-
Kuo toliau, tuo gražiau: vienas iš užpultųjų Laisvės alėjos restorane – bausmę atliekantis kalinys 50
Jau du kartus vos išsikapstė
Minėtoje nuotraukoje, kurią vienas iš nukentėjusiųjų – Rytis Sadauskas rugpjūčio 28-ąją įkėlė į savo feisbuko paskyrą, nėra ne mažiau garsaus Kauno nusikalstamo pasaulio atstovo – vieno iš „Agurkinių“ lyderio Tado Petrošiaus. Ir minėtas į liūdnai pagarsėjusius 90-uosius grąžinęs išpuolis buvo jau trečias pasikėsinimas į jį per trylika metų.
Vieną 2009-ųjų rugpjūčio rytą Lapių seniūnijos Radikių kaimo sodų bendrijoje automatų kulkų buvo suvarpytas automobilis, kuriuo T. Petrošius važiavo su savo apsaugininku. Jie buvo sunkiai sužeisti, tačiau medikams pavyko išgelbėti šių jaunų vyrų gyvybes. T. Petrošiui tada buvo 28-eri.
Po šio ginkluoto išpuolio už kelių kilometrų esančiame kitame kaime buvo rastas sudegęs automobilis su dviem automatais „Kalašnikov“. O įtariant šio nusikaltimo organizavimu buvo sulaikytas, o po to ir kurį laiką suimtas pats „Kamuolinių“ lyderis Giedrius Janonis, nuo kurio pravardės ir kilęs šios nusikalstamo susivienijimo pavadinimas.
Tačiau viskas baigėsi tuo, kad šios bylos tyrimas po pusantrų metų buvo sustabdytas, taip ir nenustačius, kas įvykdė šį išpuolį.
Vieną 2010-ųjų vasario pavakarę T. Petrošius kartu su dar dviem „Agurkiniams“ priskiriamais asmenimis buvo sunkiai sužeistas ir Šilainiuose – Šarkuvos gatvėje. Tiesa, tada, kaip paaiškėjo atvertus Kauno apygardos teisme šią bylą, agurkiniai patys galėjo patekti į savo pačių paspęstus spąstus.
Minėti šūviai nuaidėjo po to, kai buvo pradurtos vieno iš „Kamuolinių“, su kuriais, remiantis ne viena byla, „Agurkiniai“ aršiai konfliktavo, nors pastarųjų lyderis Saulius Velečka, pravarde Agurkas, viešai linkęs tai neigti, merginos automobilio padangos. Jai į pagalbą tada atskubėjo du su „Kamuoliniais“ siejami asmenys, vienas iš kurių vėliau ir buvo teisiamas dėl pasikėsinimo nužudyti tris žmones visuotinai pavojingu būdu.
Teisme jis pasakojo, kad griebėsi ginklo, kai jį pradėjo supti apie 20 agresyviai nusiteikusių vyrų. Trys iš jų tada buvo sužeisti.
Kauno apygardos teismas minėtą su „Kamuoliniais“ siejamą asmenį, oficialiai prisistačiusį Prienų verslininku, išteisino, konstatuodamas, kad tai buvo būtinoji gintis. Nors šis nuosprendis buvo apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, šis minėtą skundą atmetė.
Kaltintas skandalinga vagyste
Turėjo parako kvapą ir kita Kauno apygardos teisme jau po minėtų pasikėsinimų į T. Petrošių nagrinėta byla, kurioje jis pats buvo teisiamasis.
Tadas Petrošius/Redakcijos arch. nuotr.
T. Petrošius tada kaltintas iš vieno Karmėlavos seniūnijos Narėpų kaimo namo pavogęs ginklą, kuriuo po pusmečio Vilniuje buvo nušautas vienas iš tuometinių Kauno mafijos šulų Remigijus Daškevičius arba tiesiog Daškė.
Vieną 2001-ųjų rytą įsibrovus į minėtą namą, iš jo buvo išnešta turto už daugiau kaip 62 tūkst. litų. Tada buvo pagrobti ir trys ginklai.
Po vagystės ant šio namo sekcijos stalčiaus buvo aptikti trys pirštų atspaudai. Tačiau tik 2010-ųjų pabaigoje, pradėjus naudoti naujausias technologijas, pavyko identifikuoti, kad vienas iš jų – T. Petrošiaus kairės rankos nykščio.
Atitiko ir ant laiptų, vedančių į rūsį, iš kurio buvo pagrobtas seifas, aptiktų batų pėdsakų ir T. Petrošiaus nešiojamos avalynės dydis. Tačiau šis neigė dalyvavęs vagystėje.
O prieš pat pirmąjį šios bylos posėdį prie teismo salės durų buvo surengta parodomąjį spektaklį primenanti esą netikėto jaunystės draugų susitikimo scena.
Po namo savininkų mirties vieninteliu nukentėjusiuoju šioje byloje liko jų vyresnysis sūnus, kurį tada į teismo posėdį atlydėjo jaunesnysis brolis, minėtos vagystės metu dirbęs užsienyje.
Anot T. Petrošiaus, netikėtas susitikimas su pastaruoju ir atsakė jam į klausimą, iš kur nusikaltimo vietoje – jo piršto atspaudas? Ikiteisminio tyrimo metu tvirtinęs, kad niekada minėtame name nesilankė, esą sutikęs šį jaunystės draugą, T. Petrošius jau prisiminė, kad visgi ten buvo, tačiau neatpažino šio namo dėl prastos jo nuotraukos kokybės. Be to, nežinojęs šio tuomečio savo draugo, su kuriuo teigė susipažinęs naktiniame klube „Laukinis arklys“, nei vardo, nei pavardės.
Nepaisant to, kad kaltinimą šioje byloje palaikiusi prokurorė pateikė teismui iš Mokesčių inspekcijos gautą pažymą, kad minėtas naktinis klubas 2000-ųjų pabaigoje, kuomet T. Petrošius teigė susipažinęs su minėtu savo jaunystės draugu, dar neveikė, – jis buvo atidarytas tik 2001-ųjų pradžioje, Kauno apygardos teismas T. Petrošių dėl šios vagystės išteisino. Ir nors šis jo sprendimas buvo apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, šis taip pat skundą atmetė.
Sanatorija už grotų
T. Petrošius pagaliau atsidūrė už grotų 2013-ųjų sausį, kai su kitais „Agurkinių“ lyderiais bei jų parankiais buvo sulaikytas įtariant juos disponavimu didelių kiekiu narkotikų bei šių kontrabanda.
Tada pradėtą ikiteisminį tyrimą vainikavo po beveik penkerių metų – 2017-ųjų gruodį Klaipėdos apygardos teismo paskelbtas nuosprendis dvylikai „Agurkinių“ nusikalstamo susivienijimo narių.
T. Petrošiui tada buvo skirtas įkalinimas trylikai metų. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas, kuriam šis nuosprendis buvo apskųstas, 2020-ųjų balandį „Agurkiniams“ skirtas bausmes sugriežtino, nepaisant to, kad Europos Žmogaus Teisų Teismas jau buvo tenkinęs šio nusikalstamo susivienijimo branduoliui priskiriamų keturių asmenų, tarp kurių buvo ir T. Petrošius, skundą dėl pernelyg ilgo jų suėmimo iki nuosprendžio ir priteisęs jiems po 6600 eurų, nors kiekvienas iš jų prašė už tai po 40 tūkst. eurų.
Apskundus ir Apeliacinio teismo sprendimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taip pat konstatuodamas, kad daugiau kaip dešimt metų (nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki jų sprendimo) trukęs procesas buvo per ilgas, vėl visiems šios bylos kaltinamiesiems bausmes sušvelnino. T. Petrošiui ji buvo sušvelninta iki trylikos metų ir dešimties mėnesių.
Taigi, įskaičiavus į šią bausmę tuos beveik penkerius metus iki Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio paskelbimo, ir tuos beveik šešerius metus, kuriuos T. Petrošius jau atlieka minėtą bausmę, nepaisant užtrukusio skundų nagrinėjimo, jam dar likę apie trys metai už grotų.
Tačiau, kaip portalui kauno.diena.lt pavyko išsiaiškinti Alytaus kalėjime, kuriame T. Petrošius atlieka jam skirtą bausmę, šių metų rugpjūtį, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodeksu, jis buvo perkeltas į šios įkalinimo įstaigos atviro tipo bausmės atlikimo vietą, nes jau atliko būtiną tokiais atvejais skirtos bausmės dalį, prieš šį sprendimą priklausė lengvai grupei, neturėjo nuobaudų ir vykdė individualų resocializacijos planą.
O perkėlus T. Petrošių į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, jam atsirado galimybė ne tik dirbti už bausmės atlikimo vietos ribų bei išeiti, gavus leidimą, apsipirkti į parduotuvę, bet ir trijų dienų savaitgalinėms išvykoms į namus, kuriomis, anot portalo kauno.diena.lt kalbintų Alytaus kalėjimo pareigūnų, linkę naudotis visi jų kaliniai, atliekantys bausmę minėto atviro tipo jos atlikimo vietoje. Ir tokios išvykos leidžiamos jau penktadienio ryte.
Šokiruojantis išpuolis Laisvės alėjoje buvo įvykdytas penktadienį apie 13.20 val.
„Kauno dienos“ skaitytojų vaizdo įrašas
Portalo kauno.diena.lt žiniomis, po to savaitgalio trumpalaikės išvykos į namus T. Petrošius grįžo į Alytaus kalėjimą sužalotas. Tačiau pateikė šio darbuotojams versiją apie esą patirtą buitinę traumą.
Nepaisant pateiktos versijos, visais tokiais atvejais jos yra tikrinamos. Buvo apie T. Petrošiaus patirtus sužalojimus trumpalaikės išvykos į namus metu informuota policija ir šį kartą.
-
Įžūlumo viršūnė Laisvės alėjoje: ginkluotų užpuolikų taikiniu buvo ne R. Sadauskas? 44
Netikėta kompanija
„Daktarų“ branduoliui priklaususio Algirdo Smailio sūnus Egidijus, kuriam – jau 50, tą popietę, kaip įamžino šio išpuolio liudytojai, kurį laiką net gulėjo ant Laisvės alėjos grindinio be gyvybės ženklų. Ir vienintelis buvo greitosios medikų pristatytas į Kauno klinikas iš šio, anot teisėsaugininkų, panašu, kad iš anksto kruopščiai suplanuoto mūšio vietos.
R. Sadauskas, portalo kauno.diena.lt žiniomis, vėliau atvyko pas medikus pats. Tačiau nei E. Smailys, nei R. Sadauskas nukentėjusiųjų statuso pradėtame ikiteisminiame tyrime dėl šio išpuolio oficialiai neturi, nes, kaip jau rašyta, ne tik atsisakė bendrauti su teisėsauga, bet ir pareiškė, kad niekam neturi jokių pretenzijų, kas taip pat patvirtina, kad reikėtų laukti antros šios dvikovos serijos.
„Kauno dienos“ skaitytojų vaizdo įrašas
Portalo kauno.diena.lt kalbinti kai kurie teisėsaugininkai neslėpė, kad juos nustebino, jog E. Smailys leido laiką su R. Sadausku, nes jie – gana skirtingų kategorijų Kauno nusikalstamo pasaulio atstovai. Vienas, kaip ir senieji „Daktarai“, – gana nuožmus ir brutalus, kitas – jau apsitrynęs užsieniuose ir labiau rafinuotų manierų.
Tačiau šis duetas – dar vienas įrodymus, kad beveik nebeliko griežtų ribų tarp Kauno gaujų. Po jų išblaškymo likučiai persipynė.
Šešėliniai veikėjai
Nors oficialiai teigta, kad parodymų neduoda ir įtariamieji šiuo išpuoliu, jie pradėti sulaikinėti jau tą patį penktadienį.
Pavyzdžiui, vienas automobilis, kuriuo važiavo du įtariamieji, buvo sustabdytas jau išvažiavęs iš Kauno. Jo ekipažas teigė esą vykstantis savaitgaliui į sodybą. O patikrinus jų automobilį, šiame rasti ne tik jau atkimšti alaus buteliai, bet ir ne vienas peilis bei beisbolo lazda.
Kai kurių įtariamųjų sulaikymas/Laidos „Farai“ stop kadras
Kaip jau rašyta, keturi įtariamieji surengus minėtą koridą Laisvės alėjoje išgaudyti „karštais pėdsakais“ – Lukas Ščerbinskas, Tadas Mučinskas, Juozas Minkevičius ir Karolis Kavaliauskas jau po dviejų dienų Kauno apylinkės teismo buvo suimti trims mėnesiams. O po kelių dienų patys policijai pasidavę Vitalijus Zakrževskis bei Edgaras Rezajevas – dviem mėnesiams. Teisėsaugininkai tikina, kad suras ir likusius tris įtariamuosius. Tarp jų nėra nė vieno neteisto. Ir tų teistumų – ne po vieną. Tarp jų – ir už žmogžudystes.
Tačiau įtariamųjų pavardžių tarp teisiamųjų dviejose šiuo metu Kauno apygardos teisme įstrigusiose „Kamuolinių“ bylose nėra. Nebuvo šių asmenų ir tarp nukentėjusiųjų per 2010-ųjų spalio 9-osios šūvius prie Sporto halės, kuomet, kaip jau rašyta, buvo sužeisti du tuo metu aršūs „Agurkinių“ oponentai iš „Kamuolinių“ stovyklos, dėl ko prieš teismą tada stojo ir R. Sadauskas. Tačiau Temidei neužteko įrodymų, kad jis dalyvavo minėtame išpuolyje. Tokia išvada padaryta vienam iš nukentėjusiųjų teisme pareiškus, kad jis susižalojo nukritęs nuo dviračio.
Beje, apie minėtus šūvius teisėsaugininkai tada sužinojo, tik klausydamiesi nukentėjusiųjų, įtariamų kitais nusikaltimais, pokalbių telefonu, nes jie patys apie šį užpuolimą nepranešė.
Žmogžudystės su skandalais
Kaip jau užsiminta, net dviejų žmogžudysčių šleifas tęsiasi ir paskui E. Smailį. Jis įtartas net dviem žvėriškais susidorojimais su buvusiais bendrininkais. Vienas jų prieš 18 metų buvo rastas Girstupio upelyje – vienomis trumpikėmis bei lipnia juosta surištomis rankomis ir šautine žaizda kaktoje. Kitas 2020-ųjų vasarą buvo aptiktas savo bute Šilainiuose – su daugiau kaip 50 durtinių žaizdų kūne ir jame likusia lūžusia peilio geležte.
Nužudytasis, kaip tada įtarta atvežtas į minėtą upelį iš nusikaltimo, įvykusio kitur, vietos, teisėsaugininkų duomenimis, buvo E. Smailio bendrininkas. Tačiau nepaisant to, dėl šio šiurpaus susidorojimo tada buvo sulaikytas ir E. Smailys, ir jo dėdė. Tiesa, iš pradžių E. Smailys buvo įtartas nušovęs buvusį bendrininką per išgertuves savo bute Šilainiuose. Tačiau vėliau stojo prieš teismą tik dėl šio nusikaltimo slėpimo. Bet Temidei tada pritrūko jo kaltės įrodymų.
Panašiai baigėsi ir minėtas 2020-ųjų vasaros žmogžudystės, kuomet savo bute Šilainiuose buvo rastas žvėriškai subadytas E. Smailio jaunystės, paženklintos šešiais teistumais už turto prievartavimą sutrikdant sveikatą, savavaldžiavimą bei plėšimus, draugas. Ši byla, kurią lydėjo gana skandalingas faktas, jog tuo metu Kauno apylinkės teismo raštinėje buvo sugebėjusi įsidarbinti E. Smailio sutuoktinė, taip pat baigėsi jos nutraukimu E. Smailio atžvilgiu, pritrūkus jo kaltės įrodymų. Tačiau jo sutuoktinė skubiai paliko šį darbą, nes dėl jos užimamų pareigų žmogžudyste įtariamą šios Kauno apylinkės teismo raštinės specialistės sutuoktinį tada suiminėjo ne tas pats Kauno, bet Kėdainių teismas.
Kam dar rengtasi?
Galiausiai E. Smailio uošvės bute, kuriame taip pat ieškota žentui inkriminuojamos žmogžudystės įkalčių, buvo aptiktas visas ginklų arsenalas – šešios kovinės granatos su išimtais šių sprogdikliais greta, pistoletas „Makarov“ ir 64 šoviniai. Visa tai buvo slepiama po suparalyžiuoto uošvės sugyventinio lova.
E. Smailys tada prisipažino, kad šis turtas – jo, tik konstatavus, kad ant maišelių ir dėžučių, kuriose buvo laikoma minėta ginkluotė, aptikta jo DNR. Ir ėmė teigti, kad rado šią pavojingą ginkluotę 2017-aisiais mirusio savo tėvo, priklaususio senajam „Daktarų“ branduoliui, sodyboje, esančioje Lenkijos pasienyje.
Šiuos jo parodymus traktavus kaip prisipažinimą, E. Smailiui, tada galimai taip slėpusio veidą nuo žiniasklaidos dėl kitų teisėsaugininkams dar nežinomų jo „kriminalinių uodegų“, už neteisėtą disponavimą minėtą ginkluote 2021-ųjų birželį buvo skirtas tik trejų metų įkalinimas, nors teoriškai grėsė laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Tačiau, įskaičiavus į šią bausmę suėmimą iki nuosprendžio, jis šiemet vasarą, pirminiais duomenimis, – prieš pat minėtą šokiruojantį išpuolį Laisvės alėjoje, buvo paleistas į laisvę.
Egidijus Smailys/Justinos Lasauskaitės nuotr.
Minėtos dėmės E. Smailio biografijoje, nors ir nepadidinusios jo turimų septynių teistumų skaičiaus, bei tai, kad jis labiausiai nukentėjo per minėtą išpuolį Laisvės alėjoje leidžia daryti prielaidą, kad būtent E. Smailys tada galėjo būti pagrindiniu užpuolikų taikiniu.
Ar ne per daug nuvertinta teisėsauga?
Tiesa, kai kurie portalo kauno.diena.lt kalbinti teisėsaugininkai linkę manyti, kad minėta korida buvo skirta R. Sadauskui. Remiamasi operatyvininkų turėta informacija apie pastarojo ryšius, kuri buvo patvirtinta vaizdo įrašais iš išpuolio vietos.
„Kauno dienos“ skaitytojų vaizdo įrašas
Teigiama, kad tai ir padėjo taip greitai nustatyti įtariamuosius, kurie atpažinti ne tik iš stoto, eisenos bei balso, bet ir kitų miesto centre esančių vaizdo kamerų įrašų, kuriuose įamžinti jau nusiėmę kaukes. Vienas iš to įrodymų – ir žinojimas, kokius automobilius, ieškant iš nusikaltimo vietos pabėgusių įtariamųjų, stabdyti.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, tai, kas įvyko tą penktadienio popietę Laisvės alėjoje, greičiausiai buvo jau įsisenėjusio konflikto tąsa.
Deja, kad galimai grįžta anksčiau Kaune vykę gaujų karai, liudija ir tai, jog minėtas išpuolis buvo surengtas penktadienio popietę. Ši savaitės diena bei jos popietė bei pavakarys buvo labai mėgiami ir anksčiau viešai sąskaitas suvedinėjusių Kauno gaujų atstovų, prisiderindavusių prie trumpesnės tądien teisėsaugininkų darbo dienos ir problemų surinkti juos savaitgaliais, tiriant nusikaltimus „karštais pėdsakais“.
