą ar geriausią kainą. Dabar ir buvusioji, ir naujoji valdžia atvirai sako, kad visi tarnautojai ar vadovai bijo dėti parašą ant sutarčių. Gerai, kad ieškoma naujų būdų, kaip įsigyti prekių per kelias savaites, o nelaukti pusės metų, kaip įprasta atvirų tarptautinių pirkimų atveju. Nes kitaip noras griežtinti karantino ribojimus gali atsirasti vien dėl to, kad priverstinai mažės testavimo apimtys. O ar tai nesibaigs linčo teismais, – parodys laikas.

Asmeninė atsakomybė

NVSPL vadovas Danas Bakša praėjusią savaitę teigė, kad kai kurių medžiagų, reikalingų tyrimams, neužteks nė iki Kalėdų, todėl šios medžiagos bus perkamos patobulintu neskelbiamų derybų būdu.

Pirkimas tokiu būdu, anot NVSPL, leis greičiau įsigyti reikalingų priemonių ir jas pristatyti gydymo įstaigoms, laboratorijoms bei mobiliesiems punktams.

Toks sprendimas, pasak laboratorijos, priimtas dėl to, kad, vykdant įprastas viešųjų pirkimų procedūras, priemonės greičiausiai būtų pristatytos tik 2021-ųjų pradžioje.

D.Bakša pakvietė dalyvauti STT ir FNTT pareigūnus lapkričio 30-ąją vykusiame vokų atplėšime ir kitose tolesnėse pirkimo procedūrose. Tačiau abi tarnybos pareiškė nedalyvausiančios pirkimų procese. Tik pažadėjo, kad gali suteikti pagalbą.

NVSPL duomenimis, lapkričio 30-ąją vykusio konkurso metu į skirtingas pozicijas sulaukta 18 pasiūlymų, kuriuos pateikė 11 skirtingų tiekėjų. Jau pasirašytos ir pirmosios sutartys.

D.Bakša teigė besiimąs "asmeninės atsakomybės dėl skaidraus ir greitesnio priemonių įsigijimo koronaviruso tyrimams".

Jis vienai svarbiausių koronaviruso situacijos valdymo įstaigų vadovauja nuo spalio mėnesio.

D.Bakša pastaruoju metu kritikavo VPI, kai, užsitęsus pirkimų procedūroms, įstaigoje buvo likę nedaug mėgintuvėlių, reikalingų testams atlikti.

Šaltinis: BNS

Vadovauti Kauno pareigūnams E.Jablonskas pradėjo po garsiai nuvilnijusio korupcijos skandalo, kai, kaip pats sako, atmosfera pareigūnų gretose buvo įtempta. Tuomet interviu "Kauno dienai" jis teigė turintis aiškų tikslą, tačiau tikriausiai net negalėjo pagalvoti, kad teks susigrumti ir su koronaviruso pandemijos gniaužtais.

Paskutinėmis savo darbo Kaune dienomis kalbintas E.Jablonskas nuoskaudos dėl išėjimo nejaučia, anaiptol – džiaugiasi tuo, ką pavyko nuveikti, ir labiausiai tikisi, kad pradėti darbai Kaune nesustos. Buvęs pareigūnų vadovas nebando slėpti ir to, kad prie gyvenimo mūsų mieste reikėjo prisitaikyti, o kai kuriais atvejais, net perkratyti ir savo asmenines savybes.

E.Jablonskas kol kas negrįš vadovauti Imuniteto tarnybai, o vadovaus Marijampolės policijai. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Džiaugiasi rezultatais

– Lygiai dvylika mėnesių Kauno policijos vadovo kėdėje. Tai trumpas ar pakankamas laikas tikslams įgyvendinti?

– Kaip jau buvau minėjęs, mano misija čia buvo tęsti pradėtus darbus, kad veikla nesustotų, kad žmonės nesibaimintų ir dirbtų pradėtus darbus. Neslėpsiu, kad pirmosios savaitės tikrai buvo nelengvos ne tik man, bet ir visai policijos bendruomenei, nes atėjau nelauktai ir neprašytai (juokiasi). Reikėjo nemažai diplomatinių pastangų bendrai kalbai rasti ir išsiaiškinti, ką reikia keisti kuo greičiau, o kam prireiks ilgesnio laiko. Ir tų nuomonių visokių buvo kolektyve, jų, tikiu, yra ir dabar. Juk kiekvienas pokytis atneša nemažai nerimo. Nepaisant visko, manau, ir per metus pavyko pakankamai padaryti arba bent užvesti ant teisingo kelio. Dabar svarbiausia, kad pradėti darbai tęstųsi.

Tikriausiai nesuklysiu sakydamas, kad ir pati Kauno policijos bendruomenė pasikeitė kartu su manimi. Pats asmeniškai labai džiaugiuosi ta komanda, kuri buvo aplink mane, kuri manimi patikėjo ir dirbo su manimi kartu dėl bendrų tikslų.

Gaunu kolegų laiškų, kurie tiesiog padėkoja už ramybę, tvyrojusią šiuos metus. Nors planuose dar buvo daugybė dalykų, tačiau gaunamas atgalinis ryšys leidžia išeiti ramia sąžine.

– Ar jau bandėte apibendrinti visų metų darbus?

– Žvelgiant retrospektyviai, pirmiausia, ką padariau atvykęs, tai stengiausi suvaldyti vadinamąją krizę Kauno policijoje po kilusio korupcijos skandalo. Tuomet sekė jau kiti darbai – išsprendėme nemažai ekonominių klausimų, kurie šiandien Kauno policijai leidžia sutaupyti ne vieną dešimtį tūkstančių eurų. Išspręsti kai kurie neūkiškumo klausimai, atnaujinta įranga, skirta dėmesio veiklos kokybei gerinti.

Didelį dėmesį skyrėme policijos bendruomenės kultūrai. Šiuo aspektu man buvo lengva, kadangi atėjau iš šalies, tad visi sutikti nauji kolegos buvo vienodi, į viską galėjau pažvelgti kitomis akimis. Stengiausi įdiegti tai, kad mes šioje bendruomenėje visi esame lygūs, mus skiria tik laipsnis ir pareigos, tačiau visų darbas vienodai svarbus, visi vienodai dirbame gyventojų labui.

Visokių nuomonių buvo iš pat pradžių, visokių jų liko ir dabar. Kai kuriais mano priimtais sprendimais kolektyvas džiaugiasi, kai kuriais, manau, nelabai.

Pertvarkėme ir vadinamąjį autoūkį, kur pradėta vadovautis filosofija, kad ne pareigūnas turi prašyti jam priklausančio tarnybinio automobilio, o įstaiga turi užtikrinti, kad kiekvienas darbe gautų viską, ko reikia funkcijoms atlikti. Dar vienas svarbus momentas, kurį susitikimų metu akcentuodavo ir patys pareigūnai, – kone kiekvieno iškvietimo metu tarsi savotiška baimė sėsti prie tarnybinio automobilio vairo. Taip buvo todėl, kad, jei yra koks nors ekstra atvejis, visuomet dalį žalos išskaičiuodavo iš paties pareigūno. Mano mintis buvo įvertinti iš naujo šią tvarką, pasidaryti naują algoritmą, pagal kurį kiekvienu atveju sprendžiama, ar ta žala bus išskaičiuota, ar ne. Svarbu, kad pareigūnas patogiai jaustųsi savo darbo vietoje, o ne bijotų kokių nors padarinių. Įdomiausia tai, kad, priėmus tokį sprendimą, eismo įvykių, į kuriuos patenka policijos pareigūnai, sumažėjo apie 40 proc.

Telkiant dėmesį į organizacijos kultūros gerinimą, priimtas sprendimas dėl darbo laiko lankstumo. Pareigūnas gali pradėti darbą anksčiau arba baigti vėliau, naudojant suminę darbo laiko apskaitą. Iki šiol dėl to reikėdavo komisijų, kurios svarstydavo, ar leisti. Atsirasdavo lyg nepasitikėjimas juo pačiu. Mano nuomonė šiuo klausimu buvo aiški – pareigūnas parašo prašymą, viršininkas jį tvirtina ir kartu prisiima už tai atsakomybę.

Neseniai man vienas kolega pasakė: "Ateiti iš Imuniteto valdybos ir įgyti pasitikėjimą – čia jau yra didelis darbas" (juokiasi). Tačiau galiu patikinti, kad stengiausi akcentuoti visai kitokį supratimą apie bendradarbiavimą. Tai, kad reikia nuolat kalbėtis. Kaip vieną iš įdomesnių bendravimo formų galėčiau įvardyti sekmadieninį savo laišką visiems kolegoms. Jis buvo tarsi savaitės darbų apibendrinimas – kai kuriais atvejais paskatindavau, kai kuriais – prašydavau pasitempti ar dėkodavau. Ypač tokia bendravimo forma buvo naudinga pavasarį, kai netikėtai šalyje buvo įvestas karantinas, visiems teko gyventi ir dirbti kitaip. O kaip kitaip? Viską galėjau parašyti kolegoms prisėsdamas. Kaip tai pasiteisino? Tikriausiai geriausiai galėtų atsakyti tik patys pareigūnai, tačiau kad tai priemonė bendruomenės vieningumui sustiprinti, neabejoju.

Na, o ryškiausiai visas policijos pareigūnų bendruomeniškumas išryškėjo koronaviruso akivaizdoje. Tikrai ekstremaliai greitai reikėjo priimti daugelį sprendimų. Šiandien drąsiai galiu pasakyti, kad Kauno policijos pareigūnai geba prisitaikyti prie įvairių sąlygų ir darbas tikrai nesustoja.

Dėmesys eismo kultūrai

– Kurių nusikaltimų išsiaiškinti pavyko daugiausia?

– Čia tikriausiai reikėtų akcentuoti kovą su šešėliu. Tikrai garsiai nuskambėjo ir stambios operacijos, tokios kaip "Grill London". Išaiškintas ne vienas atvejis, kai verslininkai mokėjo algas vadinamuosiuose vokeliuose. Jau ne kartą buvau minėjęs, kad Kaunas garsėja ekonominiais nusikaltimais. Kai kurie ištirti nusikaltimai tai puikiai iliustruoja. Ir tai tikrai ne pabaiga – ir toliau reikia ištraukti visus vadinamuosius nešvarius pinigus iš šešėlio.

Smurtinių nusikaltimų apraiškos pasireiškė su dėl koronaviruso įvestu karantinu. Būnant namuose vyksta įvairiausių buitinių konfliktų, jų per šiuos metus, per tą nelengvą laikotarpį, tikrai teko malšinti ne vieną. Tačiau tai nereiškia, kad per tą laiką nevyko kitų nusikalstamų veikų, nebuvo sulaikyta jas vykdžiusių asmenų. Sulaikėme ir automobilių detales vogusius asmenis, taip pat gaują, kuri vykdė įvairius plėšimus. Deja, tačiau ekstremalia situacija pasinaudojo ir sukčiai. Sukčiavimo atvejų skaičius išaugo, jų pridaryti nuostoliai iki šiol skaičiuojami teismuose.

Dėjome daug pastangų susiformavusiai eismo kultūrai pakeisti – principingiau žiūrėjome į ne vieną Kelių eismo taisyklių pažeidimą, ypač chuliganiško vairavimo atvejus, transporto priemones tamsintais automobilių stiklais ir kt.

– Vairuotojų baubais tapę trikojai. Kaip pavyko juos integruoti Kauno gatvėse ir kokių apčiuopiamų rezultatų jie jau davė?

– Šie mobilūs greičio matuokliai davė apčiuopiamą rezultatą, kurį galima įvardyti skaičiais. Kad Kaune eismas sulėtėjo, pastebime jau kurį laiką. Manome, kad būtent trikojai šioje vietoje atliko atitinkamą vaidmenį. Statistika sako, kad būtent Kauno apskrityje jie dabar yra užfiksavę rekordiškai daug pažeidėjų – apie 90 tūkst. Tačiau, nepaisant visos kritikos, galima į tai žiūrėti svarbiausiu kampu: praėjusiais metais Kauno keliuose žuvo dešimt žmonių, šiais metais – vos vienas. Teoriškai kalbant, mes išgelbėjome devynias gyvybes. Žinoma, visko negalime susieti tik su mobiliaisiais greičio matuokliais. Tačiau faktas – eismas vyksta sklandžiau. Lakstančiųjų dar tikrai yra, tačiau ir jų greitis sumažėjęs.

Pasikeitė ir pats

– Ar buvo sunku dirbti Kaune?

– Lengva tikrai nebuvo. Turėjau išeiti iš savo komforto zonos, kurioje buvau ne vienus metus. Keitėsi viskas – nuo darbo dienos režimo iki kiekvieno policijos pareigūno, su kuriuo teko susidurti ir dirbti. Reikėjo pritaikyti ne tik savo darbo filosofiją, tačiau ir tam tikras asmenines savybes. Kauno policijos bendruomenė yra didelė, todėl lankstumo, diplomatiškumo reikėjo ypač daug. Tačiau dabar, žvelgdamas atgal į visą šį praėjusį laiką, galiu patikinti, kad neišsprendžiamų, neįveikiamų užduočių nėra. Reikia tik tinkamos komandos šalia ir bendro noro siekti tikslų. Todėl nuo pat pradžių ir akcentavau, kad svarbiausia – bendruomeniškumas kolektyve.

Elanas Jablonskas/Justinos Lasauskaitės nuotr.

– O kaip darbas Kaune pakeitė jus patį? Ar pasikeitė kolektyvo požiūris į jus?

– Manau, kad atsirado daugiau empatijos. Žinoma, planavimas ir strategijos ateičiai, o ne tik sprendimų čia ir dabar priėmimas. Vadovo pozicija visų šių savybių pareikalavo su kaupu.

Visokių nuomonių buvo iš pat pradžių, visokių jų liko ir dabar. Kai kuriais mano padarytais sprendimais kolektyvas džiaugiasi, kai kuriais, manau, nelabai. Vienos nuomonės nėra.

– Kaip Kaunas šiandien atrodo jūsų akimis?

– Kadangi dirbant daugiausia man teko bendrauti su valstybės tarnautojais,  galiu pasakyti, kad Kaune šie žmonės išties profesionalūs ir be galo atsidavę tam, ką daro. Jei kalbant apie gyventojus apskritai,  galiu pasakyti, kad, bent jau man susiformavo įvaizdis, jog kaunietis aiškiai parodo, kad yra iš Kauno ir akivaizdžiai tuo didžiuojasi. Mano nuomone, kiekvienas kaunietis tikrai yra savo miesto patriotas.

Dabar svarbiausia, kad pradėti darbai tęstųsi.

Pačiame mieste, rajone ir visoje Kauno apskrityje yra labai daug žavių, intriguojančių vietų, kurių iki šiol nebuvau pažinęs. Net vaikštant Laisvės alėja ar žvalgantis po Raudondvario dvarą jaučiasi kažkokia stebuklinga aura, kurios tikrai nei viename kito miesto kampelyje nepajusi.

Kiekvienas pasibaigęs etapas palieka antspaudą, todėl negaliu teigti, kad nepasiilgsiu šio miesto. Tačiau tikrai jį palieku ramia sąžine – dariau viską, kas man atrodė geriausia ne tik kolektyvui, bet ir žmonėms. Šiandien tik viliuosi, kad, jei toliau bus intensyviai tęsiama visa, ką pradėjau, tai bus geriausias mano darbo įvertinimas.

– Ko palinkėtumėte savo įpėdiniui?

– Naujajam vadovai linkiu pasitikėti policijos bendruomene, tęsti pradėtus darbus ir ryžtingai vykdyti naujus pokyčius.

Kauno apylinkės teismas sudėjo paskutinius taškus didelio atgarsio sulaukusioje byloje. Kaunietis Jonas Biržiška nuteistas už tai, kad surengė dvokiantį išpuolį, kai išgirdo savo žmonos pasakojimą, kad prie jos esą priekabiavo viršininkas. Įsiūčio apimtas vyras pastarąjį apipylė fekalijomis.

Nuo pat pradžių apie galvoje gimusį keršto planą J. Biržiška kalbėjo atvirai ir buvo pasiruošęs už tai atsakyti įstatymų numatyta tvarka. Tačiau tvirtai laikėsi pozicijos, kad jam turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą. Tokiu atveju jam būtų grėsusi bauda nuo 30 iki 140 eurų. 

Dvokiantis išpuolis – nufilmuotas

„Man nesuprantama, kodėl teisėsauga aiškina, kad tai buvo įžūlus išpuolis, kurį matė daugybė žmonių. Kad buvo norėta tai padaryti viešai. Incidento metu buvo tamsu, tuo metu ten buvo tik tie patys žmonės, kurie kartu su Simonu Baltrušaičiu išėjo iš pastato. Aplink jokių kitų žmonių nebuvo. Viskas yra nufilmuota“, – portalui kauno.diena.lt yra teigęs J. Biržiška. Vyras pasidalijo ir vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas jo keršto plano įgyvendinimas.

Viename teismo posėdyje parodymus davę Kauno įmonės, kurioje ir dirbo Jono žmona Aušra Biržiškienė, savininkai turėjo prisiminti to lemtingo vakaro detales. Abu jie tuomet buvo kartu su S. Baltrušaičiu, buvusiu įmonės direktoriumi, ant kurio galvos ir buvo užverstas fekalijų kibiras.

„Tą vakarą užsibuvome darbe, sprendėme įvairius klausimus, pas mus svečiavosi kolega iš užsienio. Išėjome iš pastato, kai jau buvo tamsu, planavome važiuoti vakarienės. Mes su svečiu įsėdome į automobilį, o Simonas su mano sūnumi liko prie savo automobilių. Tada, jau sėdėdamas automobilyje, išgirdau lyg kažkokį triukšmą. Atsidariau langą ir paklausiau jų, kas nutiko. Išgirdau atsakymą, kad Simoną apipylė fekalijomis. Jis su mano sūnumi nuėjo atgal į ofisą, nes turėjo nusiprausti ir pasikeisti drabužius“, – taip šių metų sausio 21-ąją įvykusį incidentą teisme apibūdino vienas įmonės savininkų. Jis pripažino, kad ir pačio veiksmo sėdėdamas automobilyje nematė, tačiau visa tai, kas tądien įvyko, jį šokiravo.

Užsidirbo teistumą

Šiandien teismas paskelbė nuosprendį. Už padarytą nusikaltimą J. Biržiškai paskirta dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmė įpareigojant jį per devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 135 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant ne mažiau kaip 15 val. per mėnesį.

Teismas visiškai patenkino nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos ir iš J. Biržiškos priteisė jo naudai 580 eurų turtinės žalos atlyginimui bei priteisė atlyginti 550 eurų bylinėjimosi išlaidas.

Tačiau teismas nuosprendyje pažymėjo, „kad veika truko neilgai, žymių, negrįžtamų pasekmių dėl įvykio nekilo, nukentėjusysis į medikus dėl sveikatos sužalojimo ir psichologinės pagalbos nesikreipė, tačiau keletą dienų jautė odos perštėjimą <..> grįžo į normalų gyvenimą“, todėl nukentėjusiojo pareikštą 1,5 tūkst. eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkino iš dalies ir iš kaltinamojo priteisė 300 eurų.

Jonas Biržiška/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Daug blogiau skambėtų bausmė, kuri siūloma už seksualinį priekabiavimą. Būtent dėl to, kaip teigia J. Biržiška, jis ryžosi šiam neeiliniam išpuoliui.

Užsisklendė savyje

Jo ir žmonos gyvenimas apvirto aukštyn kojomis, kai moteris dar praėjusių metų birželio pradžioje įsidarbino vienoje Kauno įmonėje.

„Praėjus maždaug pusantro mėnesio vos galėjau atpažinti savo antrąją pusę. Buvusį optimizmą pakeitė ašaros ir visiškas užsisklendimas savyje“, – drama virtusios istorijos pradžią prisiminė vyras.

J.Biržiška teigė ne kartą bandęs iš žmonos iškvosti, kokios problemos ją slegia, tačiau sutuoktinė iš pradžių apie tai, kas vyksta jos darbovietėje, nepasakojo.

Darbe ištiko priepuolis

Viltimis, kad viskas pasikeis, kaunietis gyveno ne vieną mėnesį, tačiau žmonos savijauta – tiek psichologinė, tiek fizinė – tik blogėjo. Tai liudija praėjusių metų lapkričio 25-ąją Aušrą ištikęs priepuolis. Ji iš darbovietės buvo išvežta greitosios medicinos pagalbos automobiliu.

„Minėta pacientė į Kauno klinikas atvyko dėl pykinimo, galūnių tirpimo ir bendro silpnumo. Šiuos simptomus sukelti galėjo padidėjęs kraujospūdis ir stresas. Atlikus apžiūrą ir paskyrus gydymą, moteris buvo išleista gydytis namo ambulatoriškai“, – apie A.Biržiškienės sveikatos problemas portalui kauno.diena.lt patvirtino Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos Vyriausioji specialistė Eglė Audickaitė. Po šio incidento moteriai buvo skirtas ir keleto dienų nedarbingumas, tačiau jam pasibaigus ir grįžus į darbą jos laukė dar vienas akibrokštas.

A.Biržiškienei buvo pasakyta, kaip portalui kauno.diena.lt teigė jos vyras, kad su įmone ji turi atsisveikinti.

Direktorius priekabiavo?

Lūžis, kai A.Biržiškienė ėmė blogai jaustis, įvyko padirbus maždaug pusantro mėnesio.

„Sutuoktinė turėjo vykti pas vieną klientą, o jos tuometis direktorius Simonas Baltrušaitis nusprendė važiuoti kartu. Aušrai šis noras pasirodė keistas, kadangi pats vadovas pas klientus važiuoja labai retai – tik išskirtiniais atvejais. Šis tikrai toks nebuvo. Tačiau ji įmonėje buvo naujokė, nenorėjo prieštarauti. Jau pačioje kelionėje išaiškėjo direktoriaus užmojis“, – žmonos pasakojimą kaip šiandien sakė prisimenantis kaunietis.

Jonui teko išklausyti apie direktoriaus laidomus juokelius apie jį patį, nes žmonos buvo klausta, ar jis turi meilužių – esą vyrui jų turėti yra visiškai normalu.

Tada jis visai įsiaudrino ir rėžė, kad mano žmoną norėtų atremti ant automobilio kapoto.

„Aušra teigė nesuprantanti, kaip reaguoti į tokias vadovo replikas, tačiau prisiminusi ne kartą girdėtus jo seksualinio pobūdžio juokus ir biure nusprendė nekreipti dėmesio. Tačiau viskas tuo nesibaigė, o tik įgavo pagreitį. S.Baltrušaitis, jau vykstant namo iš minėto kliento, pasuko miško link, kur, pasak jo, buvo „daug pušelių ir gražių vietų“. Tada jis visai įsiaudrino ir rėžė, kad mano žmoną norėtų atremti ant automobilio kapoto“, – apie galimas seksualines užuominas jo žmonai užsiminė pašnekovas.

Po šios išvykos iki šiol giriama A.Biržiškienė tapo kone pačia blogiausia darbuotoja – kaip įtaria pašnekovas, negavęs, ko nori, direktorius pradėjo naudoti psichologinį spaudimą.

Jonas Biržiška ir Aušra Biržiškienė/Vilmanto Raupelio nuotr.

Kaltinimus neigia

Iš pažįstamo ūkininko fekalijų gavęs ir jose oponentą išmaudęs kaunietis iškart po įvykio sulaukė pareigūnų vizito. 

„Man iškart kilo mintis: S.Baltrušaitis pareigūnus atsiuntė tiesiai į mano namus. Vadinasi, žino, kad tai padariau aš, nors niekad nebuvo manęs matęs. Iš to galima daryti išvadą, kad žino ir tai, už ką buvo apipiltas“, – savo teorinius išvedžiojimus dėstė Jonas.

Tačiau su portalu kauno.diena.lt kiek anksčiau telefonu bendravęs S.Baltrušaitis šiuos kaltinimus kategoriškai neigė. Paklaustas, kas tuomet turėjo įvykti, kad J.Biržiška sugalvojo tokį neeilinį išpuolį, jis teigė šių veiksmų priežasties iki šiol nesuvokiantis.

„Yra daug mėtymosi – sako, kad taip padarė dėl atleidimo, nors ji pati išėjo. Aš toje įmonėje buvau vykdomasis direktorius, žmonių net neatleidžiu. Galiu pasakyti, kad jų parodymuose yra daug netiesos. Tačiau daugiau kalbėti šia tema nenoriu, gal kažkada vėliau“, – tiek tepasakė jis.

Simonas Baltrušaitis/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Siekia įrodyti seksualinį priekabiavimą

Nepaisant to, A. Biržiškienė neketina sėdėti rankų sudėjusi. Ji dėl dabar jau buvusio viršininko veiksmų kreipėsi į teisėsaugą. Šių metų liepos 13 d. moteris parašė pareiškimą dėl galimo seksualinio priekabiavimo jos atžvilgiu. Tačiau Kauno VPK kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyresnioji tyrėja Daiva Guevenir nusprendė ikiteisminio tyrimo nepradėti – pritrūko įrodymų. Esą pareigūnai bendravo su A. Biržiškienės kolegomis, tačiau pastarieji priekabiavimo fakto nepatvirtino.

Tačiau šį sprendimą nuspręsta apskųsti. A. Biržiškienės advokatė Jovita Vainilavičienė-Kulvinskienė skundą pateikė Kauno apygardos prokuratūros prokurorei Virginijai Vigelienei. Visai neseniai priimtas sprendimas šio skundo nenagrinėti motyvuojant tuo, kad skundas paduotas pasibaigus jo apskundimo terminui.

Su portalu kauno.diena.lt bendravusi advokatė J. Vainilavičienė-Kulvinskienė tikino nesutinkanti su tokiu prokurorės sprendimu ir jį apskundusi ikiteisminio tyrimo teisėjui. 

Pasak Kauno policijos atstovų, „Mitsubishi“ ir „Honda“ automobilių vairuotojai kelyje A6 (Kaunas - Zarasai - Daugpilis)  lenktyniavo ir buvo užfiksuoti mobilaus greičio matuoklio. Abiejų automobilių fiksuotas greitis buvo vienodas –  162 km/val. 

„Remiantis trikojo instrukcija, abejoju, ar šią nuotrauką būtų galima naudoti teisme, norint įrodyti, kad automobilis tikrai važiavo tokiu greičiu. Trikojo instrukcijoje aiškiai parašyta, kad pagalbiniame rėmelyje negali būti jokios kitos transporto priemonės detalių, o jeigu atkreipsime dėmesį į šią nuotrauką, matysime, kad pagalbiniame rėmelyje, kuris apima mašinos priekį, yra įlindusi kita mašina. Trikojo apraše nurodoma, kad tokios nuotraukos teisme, ginčytinu atveju, nebūtų galima naudoti“, – sakė skaitytojas Mykolas.

Policijos paviešinta nuotrauka.

„Trikojis daro pagalbinį rėmelį, pagal kurį sprendžia, kuri transporto priemonė viršijo greitį. Kadangi visa tai atlieka automatika, žmogus į tai nesikiša, tai tas rėmelis yra labai svarbi detalė“, – pastebėjo vairuotojas, kuris gerai nusimano apie mobiliųjų greičio matuoklių veikimą. 

Fragmentas iš mobilaus greičio matuoklio „Poliscan FM1“ instrukcijos.

Mykolas iš savo patirties pastebėjo, kad vairuotojui kartu su skirta bauda nėra iškart siunčiama ir nuotrauka. „Prašiau policijos atsiųsti nuotrauką tris kartus, tačiau jos taip ir negavau. Jie nesureagavo į mano prašymą“, – teigė vyras.

Apskųsti 104 atvejai 

Portalas kauno.diena.lt kreipėsi į Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus specialistus ir pasiteiravo, kaip jie vertina šią situaciją.

– Mobilaus greičio matuoklio „Poliscan FM1“ instrukcijoje, 137 pavyzdyje, rašoma, kad jeigu automobilio numeriai fiksuojami taip, kaip nurodyta nuotraukoje, negalima tvirtinti, kad vairuotojas padarė KET nusižengimą. Atkreipiame dėmesį į tą zoną, kurią apima kvadratas (pagalbinis rėmelis): čia vienos transporto priemonės kuris nors kampas kliudo ir šalia važiuojančią transporto priemonę. Ar policijos paviešintoje nuotraukoje nėra užfiksuotas toks atvejis, apie kurį kalbama instrukcijoje?

– Pažeidimui kvalifikuoti yra naudojami reikalavimus atitinkantys pažeidimo fiksavimo duomenys, nuotraukos informacinėje juostoje yra nurodoma pažeidimo laikas, data, kurioje juostoje važiuojančios transporto priemonės greitis užfiksuotas ir kiti duomenys.

Primename, kad administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys Administracinių nusižengimų protokole pastebėję neatitikimus gali kreiptis pranešime nurodytu elektroniniu paštu.

– Kiek automobilių vienu metu ir kokiomis aplinkybėmis gali fiksuoti vienas ir tas pats mobilus greičio matuoklis „Poliscan FM1“?

– Mobilusis greičio matuoklis gali fiksuoti visas transporto priemones, esančias kontroliuojamame kelio ruože.

– Kokiais būdais automobilio vairuotojas, nesutikdamas su jam skirta bauda, gali kreiptis ir prašyti atsiųsti nuotrauką, metrologinės matuoklio patikros dokumento kopiją ir kitą informaciją?

– Prašymus ir skundus raštu galima pateikti tiesiogiai asmeniui ar jo atstovui atvykus į instituciją, atsiuntus prašymą ar skundą paštu arba elektroninėmis priemonėmis: elektroniniu būdu per specialiai tam sukurtą informacinę sistemą, faksu ar elektroniniu paštu.

Prašymas ir skundas raštu turi būti:

1. Parašytas valstybine kalba arba turėti vertimą į valstybinę kalbą, kurio tikrumas būtų paliudytas Lietuvos Respublikos notariato įstatymo nustatyta tvarka;

2. Parašytas įskaitomai;

3. Asmens pasirašytas.

Prašymas raštu, atsiųstas institucijai elektroninėmis priemonėmis, turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu arba suformuotas elektroninėmis priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą ir nepakeičiamumą.

– Kiek per šiuos metus buvo sulaukta skundų iš vairuotojų, kuriuos užfiksavo mobilus greičio matuoklis ir buvo paskirta bauda, ir kurie nesutiko su minėta nuobauda?

– Atskira statistika dėl apskųstų nutarimų administracinių nusižengimų bylose, kai KET pažeidimai buvo užfiksuoti mobiliaisiais greičio matavimo prietaisais, nėra vedama. 2020 m. sausio - rugpjūčio mėn. Administracinių nusižengimų registre iš viso buvo įregistruoti 250 025 greičio viršijimo atvejai, iš jų 104 atvejai, kai nutarimai administracinių nusižengimų bylose buvo apskųsti.

– Prašau paaiškinti, kodėl kartu su vairuotojui skirta bauda nėra iškart siunčiama ir nuotrauka?

– Pagal galiojančius teisės aktus tai nėra privaloma. 

Kauniečiai pašiurpo

Valdorfo mokykla apsupta daugiabučių, todėl pro langus žvilgtelėję kauniečiai puikiai mato jos kiemą ir stogą.

„Šįryt pažvelgusi pro langą pamačiau vaizdą, kuris atėmė žadą! Mokyklos stogu vaikščiojo visas būrys mokinukų. Kiek mačiau, jie buvo be priežiūros, tik vėliau prisijungė suaugusysis – veikiausiai mokytoja“, – sakė pirmoji į portalą kauno.diena.lt paskambinusi kaunietė Šarūnė.

Panašiu metu tą patį vaizdą matė ir dar vienas šios mokyklos kaimynystėje gyvenantis vyras.

Stebiu pro langą ir kūnas šiurpsta! Čia kas – ekskursija?

„Stebiu pro langą ir kūnas šiurpsta! Čia kas – ekskursija? Kur mokytojų akys! Vaikai gal kokie trečiokai ar ketvirtokai, o tokiems dar labai trūksta atidumo. Vienas kitas tai pribėgdavo prie pat krašto, tai vėl nubėgdavo. O jei kuris nors būtų nukritęs! Nesuvokiamas mokyklos vadovų, mokytojų neatsakingumas. Pats turiu vaikų ir net sunku pagalvoti, kad kuris nors vaikščiotų ugdymo įstaigos stogu“, – kritikos strėlių negailėjo pilietiškas kaunietis Arvydas.

Vyras ši vaizdą ne tik su siaubu stebėjo, bet ir nepamiršo įamžinti. Portalui kauno.diena.lt atsiųstame vaizdo įraše matoma, kad po visą stogo teritoriją vaikšto apie 20 mokinių. Kadangi vaizdas fiksuotas nemažu atstumu nuo mokyklos, sunku suprasti, ar mokiniai vieni, ar prižiūrimi suaugusiųjų. Todėl nusprendėme to pasiklausti pačios Kauno Valdorfo mokyklos direktorės.

Speciali programa

Sulaukusi klausimo apie kauniečių nerimą sukėlusį vaizdą, mokyklos vadovė Vilma Šlentnerienė nesutriko.

Tai speciali ketvirtokams pritaikyta programa, kuri trunka kelias minutes.

„Pati buvau kartu su šiais mokinukais, ką tik nulipome nuo stogo. Tai speciali ketvirtokams pritaikyta programa, kuri trunka kelias minutes“, – taip ne vieną liudininką pašiurpinusius vaizdus pradėjo komentuoti ugdymo įstaigos direktorė.

Ji ramiu tonu paaiškino, kad ant stogo buvo užlipę 24 mokiniai, kurie mokosi pasaulio pažinimo. Taip, pasak V.Šlentnerienės, vaikai skatinami tyrinėti aplinką, kurioje gyvena.

„Mokinukai tokiu būdu tyrinėja savo kraštą: pirmiausia – klasę, mokyklą, tada – miestą. Dėl to leista kelias minutes jiems apžvelgti miestą iš aukštai. Manome, kad toks savo krašto pažinimas jiems padės jį gerbti, mylėti ir rūpintis“, – tokios programos tikslą įvardijo pašnekovė ir pridūrė, kad vaikams užtikrinamas visiškas saugumas.

Pokalbio metu direktorė užsiminė ir apie tai, kad koronavirusas kiek pakoregavo įprastą mokymosi procesą, tačiau iš esmės jo keisti nereikėjo.

„Mūsų mokykloje visuomet mokytojai ateina pas mokinius, jiems patiems keisti klases reikia tik išimtiniais atvejais. Todėl prie šios tvarkos jau buvome pripratę. Žinoma, ypatingo pasiruošimo pareikalavo srautų valdymas, nes esame pratę būti labai atviri – tėvams, giminaičiams ir kitiems lankytojams. Šiuo metu visi kontaktai apriboti, todėl mums, bendruomeniškumą ypač skatinantiems tiek mokyklos viduje, tiek už jos ribų, tai šiek tiek neįprasta“, – pokalbio pabaigoje paminėjo V.Šlentnerienė, pasidžiaugdama orų suteikiama galimybe su mokiniais dažniau pabūti lauke.