-
Kuo toliau, tuo gražiau: vienas iš užpultųjų Laisvės alėjos restorane – bausmę atliekantis kalinys 48
Jau du kartus vos išsikapstė
Minėtoje nuotraukoje, kurią vienas iš nukentėjusiųjų – Rytis Sadauskas rugpjūčio 28-ąją įkėlė į savo feisbuko paskyrą, nėra ne mažiau garsaus Kauno nusikalstamo pasaulio atstovo – vieno iš „Agurkinių“ lyderio Tado Petrošiaus. Ir minėtas į liūdnai pagarsėjusius 90-uosius grąžinęs išpuolis buvo jau trečias pasikėsinimas į jį per trylika metų.
Vieną 2009-ųjų rugpjūčio rytą Lapių seniūnijos Radikių kaimo sodų bendrijoje automatų kulkų buvo suvarpytas automobilis, kuriuo T. Petrošius važiavo su savo apsaugininku. Jie buvo sunkiai sužeisti, tačiau medikams pavyko išgelbėti šių jaunų vyrų gyvybes. T. Petrošiui tada buvo 28-eri.
Po šio ginkluoto išpuolio už kelių kilometrų esančiame kitame kaime buvo rastas sudegęs automobilis su dviem automatais „Kalašnikov“. O įtariant šio nusikaltimo organizavimu buvo sulaikytas, o po to ir kurį laiką suimtas pats „Kamuolinių“ lyderis Giedrius Janonis, nuo kurio pravardės ir kilęs šios nusikalstamo susivienijimo pavadinimas.
Tačiau viskas baigėsi tuo, kad šios bylos tyrimas po pusantrų metų buvo sustabdytas, taip ir nenustačius, kas įvykdė šį išpuolį.
Vieną 2010-ųjų vasario pavakarę T. Petrošius kartu su dar dviem „Agurkiniams“ priskiriamais asmenimis buvo sunkiai sužeistas ir Šilainiuose – Šarkuvos gatvėje. Tiesa, tada, kaip paaiškėjo atvertus Kauno apygardos teisme šią bylą, agurkiniai patys galėjo patekti į savo pačių paspęstus spąstus.
Minėti šūviai nuaidėjo po to, kai buvo pradurtos vieno iš „Kamuolinių“, su kuriais, remiantis ne viena byla, „Agurkiniai“ aršiai konfliktavo, nors pastarųjų lyderis Saulius Velečka, pravarde Agurkas, viešai linkęs tai neigti, merginos automobilio padangos. Jai į pagalbą tada atskubėjo du su „Kamuoliniais“ siejami asmenys, vienas iš kurių vėliau ir buvo teisiamas dėl pasikėsinimo nužudyti tris žmones visuotinai pavojingu būdu.
Teisme jis pasakojo, kad griebėsi ginklo, kai jį pradėjo supti apie 20 agresyviai nusiteikusių vyrų. Trys iš jų tada buvo sužeisti.
Kauno apygardos teismas minėtą su „Kamuoliniais“ siejamą asmenį, oficialiai prisistačiusį Prienų verslininku, išteisino, konstatuodamas, kad tai buvo būtinoji gintis. Nors šis nuosprendis buvo apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, šis minėtą skundą atmetė.
Kaltintas skandalinga vagyste
Turėjo parako kvapą ir kita Kauno apygardos teisme jau po minėtų pasikėsinimų į T. Petrošių nagrinėta byla, kurioje jis pats buvo teisiamasis.
Tadas Petrošius/Redakcijos arch. nuotr.
T. Petrošius tada kaltintas iš vieno Karmėlavos seniūnijos Narėpų kaimo namo pavogęs ginklą, kuriuo po pusmečio Vilniuje buvo nušautas vienas iš tuometinių Kauno mafijos šulų Remigijus Daškevičius arba tiesiog Daškė.
Vieną 2001-ųjų rytą įsibrovus į minėtą namą, iš jo buvo išnešta turto už daugiau kaip 62 tūkst. litų. Tada buvo pagrobti ir trys ginklai.
Po vagystės ant šio namo sekcijos stalčiaus buvo aptikti trys pirštų atspaudai. Tačiau tik 2010-ųjų pabaigoje, pradėjus naudoti naujausias technologijas, pavyko identifikuoti, kad vienas iš jų – T. Petrošiaus kairės rankos nykščio.
Atitiko ir ant laiptų, vedančių į rūsį, iš kurio buvo pagrobtas seifas, aptiktų batų pėdsakų ir T. Petrošiaus nešiojamos avalynės dydis. Tačiau šis neigė dalyvavęs vagystėje.
O prieš pat pirmąjį šios bylos posėdį prie teismo salės durų buvo surengta parodomąjį spektaklį primenanti esą netikėto jaunystės draugų susitikimo scena.
Po namo savininkų mirties vieninteliu nukentėjusiuoju šioje byloje liko jų vyresnysis sūnus, kurį tada į teismo posėdį atlydėjo jaunesnysis brolis, minėtos vagystės metu dirbęs užsienyje.
Anot T. Petrošiaus, netikėtas susitikimas su pastaruoju ir atsakė jam į klausimą, iš kur nusikaltimo vietoje – jo piršto atspaudas? Ikiteisminio tyrimo metu tvirtinęs, kad niekada minėtame name nesilankė, esą sutikęs šį jaunystės draugą, T. Petrošius jau prisiminė, kad visgi ten buvo, tačiau neatpažino šio namo dėl prastos jo nuotraukos kokybės. Be to, nežinojęs šio tuomečio savo draugo, su kuriuo teigė susipažinęs naktiniame klube „Laukinis arklys“, nei vardo, nei pavardės.
Nepaisant to, kad kaltinimą šioje byloje palaikiusi prokurorė pateikė teismui iš Mokesčių inspekcijos gautą pažymą, kad minėtas naktinis klubas 2000-ųjų pabaigoje, kuomet T. Petrošius teigė susipažinęs su minėtu savo jaunystės draugu, dar neveikė, – jis buvo atidarytas tik 2001-ųjų pradžioje, Kauno apygardos teismas T. Petrošių dėl šios vagystės išteisino. Ir nors šis jo sprendimas buvo apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, šis taip pat skundą atmetė.
Sanatorija už grotų
T. Petrošius pagaliau atsidūrė už grotų 2013-ųjų sausį, kai su kitais „Agurkinių“ lyderiais bei jų parankiais buvo sulaikytas įtariant juos disponavimu didelių kiekiu narkotikų bei šių kontrabanda.
Tada pradėtą ikiteisminį tyrimą vainikavo po beveik penkerių metų – 2017-ųjų gruodį Klaipėdos apygardos teismo paskelbtas nuosprendis dvylikai „Agurkinių“ nusikalstamo susivienijimo narių.
T. Petrošiui tada buvo skirtas įkalinimas trylikai metų. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas, kuriam šis nuosprendis buvo apskųstas, 2020-ųjų balandį „Agurkiniams“ skirtas bausmes sugriežtino, nepaisant to, kad Europos Žmogaus Teisų Teismas jau buvo tenkinęs šio nusikalstamo susivienijimo branduoliui priskiriamų keturių asmenų, tarp kurių buvo ir T. Petrošius, skundą dėl pernelyg ilgo jų suėmimo iki nuosprendžio ir priteisęs jiems po 6600 eurų, nors kiekvienas iš jų prašė už tai po 40 tūkst. eurų.
Apskundus ir Apeliacinio teismo sprendimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taip pat konstatuodamas, kad daugiau kaip dešimt metų (nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki jų sprendimo) trukęs procesas buvo per ilgas, vėl visiems šios bylos kaltinamiesiems bausmes sušvelnino. T. Petrošiui ji buvo sušvelninta iki trylikos metų ir dešimties mėnesių.
Taigi, įskaičiavus į šią bausmę tuos beveik penkerius metus iki Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio paskelbimo, ir tuos beveik šešerius metus, kuriuos T. Petrošius jau atlieka minėtą bausmę, nepaisant užtrukusio skundų nagrinėjimo, jam dar likę apie trys metai už grotų.
Tačiau, kaip portalui kauno.diena.lt pavyko išsiaiškinti Alytaus kalėjime, kuriame T. Petrošius atlieka jam skirtą bausmę, šių metų rugpjūtį, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodeksu, jis buvo perkeltas į šios įkalinimo įstaigos atviro tipo bausmės atlikimo vietą, nes jau atliko būtiną tokiais atvejais skirtos bausmės dalį, prieš šį sprendimą priklausė lengvai grupei, neturėjo nuobaudų ir vykdė individualų resocializacijos planą.
O perkėlus T. Petrošių į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, jam atsirado galimybė ne tik dirbti už bausmės atlikimo vietos ribų bei išeiti, gavus leidimą, apsipirkti į parduotuvę, bet ir trijų dienų savaitgalinėms išvykoms į namus, kuriomis, anot portalo kauno.diena.lt kalbintų Alytaus kalėjimo pareigūnų, linkę naudotis visi jų kaliniai, atliekantys bausmę minėto atviro tipo jos atlikimo vietoje. Ir tokios išvykos leidžiamos jau penktadienio ryte.
Šokiruojantis išpuolis Laisvės alėjoje buvo įvykdytas penktadienį apie 13.20 val.
„Kauno dienos“ skaitytojų vaizdo įrašas
Portalo kauno.diena.lt žiniomis, po to savaitgalio trumpalaikės išvykos į namus T. Petrošius grįžo į Alytaus kalėjimą sužalotas. Tačiau pateikė šio darbuotojams versiją apie esą patirtą buitinę traumą.
Nepaisant pateiktos versijos, visais tokiais atvejais jos yra tikrinamos. Buvo apie T. Petrošiaus patirtus sužalojimus trumpalaikės išvykos į namus metu informuota policija ir šį kartą.
-
Įžūlumo viršūnė Laisvės alėjoje: ginkluotų užpuolikų taikiniu buvo ne R. Sadauskas? 39
Netikėta kompanija
„Daktarų“ branduoliui priklaususio Algirdo Smailio sūnus Egidijus, kuriam – jau 50, tą popietę, kaip įamžino šio išpuolio liudytojai, kurį laiką net gulėjo ant Laisvės alėjos grindinio be gyvybės ženklų. Ir vienintelis buvo greitosios medikų pristatytas į Kauno klinikas iš šio, anot teisėsaugininkų, panašu, kad iš anksto kruopščiai suplanuoto mūšio vietos.
R. Sadauskas, portalo kauno.diena.lt žiniomis, vėliau atvyko pas medikus pats. Tačiau nei E. Smailys, nei R. Sadauskas nukentėjusiųjų statuso pradėtame ikiteisminiame tyrime dėl šio išpuolio oficialiai neturi, nes, kaip jau rašyta, ne tik atsisakė bendrauti su teisėsauga, bet ir pareiškė, kad niekam neturi jokių pretenzijų, kas taip pat patvirtina, kad reikėtų laukti antros šios dvikovos serijos.
„Kauno dienos“ skaitytojų vaizdo įrašas
Portalo kauno.diena.lt kalbinti kai kurie teisėsaugininkai neslėpė, kad juos nustebino, jog E. Smailys leido laiką su R. Sadausku, nes jie – gana skirtingų kategorijų Kauno nusikalstamo pasaulio atstovai. Vienas, kaip ir senieji „Daktarai“, – gana nuožmus ir brutalus, kitas – jau apsitrynęs užsieniuose ir labiau rafinuotų manierų.
Tačiau šis duetas – dar vienas įrodymus, kad beveik nebeliko griežtų ribų tarp Kauno gaujų. Po jų išblaškymo likučiai persipynė.
Šešėliniai veikėjai
Nors oficialiai teigta, kad parodymų neduoda ir įtariamieji šiuo išpuoliu, jie pradėti sulaikinėti jau tą patį penktadienį.
Pavyzdžiui, vienas automobilis, kuriuo važiavo du įtariamieji, buvo sustabdytas jau išvažiavęs iš Kauno. Jo ekipažas teigė esą vykstantis savaitgaliui į sodybą. O patikrinus jų automobilį, šiame rasti ne tik jau atkimšti alaus buteliai, bet ir ne vienas peilis bei beisbolo lazda.
Kai kurių įtariamųjų sulaikymas/Laidos „Farai“ stop kadras
Kaip jau rašyta, keturi įtariamieji surengus minėtą koridą Laisvės alėjoje išgaudyti „karštais pėdsakais“ – Lukas Ščerbinskas, Tadas Mučinskas, Juozas Minkevičius ir Karolis Kavaliauskas jau po dviejų dienų Kauno apylinkės teismo buvo suimti trims mėnesiams. O po kelių dienų patys policijai pasidavę Vitalijus Zakrževskis bei Edgaras Rezajevas – dviem mėnesiams. Teisėsaugininkai tikina, kad suras ir likusius tris įtariamuosius. Tarp jų nėra nė vieno neteisto. Ir tų teistumų – ne po vieną. Tarp jų – ir už žmogžudystes.
Tačiau įtariamųjų pavardžių tarp teisiamųjų dviejose šiuo metu Kauno apygardos teisme įstrigusiose „Kamuolinių“ bylose nėra. Nebuvo šių asmenų ir tarp nukentėjusiųjų per 2010-ųjų spalio 9-osios šūvius prie Sporto halės, kuomet, kaip jau rašyta, buvo sužeisti du tuo metu aršūs „Agurkinių“ oponentai iš „Kamuolinių“ stovyklos, dėl ko prieš teismą tada stojo ir R. Sadauskas. Tačiau Temidei neužteko įrodymų, kad jis dalyvavo minėtame išpuolyje. Tokia išvada padaryta vienam iš nukentėjusiųjų teisme pareiškus, kad jis susižalojo nukritęs nuo dviračio.
Beje, apie minėtus šūvius teisėsaugininkai tada sužinojo, tik klausydamiesi nukentėjusiųjų, įtariamų kitais nusikaltimais, pokalbių telefonu, nes jie patys apie šį užpuolimą nepranešė.
Žmogžudystės su skandalais
Kaip jau užsiminta, net dviejų žmogžudysčių šleifas tęsiasi ir paskui E. Smailį. Jis įtartas net dviem žvėriškais susidorojimais su buvusiais bendrininkais. Vienas jų prieš 18 metų buvo rastas Girstupio upelyje – vienomis trumpikėmis bei lipnia juosta surištomis rankomis ir šautine žaizda kaktoje. Kitas 2020-ųjų vasarą buvo aptiktas savo bute Šilainiuose – su daugiau kaip 50 durtinių žaizdų kūne ir jame likusia lūžusia peilio geležte.
Nužudytasis, kaip tada įtarta atvežtas į minėtą upelį iš nusikaltimo, įvykusio kitur, vietos, teisėsaugininkų duomenimis, buvo E. Smailio bendrininkas. Tačiau nepaisant to, dėl šio šiurpaus susidorojimo tada buvo sulaikytas ir E. Smailys, ir jo dėdė. Tiesa, iš pradžių E. Smailys buvo įtartas nušovęs buvusį bendrininką per išgertuves savo bute Šilainiuose. Tačiau vėliau stojo prieš teismą tik dėl šio nusikaltimo slėpimo. Bet Temidei tada pritrūko jo kaltės įrodymų.
Panašiai baigėsi ir minėtas 2020-ųjų vasaros žmogžudystės, kuomet savo bute Šilainiuose buvo rastas žvėriškai subadytas E. Smailio jaunystės, paženklintos šešiais teistumais už turto prievartavimą sutrikdant sveikatą, savavaldžiavimą bei plėšimus, draugas. Ši byla, kurią lydėjo gana skandalingas faktas, jog tuo metu Kauno apylinkės teismo raštinėje buvo sugebėjusi įsidarbinti E. Smailio sutuoktinė, taip pat baigėsi jos nutraukimu E. Smailio atžvilgiu, pritrūkus jo kaltės įrodymų. Tačiau jo sutuoktinė skubiai paliko šį darbą, nes dėl jos užimamų pareigų žmogžudyste įtariamą šios Kauno apylinkės teismo raštinės specialistės sutuoktinį tada suiminėjo ne tas pats Kauno, bet Kėdainių teismas.
Kam dar rengtasi?
Galiausiai E. Smailio uošvės bute, kuriame taip pat ieškota žentui inkriminuojamos žmogžudystės įkalčių, buvo aptiktas visas ginklų arsenalas – šešios kovinės granatos su išimtais šių sprogdikliais greta, pistoletas „Makarov“ ir 64 šoviniai. Visa tai buvo slepiama po suparalyžiuoto uošvės sugyventinio lova.
E. Smailys tada prisipažino, kad šis turtas – jo, tik konstatavus, kad ant maišelių ir dėžučių, kuriose buvo laikoma minėta ginkluotė, aptikta jo DNR. Ir ėmė teigti, kad rado šią pavojingą ginkluotę 2017-aisiais mirusio savo tėvo, priklaususio senajam „Daktarų“ branduoliui, sodyboje, esančioje Lenkijos pasienyje.
Šiuos jo parodymus traktavus kaip prisipažinimą, E. Smailiui, tada galimai taip slėpusio veidą nuo žiniasklaidos dėl kitų teisėsaugininkams dar nežinomų jo „kriminalinių uodegų“, už neteisėtą disponavimą minėtą ginkluote 2021-ųjų birželį buvo skirtas tik trejų metų įkalinimas, nors teoriškai grėsė laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Tačiau, įskaičiavus į šią bausmę suėmimą iki nuosprendžio, jis šiemet vasarą, pirminiais duomenimis, – prieš pat minėtą šokiruojantį išpuolį Laisvės alėjoje, buvo paleistas į laisvę.
Egidijus Smailys/Justinos Lasauskaitės nuotr.
Minėtos dėmės E. Smailio biografijoje, nors ir nepadidinusios jo turimų septynių teistumų skaičiaus, bei tai, kad jis labiausiai nukentėjo per minėtą išpuolį Laisvės alėjoje leidžia daryti prielaidą, kad būtent E. Smailys tada galėjo būti pagrindiniu užpuolikų taikiniu.
Ar ne per daug nuvertinta teisėsauga?
Tiesa, kai kurie portalo kauno.diena.lt kalbinti teisėsaugininkai linkę manyti, kad minėta korida buvo skirta R. Sadauskui. Remiamasi operatyvininkų turėta informacija apie pastarojo ryšius, kuri buvo patvirtinta vaizdo įrašais iš išpuolio vietos.
„Kauno dienos“ skaitytojų vaizdo įrašas
Teigiama, kad tai ir padėjo taip greitai nustatyti įtariamuosius, kurie atpažinti ne tik iš stoto, eisenos bei balso, bet ir kitų miesto centre esančių vaizdo kamerų įrašų, kuriuose įamžinti jau nusiėmę kaukes. Vienas iš to įrodymų – ir žinojimas, kokius automobilius, ieškant iš nusikaltimo vietos pabėgusių įtariamųjų, stabdyti.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, tai, kas įvyko tą penktadienio popietę Laisvės alėjoje, greičiausiai buvo jau įsisenėjusio konflikto tąsa.
Deja, kad galimai grįžta anksčiau Kaune vykę gaujų karai, liudija ir tai, jog minėtas išpuolis buvo surengtas penktadienio popietę. Ši savaitės diena bei jos popietė bei pavakarys buvo labai mėgiami ir anksčiau viešai sąskaitas suvedinėjusių Kauno gaujų atstovų, prisiderindavusių prie trumpesnės tądien teisėsaugininkų darbo dienos ir problemų surinkti juos savaitgaliais, tiriant nusikaltimus „karštais pėdsakais“.
-
Subliūško dar viena STT byla: Š. Narbutas – išteisintas 39
Sveikatos apsaugos ministerijos 300 tūkst. eurų byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.
Teismas išteisintajam iš valstybės priteisė per 16,8 tūkst. eurų proceso išlaidų.
Teisėjo argumentai
„Teismas nusprendė išteisinti, nes kaltinamasis nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių (..) Byloje nesurinkta duomenų ir neįrodyta, visų pirma, kad Šarūnas Narbutas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, kadangi jis nėra valstybės tarnautoju prilygintu asmeniu. Byloje taip pat buvo įrodinėjama, kad jis buvo nešališkas ekspertas ir Vyriausybės įgaliotas asmuo. Šios aplinkybės byloje taip pat nepasitvirtino, nes Sveikatos apsaugos ministro įsakymu ir ministro pirmininko sudarytu potvarkiu darbo grupėse jis nedalyvavo, nebuvo nariu“, – per posėdį sakė teisėjas Valerij Lauš.
Valerij Lauš (P. Paleckio/BNS nuotr.)
Pasak teisėjo, taip pat nepasitvirtino kaltinimas, kad Š. Narbutas buvo įgaliotas viceministrės Kristinos Garuolienės ir ministro pirmininko patarėjo Luko Savicko atstovauti Lietuvai minėto sandorio, kuris buvo sudarytas tarp Ispanijos įmonės „PMS International“ ir Lietuvos institucijos.
„Jis iš tikrųjų tarpininkavo tame sandoryje, tačiau esmė tame, kad dauguma apklaustų liudytojų, taip pat ir valstybinis kaltintojas manė, kad jis tai turi daryti neatlygintinai. Iš tikrųjų paaiškėjo, kad su Ispanijos įmone buvo sudaryta komercinio atstovavimo sutartis, sandorio sudarymo metu ji buvo žodinė, ji vėliau buvo įforminta ir raštu. Ispanijos bendrovės atstovai, apklausti kaip liudytojai, patvirtino aplinkybę, kad tokia praktika yra priimtina“, – sakė V. Lauš.
Pasak jo, prokuroras įrodinėjo, kad komercinio atstovavimo mokestis, kuris buvo išmokėtas Š. Narbutui, priklauso Lietuvos valstybei.
„Byloje tai taip pat nepasitvirtino – Ispanijos bendrovės apklausti liudytojai, tai yra generalinis direktorius, patvirtino, kad šis mokestis priklauso įmonei ir jeigu nebūtų buvusi sudaryta komercinio atstovavimo sutartis, tas mokestis liktų kompanijai. Šiuo atveju Šarūnas Narbutas įgijo ne Lietuvos valstybės biudžetui priklausiančias lėšas, o Ispanijos įmonės lėšas. Dėl to ir nėra sukčiavimo sudėties“, – sakė teisėjas, paaiškinęs, kodėl Š. Narbutas buvo išteisintas dėl sukčiavimo.
Nuosprendis nėra galutinis ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Prokuroras Gintaras Jasaitis BNS žurnalistams sakė, kad apeliacijos teise tikrai pasinaudos ir nuosprendį skųs.
Gintaras Jasaitis (P. Paleckio/BNS nuotr.)
„Teismas trumpai žodžiu motyvus nuosprendžio aptarė, jie iš esmės neatitinka, kaip buvo formuluotas kaltinimas, kokie buvo surinkti įrodymai. Galiu pasakyti tik tiek, kad apeliacine tvarka šitą nuosprendį bent jau aš tikrai apskųsiu. Mano pozicija nesikeičia“, – teisme sakė prokuroras.
Švaistomos valstybės lėšos
Išteisintasis Š. Narbutas savo ruožtu teigė, kad tokia G. Jasaičio pozicija esą rodo, jog jo byloje toliau bus švaistomos valstybės lėšos.
Tai tiesiog rodo, kaip institucijos naudojasi joms patikėtais resursais, prievartos mechanizmu.
„Ne tik mano pinigai, nervai bus deginami, bet ir tuščiai mokesčių mokėtojų. Turbūt daugiau negu 100 tūkst. eurų išleista tokiam tuščiam, nepagrįstam kaltinimui. Tai tiesiog rodo, kaip institucijos naudojasi joms patikėtais resursais, prievartos mechanizmu“, – portalui kauno.diena.lt teigė Š. Narbutas.
Š. Narbutas pažymėjo manantis, kad bylos medžiagoje nebuvo jokių jo kaltės įrodymų, tačiau, išteisintojo teigimu, byla buvo politizuota, ją komentavo politikai, tad jis nebuvo tikras, kad teismas jį išteisins.
„Bylos medžiagą sudaro beveik 10 tūkst. puslapių, toje medžiagoje nėra jokių mano kaltės įrodymų, kažkokių argumentų. Paradoksalu, kad net prokuroras kažkaip nelabai ir stengėsi tuos įrodymus pateikti, tiesiog konstatuodavo, kaip čia jam, kas atrodo. Tai nėra įrodymai. Tai, pagal tai, aš iš tikro jaučiausi ramiai, bet nebuvau tikras, koks tas nuosprendis bus, žinant, kaip aš tai vadinu, kad tai yra politizuota byla, nes šalies vadovas yra pasakęs, kad mane reikia nubausti, Seimo nariai tą patį komentavo“, – aiškino jis.
Teisinis eksperimentas
Š. Narbutas viso beveik trejus metus trukusio teisinio proceso metu kartojo, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir prokuratūra atliko ne tyrimą, o savotišką teisinį eksperimentą.
Raimundas Lideika ir Šarūnas Narbutas (P. Paleckio/BNS nuotr.)
Primename, kad teisėsauga anksčiau skelbė surinkusi duomenis, kad 2020 m. kovą–liepą Š. Narbutas, kaip įtariama, veikdamas kaip Vyriausybės atstovas, ekspertas, gavo tuometės sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės ir tuomečio premjero Sauliaus Skvernelio patarėjo Luko Savicko nurodymą derėtis dėl COVID-19 reagentų pirkimo Vyriausybės vardu.
Prokurorų teigimu, STT pareigūnų surinkti duomenys leido įtarti, kad Š. Narbutas, kaip valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas asmeninės turtinės naudos ir apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą.
Jau anksčiau „Kauno diena“ rašė, kad teisėsaugos buvę kaltinimai – tarsi rašyti šakėmis ant vandens. Remiantis teisės ekspertais ir Baudžiamuoju kodeksu (BK) išsiaiškinta, kad Š. Narbutas Vyriausybei neatstovavo ir neturėjo jokių įgaliojimų veikti jos vardu. Tačiau prokuroras mano kitaip – siūlė teismui pripažinti Š. Narbutą kaltu ir skirti jam 75 tūkst. eurų baudą, priteisti iš jo SAM 303,4 tūkst. eurų.
Kaip jau esame rašę, prieš keletą metų buvo surengtas per visą Lietuvą nuvilnijęs sulaikymo šou: Š. Narbuto namuose buvo atlikta krata, paimtas mobiliojo ryšio telefonas, kompiuteris, kitos e. laikmenos. Iš areštinės paleistas Š. Narbutas neneigė, kad 300 tūkst. eurų atlygį gavo, tačiau teigė, kad viskas buvo daroma oficialiai, – jis turėjo individualios veiklos pažymėjimą, pasirašė reikiamas sutartis, išrašė visas sąskaitas.
Po sulaikymo viešojoje erdvėje prasidėjo tikras linčo teismas. Nors pats Š. Narbutas nuo pat pradžių teigė, kad toks farsas buvo perteklinis, net politikai ir kiti aukšti valstybės tarnautojai piršo kitokias versijas.
Sutrypta reputacija
Š. Narbutas anksčiau teisme piktinosi teisėsaugos veiksmais ikiteisminio tyrimo metu. Anot kaltinamojo, jis tuo metu negalėjo reaguoti, komentuoti apie jį teisėsaugos paviešintos informacijos, kuri buvo aptarinėjama žiniasklaidoje, kur vienareikšmiškai net iki teismo sprendimo Š. Narbutas jau buvo nuteistas.
„Ikiteisminis tyrimas yra inkvizicijos procesas, tai taip ir jaučiausi, – kaip inkvizicijos procese. Faktiškai aš buvau kankinamas procesu. O kai dar žiniasklaida formuoja tokią neigiamą nuomonę. Kaip sakoma: jei kas nors eidamas pro tave dešimt kartų sukriuksės, vienuoliktą ir pats sukriuksėsi“, – dėstė jis ir pabrėžė, kad visus tuos metus ant jo buvo pilamas purvas.
„Visi tie praradimai, nekalbant apie sutryptą reputaciją, sveikatos pablogėjimą, bet ir apie finansus, galimybes dirbti ir užsidirbti, kurios irgi maksimaliai buvo apribotos, negrįžtami, – pridūrė jis. – Tokius veiksmus – ikiteisminis tyrimas pradedamas, tęsiamas, vilkinamas, nekontroliuojamas ir vyksta tokios didelės apimties – vertinu kaip policinės valstybės apraiškas.“
Kad teisėsaugininkų kuriamos dramos yra ilgametė problema, „Kauno dienai“ yra sakęs ir teisės profesorius, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.
„Jei gerai atsimenu, Lietuva yra pralaimėjusi Strasbūre mažiausiai vieną tokią bylą. Tokie sulaikymų šou tikrai yra pertekliniai elementai. Nekaltumo prezumpcija sako, kad valstybės institucijos neturėtų sudaryti kažkokio išankstinio įvaizdžio apie žmogų. Visos naudojamos priemonės turėtų būti proporcingos situacijai. Reikia žiūrėti, kokio pavojingumo tas žmogus, kiek tikėtina, kad jis gali bėgti ir t. t.“, – „Kauno dienai“ teigė teisės ekspertas.
Grįžo į sovietmetį
Š. Narbuto advokatas Raimundas Lideika anksčiau teisme akcentavo, kad COVID-19 reagentų pirkimo sandoris, iš kurio Š. Narbutas uždirbo per 300 tūkst. eurų, yra civilinių teisinių santykių išraiška.
„Šioje byloje nepagrįstai kriminalizuojamas civilinis teisinis sandoris. Nėra šioje byloje nusikaltimų, čia yra civiliniai teisiniai santykiai“, – dėstė advokatas.
R. Lideika aiškino manantis, kad prokuroras G. Jasaitis vis dar vadovaujasi sovietmečiu baudžiamajame procese vyravusiu požiūriu į užsidirbti siekiančius asmenis. Advokatas svarstė, kad prokuroras apie tokius asmenis tebegalvoja kaip apie spekuliantus, kurių veikla sovietmečiu buvo kriminalizuojama.
Teisininkas pažymėjo, kad Š. Narbutas, tarpininkaudamas Lietuvai įsigyjant COVID-19 reagentų, nusikaltimo nepadarė, jis, pasak advokato, siekė, kad Lietuva pandemijos metu kuo greičiau gautų reikalingų medicinos priemonių gelbėjant žmonių gyvybes.
P. Paleckio/BNS nuotr.
Sulaikė be pagrindo?
Š. Narbutas portalui kauno.diena.lt yra teigęs, kad prieš keletą metų skambiam STT agentų surengtam jo sulaikymui nebuvo jokio teisinio pagrindo.
„Tuomet net neturėjau dalyvauti teismo posėdyje, nes buvo sprendžiamas ne mano sulaikymo, o namų arešto klausimas. Pagal BK tokiame posėdyje nei aš, nei mano gynėjas net neprivalome dalyvauti. Aš į jį galiu būti kviečiamas atvykti, bet jokiu būdu neatvesdinamas“, – vis daugiau intriguojamų detalių į dienos šviesą kėlė pašnekovas.
Jo žodžiais kalbant, tiek sulaikymas, tiek namuose atliktos kratos buvo daromos be jokios teismo sankcijos.
„Pas mus susiformavusi tokia ydinga STT veiksmų praktika – jie mano, kad lengva ranka bet kada gali sulaikyti, ką nori ir kaip nori. O teismai vėliau užmerkia akis. Taip įteisinama jėgos struktūrų savivalė“, – teigė Š. Narbutas.
Vertinant visus šiuos argumentus kirba vienas klausimas – kam buvo reikalingas visas šis šou? „Čia visur yra spekuliacijos. Dabar tik patys galime vertinti, ar tai buvo priešrinkiminiai žaidimai ir siekta parodyti, kad tuometė valdžia ne taip gerai susidorojo su pandemijos iššūkiais, kaip buvo skelbiama. O galbūt tai buvo noras nukreipti dėmesį nuo kitų skandalų, nes viskas atrodo labai neparuošta“, – svarstė jis.
„Kai sukuriama daug šalutinių efektų, o jie yra žmonių nepasitenkinimas, galbūt pavydas, kažkokie vertybiniai ar moraliniai aspektai, nebekreipiama dėmesio į baudžiamąją teisę. Tokių pavyzdžių Lietuvoje yra ne vienas“, – visą šią painią bylą yra reziumavęs teisės ekspertas R. Merkevičius. Jį papildė ir Lietuvos teisinės sistemos skaudulius vardijęs profesorius D. Žalimas: „Ko dažniausiai trūksta, tikriausiai jaučiame mes visi, – teisingesnio požiūrio, įsigilinimo į žmogaus situaciją, jautrumo. Problemos daugeliu atveju atsiranda būtent dėl žmogiškumo stokos.“
Nagrinėja Strasbūras
Š. Narbutas apskundė Lietuvą Strasbūro teismui. Praėjusių metų pavasarį priimta peticija dėl galimo šešių straipsnių pažeidimo – kankinimų draudimo, neteisėto sulaikymo, neproporcingo nuosavybės teisės apribojimo, teisės į laisvę ir saugumą, teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, saviraiškos laisvės.
„Šių visų šešių straipsnių kaip galimų pažeidimų iškėlimas atrodo logiškas. Žvelgiant iš Lietuvos perspektyvos, šis atvejis neatrodo standartiškai. Ne taip ir dažnai pas mus pareiškėjai sulaukia tokio dėmesio. Tiesą sakant, ir paties pareiškėjo asmenybė yra unikali, ir ta visa byla, pradėta prieš jį, gana unikali“, – „Kauno dienai“ situaciją apibūdino D. Žalimas. Jo žodžiais kalbant, vienas straipsnis – kankinimų draudimas – kelia nerimą: „Tai vienas šiurkščiausių žmogaus teisių pažeidimų.“
-
Š. Narbutas: trejus metus gyvenu inkvizicijos procese 51
Vilniaus apygardos teismas baigė nagrinėti šią baudžiamąją bylą ir išėjo rašyti nuosprendžio. Jis bus skelbiamas gegužės viduryje.
Šioje byloje piktnaudžiavimu ir sukčiavimu kaltinamas Š. Narbutas viso beveik trejus metus trukusio teisinio proceso metu kartojo, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir prokuratūra atliko ne tyrimą, o savotišką teisinį eksperimentą. Panašiai jis sakė ir per baigiamąsias kalbas, kurių metu kartu su advokatu Raimundu Lideika prašė išteisinti.
Raimundas Lideika ir Šarūnas Narbutas (L. Balandžio/BNS nuotr.)
Žodis prieš žodį
Primename, kad teisėsauga anksčiau skelbė surinkusi duomenis, kad 2020 m. kovą–liepą Š. Narbutas, kaip įtariama, veikdamas kaip Vyriausybės atstovas, ekspertas, gavo tuometės sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės ir tuomečio premjero Sauliaus Skvernelio patarėjo Luko Savicko nurodymą derėtis dėl COVID-19 reagentų pirkimo Vyriausybės vardu.
Prokurorų teigimu, STT pareigūnų surinkti duomenys leidžia įtarti, kad Š. Narbutas, kaip valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas asmeninės turtinės naudos ir apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą.
Jau anksčiau „Kauno diena“ rašė, kad šie teisėsaugos kaltinimai – tarsi rašyti šakėmis ant vandens. Remiantis teisės ekspertais ir Baudžiamuoju kodeksu (BK) išsiaiškinta, kad Š. Narbutas Vyriausybei neatstovavo ir neturėjo jokių įgaliojimų veikti jos vardu. Tačiau prokuroras mano kitaip – siūlo teismui pripažinti Š. Narbutą kaltu ir skirti jam 75 tūkst. eurų baudą, priteisti iš jo Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) 303,4 tūkst. eurų.
Pas mus susiformavusi tokia ydinga STT veiksmų praktika – jie mano, kad lengva ranka bet kada gali sulaikyti, ką nori ir kaip nori. O teismai vėliau užmerkia akis.
„Man čia viskas atrodo akivaizdžiai politiškai. Atrodo, kad grįžtame į sovietmetį – ten, kur spekuliacija buvo nusikaltimas. Ar tai buvo morališkai pateisinama, jau atskira tema. Juridiškai keistai atrodo, kai STT, nerasdama jokių korupcijos požymių, pradeda tyrinėti kažkokius sukčiavimus.
Kas dabar pasakys, buvo tas žodinis pavedimas ar ne. Žodis prieš žodį. Jeigu baudžiamoji teisė imsis griežtai kapoti tokius dalykus, kurie yra absoliučiai neapibrėžti, tai pačios baudžiamosios teisės apibrėžtis tampa priklausoma nuo bet ko“, – „Kauno dienai“ apie Š. Narbuto bylą yra sakęs teisės ekspertas, advokatas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto baudžiamosios teisės dėstytojas Remigijus Merkevičius.
Remigijus Merkevičius
Sulaikymo šou
Pats Š. Narbutas baigiamojoje kalboje tvirtino, kad jam metami kaltinami yra nepagrįsti.
„Ar teisinėje valstybėje prokuroras visada teisus ir STT niekada neklysta? Teisine prasme ši byla pastatyta ant molinių kojų. Ir arkliui aišku, kas yra baudžiamoji teisė. Visiems liudytojams viskas buvo aišku, išskyrus vieną. Čia nusikaltimo nėra“, – prisimindamas STT liudytoją Moniką Tarvydytę, komentavo jis. Ji duodama parodymus teisme painiojosi, bandė išsiginti, kad kreipėsi į STT. Tačiau tai vieno posėdžio metu atviru tekstu išsakė prokuroras G. Jasaitis.
Monika Tarvydytė/Justinos Lasauskaiės nuotr.
Kaip jau esame rašę, prieš keletą metų buvo surengtas per visą Lietuvą nuvilnijęs sulaikymo šou: Š. Narbuto namuose buvo atlikta krata, paimtas mobiliojo ryšio telefonas, kompiuteris, kitos e. laikmenos. Iš areštinės paleistas Š. Narbutas neneigė, kad 300 tūkst. eurų atlygį gavo, tačiau teigė, kad viskas buvo daroma oficialiai, – jis turėjo individualios veiklos pažymėjimą, pasirašė reikiamas sutartis, išrašė visas sąskaitas.
Po sulaikymo viešojoje erdvėje prasidėjo tikras linčo teismas. Nors pats Š. Narbutas nuo pat pradžių teigė, kad toks farsas buvo perteklinis, net politikai ir kiti aukšti valstybės tarnautojai piršo kitokias versijas.
Anot kaltinamojo, viešojoje erdvėje apie šią istoriją nesibodėjo kalbėti ir Seimo nariai, pavyzdžiui, konservatoriai Aistė Gedvilienė, Laurynas Kasčiūnas. Kaltinamasis atkreipė dėmesį, kad būtent A. Gedvilienės citata apie „puotą maro metu“ esą naudojosi prokuroras baigiamojoje kalboje.
„Šita frazė „puota maro metu“ taip patiko prokurorui, kad ją panaudojo ir baigiamojoje kalboje. Kai girdime didžiausios valdančiosios partijos atstovės teiginius, frazes, tokias pat frazes girdime ir iš prokuroro, ar čia viskas normalu?“ – stebėjosi Š. Narbutas.
Skambus palyginimas
Š. Narbutas teisme piktinosi teisėsaugos veiksmais ikiteisminio tyrimo metu. Anot kaltinamojo, jis tuo metu negalėjo reaguoti, komentuoti apie jį teisėsaugos paviešintos informacijos, kuri buvo aptarinėjama žiniasklaidoje, kur vienareikšmiškai net iki teismo sprendimo Š. Narbutas jau buvo nuteistas.
„Ikiteisminis tyrimas yra inkvizicijos procesas, tai taip ir jaučiausi, – kaip inkvizicijos procese. Faktiškai aš buvau kankinamas procesu. O kai dar žiniasklaida formuoja tokią neigiamą nuomonę. Kaip sakoma: jei kas nors eidamas pro tave dešimt kartų sukriuksės, vienuoliktą ir pats sukriuksėsi“, – dėstė kaltinamasis ir pabrėžė, kad visus tuos metus ant jo buvo pilamas purvas.
„Net jei būsiu išteisintas, žmonių akyse niekas nepasikeis. Ta neigiama nuomonė apie mane jau seniai suformuota. Visi tie praradimai, nekalbant apie sutryptą reputaciją, sveikatos pablogėjimą, bet ir apie finansus, galimybes dirbti ir užsidirbti, kurios irgi maksimaliai buvo apribotos, negrįžtami, – pridūrė jis. – Tokius veiksmus – ikiteisminis tyrimas pradedamas, tęsiamas, vilkinamas, nekontroliuojamas ir vyksta tokios didelės apimties – vertinu kaip policinės valstybės apraiškas.“
Kad teisėsaugininkų kuriamos dramos yra ilgametė problema, „Kauno dienai“ yra sakęs ir teisės profesorius, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.
Tokius veiksmus – ikiteisminis tyrimas pradedamas, tęsiamas, vilkinamas, nekontroliuojamas ir vyksta tokios didelės apimties – vertinu kaip policinės valstybės apraiškas.
„Jei gerai atsimenu, Lietuva yra pralaimėjusi Strasbūre mažiausiai vieną tokią bylą. Tokie sulaikymų šou tikrai yra pertekliniai elementai. Nekaltumo prezumpcija sako, kad valstybės institucijos neturėtų sudaryti kažkokio išankstinio įvaizdžio apie žmogų. Visos naudojamos priemonės turėtų būti proporcingos situacijai. Reikia žiūrėti, kokio pavojingumo tas žmogus, kiek tikėtina, kad jis gali bėgti ir t. t.“, – „Kauno dienai“ teigė teisės ekspertas.
Piktinasi Prezidento žodžiais
Š. Narbutas teisme citavo 2020 m. rugpjūtį Prezidento Gitano Nausėdos pasakytus žodžius apie bylas dėl COVID-19 testų.
„Ir Šarūno Narbuto istorija, ir šis atvejis rodo, kad tuo metu, kai Lietuvai trūko apsaugos, testavimo priemonių, kai visi vertėsi per galvą (aš suprantu, kad situacija buvo ekstraordinari), vis dėlto buvo daug dalykų, labai daug drumsto vandens, kuriame dalis žmonių bandė ieškoti ir gaudyti žuvis“, – tada kalbėjo Prezidentas.
„Tai netoleruotina, liaudyje tai vadinama marodieryste. Su tokiais reiškiniais privalome kovoti“, – tąkart pridūrė šalies vadovas.
Š. Narbutas pasipiktino šiais Prezidento žodžiais: „G. Nausėda įvardija mane kaip marodierių, ragina kovoti. STT ir prokuratūra vykdo šalies vadovo nurodymą su manimi kovoti.“
Pozicija: Š. Narbutas akcentavo, kad prieš keletą metų STT agentų skambiai surengtam jo sulaikymui nebuvo jokio teisinio pagrindo. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)
Grįžo į sovietmetį
Kaltinamojo advokatas R. Lideika posėdyje prašė teismo išteisinti kaltinamąjį, atmesti prašymą priteisti civilinį ieškinį.
„Civilinis ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas. Perkančioji organizacija įsigyjant reagentus buvo Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, o ne SAM. Ministerija finansinės žalos nepatyrė“, – aiškino R. Lideika.
Anot jo, byloje nėra fiksuotų aiškių įrodymų, kad COVID-19 reagentų pirkimo sandoriu, jo kainodara domėjosi Vyriausybės atstovai.
R. Lideika akcentavo, kad COVID-19 reagentų pirkimo sandoris, iš kurio Š. Narbutas uždirbo per 300 tūkst. eurų, yra civilinių teisinių santykių išraiška.
„Šioje byloje nepagrįstai kriminalizuojamas civilinis teisinis sandoris. Nėra šioje byloje nusikaltimų, čia yra civiliniai teisiniai santykiai“, – dėstė advokatas.
R. Lideika aiškino manantis, kad prokuroras G. Jasaitis vis dar vadovaujasi sovietmečiu baudžiamajame procese vyravusiu požiūriu į užsidirbti siekiančius asmenis. Advokatas svarstė, kad prokuroras apie tokius asmenis tebegalvoja kaip apie spekuliantus, kurių veikla sovietmečiu buvo kriminalizuojama.
Teisininkas pažymėjo, kad Š. Narbutas, tarpininkaudamas Lietuvai įsigyjant COVID-19 reagentų, nusikaltimo nepadarė, jis, pasak advokato, siekė, kad Lietuva pandemijos metu kuo greičiau gautų reikalingų medicinos priemonių gelbėjant žmonių gyvybes.
„Žmogui už tai iškelta baudžiamoji byla. Aš prašau teismo išsklaidyti šitą miglą. Žmogus per daug uždirbo? Prokuratūra piktinasi, kad verslininkas uždirbo 303 tūkst. eurų“, – prokuratūros kaltinimais stebėjosi R. Lideika.
Pareiškimas: R. Lideika (nuotr. kairėje) mano, kad prokuroras G. Jasaitis vis dar vadovaujasi sovietmečiu baudžiamajame procese vyravusiu požiūriu į užsidirbti siekiančius asmenis. (Ž. Gedvilos, J. Elinsko/BNS nuotr.)
Advokatas priminė kitą bylą – anksčiau teismuose buvo nagrinėjama civilinė byla dėl COVID-19 testų įsigijimo. Joje Lietuvos apeliacinis teismas galutinai nustatė, kad už testus valstybė permokėjo, todėl dviem bendrovėms, tarp jų ir „Profarmai“, nurodė grąžinti valstybei daugiau nei 4 mln. eurų.
„Kuo skiriasi „Profarmos“ situacija, kai bandome ginčytis dėl kainų? Ten išsprendė civilinė byla, kodėl šitoje byloje pasitelktas juodasis Baudžiamasis kodeksas?“ – stebėjosi advokatas.
Vyriausybei neatstovavo
Advokatas R. Lideika teismui teigė, kad kaltinimai jo klientui nepagrįsti.
„Kaltinimas neatitinka įstatymų reikalavimų, jis grindžiamas prieštaringais teiginiais – asmuo negali tuo pačiu metu būti ir Vyriausybės atstovu, ir nepriklausomu ekspertu“, – sakė advokatas.
Pasak R. Lideikos, jo klientas nepareiškė jokios valios būti Vyriausybės atstovu, negalėjo veikti kaip Vyriausybės atstovas pats to nežinodamas, tai neįmanoma net pagal bendruosius atstovavimo principus.
„Š. Narbutas neatliko valdžios atstovo funkcijų, neturėjo jokių administracinių įgaliojimų, nedirbo ir nėjo jokių pareigų jokioje Lietuvos Respublikos institucijoje ir jokioje kitos valstybės institucijoje“, – teisme kalbėjo teisininkas.
Be to, anot R. Lideikos, pagal LR Vyriausybės įstatymo 22 straipsnį įgaliojimą veikti Vyriausybės vardu suteikti gali tik premjeras, toks įgaliojimas turi būti priimamas Vyriausybės posėdyje.
„Klausimas dėl įgaliojimų suteikimo Š. Narbutui nebuvo svarstytas jokiame Vyriausybės posėdyje, dėl to nebuvo priimtas joks sprendimas ar potvarkis. Š. Narbutas nebuvo pasirašęs jokios sutarties su Vyriausybe ar Vyriausybės kanceliarija“, – sakė kaltinamojo advokatas.
Jis priminė kaip liudytojų apklaustų ekspremjero S. Skvernelio, buvusio Vyriausybės kanclerio Algirdo Stončaičio liudijimus teisme, kad egzistuoja nustatyta tvarka, kaip suteikiami Vyriausybės įgaliojimai.
„Vyriausybės vardu niekas negali atstovauti. Vyriausybės vardu gali veikti tik Vyriausybė. Jeigu Vyriausybė kažkokius įgaliojimus teikia kam nors ką nors daryti, tai padarome Vyriausybės posėdyje priimant nutarimą, gali būti potvarkiai įforminami, jeigu reikalinga, bet tai paruošiama Kanceliarijos ir visi sprendimai arba yra potvarkis ministro pirmininko, arba Vyriausybės nutarimas, gali būti Vyriausybės potvarkis. Tai tik tokiais būdais suteikiami kokie nors įgaliojimai“, – duodamas parodymus teigė S. Skvernelis.
Pasak Š. Narbuto, kaltinime klaidingai teigiama, kad jis buvo SAM pasitelktas kaip nepriklausomas ekspertas, nes jis juo nebuvęs.
„Nei veikiau Vyriausybės vardu, nei žinojau, kad dirbu Vyriausybei, nei kas man iš Vyriausybės ar SAM ką nors sumokėjo už šį sandorį. Visa tai yra aišku iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinktų įrodymų“, – anksčiau socialiniame tinkle yra rašęs jis.
„Tie, kurie buvo valstybės tarnautojai, gaudavo valstybės tarnautojo atlyginimą. Tie, kurie sutiko talkinti, padėti, apie jokį atlygį net kalbos nebuvo“, – tuometę situaciją „Kauno dienai“ yra apibūdinęs ir S. Skvernelis.
Visi teismo posėdžiuose iki šiol apklausti liudytojai taip pat patvirtino, kad Š. Narbutas neatstovavo Vyriausybei, nebuvo jų pasitelktas kaip nepriklausomas ekspertas.
Sulaikė be pagrindo?
Per baigiamąsias kalbas Š. Narbutas akcentavo, kad prieš keletą metų skambiam STT agentų surengtam jo sulaikymui nebuvo jokio teisinio pagrindo.
„Tuomet net neturėjau dalyvauti teismo posėdyje, nes buvo sprendžiamas ne mano sulaikymo, o namų arešto klausimas. Pagal BK tokiame posėdyje nei aš, nei mano gynėjas net neprivalome dalyvauti. Aš į jį galiu būti kviečiamas atvykti, bet jokiu būdu neatvesdinamas“, – vis daugiau intriguojamų detalių į dienos šviesą kėlė pašnekovas.
Jo žodžiais kalbant, tiek sulaikymas, tiek namuose atliktos kratos buvo daromos be jokios teismo sankcijos.
„Pas mus susiformavusi tokia ydinga STT veiksmų praktika – jie mano, kad lengva ranka bet kada gali sulaikyti, ką nori ir kaip nori. O teismai vėliau užmerkia akis. Taip įteisinama jėgos struktūrų savivalė“, – teigė Š. Narbutas.
Vertinant visus šiuos argumentus kirba vienas klausimas – kam buvo reikalingas visas šis šou? „Čia visur yra spekuliacijos. Dabar tik patys galime vertinti, ar tai buvo priešrinkiminiai žaidimai ir siekta parodyti, kad tuometė valdžia ne taip gerai susidorojo su pandemijos iššūkiais, kaip buvo skelbiama. O galbūt tai buvo noras nukreipti dėmesį nuo kitų skandalų, nes viskas atrodo labai neparuošta“, – svarstė jis.
Ieškinio vingrybės
Be visų minėtų teisinių subtilybių, yra ir dar viena įdomi detalė: kodėl civilinį ieškinį šioje byloje pareiškė SAM, jei sutartis dėl reagentų pirkimo su Ispanijos bendrove pasirašė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL)?
„SAM ministro Arūno Dulkio pareikštas civilinis ieškinys man yra dėl to, kad jei aš nebūčiau gavęs atlygio, testai neva būtų kainavę ne 17, o 16 eurų. Ir taip teigia, kai jau perskaitė byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina, kad: šiuo sandoriu, kuriam aš tarpininkavau, Lietuva sutaupė daugiau kaip 2 mln. eurų; 2020 m. kovą Lietuvoje beveik nebuvo COVID-19 PGR testų ir jei ne šis sandoris, Lietuvos gyventojų nebūtų buvę kuo testuoti dar bent mėnesį; už kitus 2020 m. kovą–gegužę Lietuvos įsigytus COVID-19 PGR testus Lietuva mokėjo brangiau“, – feisbuke anksčiau pasisakė Š. Narbutas.
To nesugebėta paaiškinti per visą bylos nagrinėjimą. Tikslaus atsakymo paskutiniame posėdyje „Kauno dienai“ nepateikė ir prokuroras G. Jasaitis.
„Esmė labai paprasta – buvo parašytas pranešimas apie situaciją SAM, o kam jau jie ten (paskyrė – aut. past.), tai patys nusprendė. Aš tikrai nežinau, kodėl jie priėmė vienokius ar kitokius sprendimus“, – nesugebėjo paaiškinti kaltinimą palaikantis prokuroras.
„Kai sukuriama daug šalutinių efektų, o jie yra žmonių nepasitenkinimas, galbūt pavydas, kažkokie vertybiniai ar moraliniai aspektai, nebekreipiama dėmesio į baudžiamąją teisę. Tokių pavyzdžių Lietuvoje yra ne vienas“, – visą šią painią bylą yra reziumavęs teisės ekspertas R. Merkevičius. Jį papildė ir Lietuvos teisinės sistemos skaudulius vardijęs profesorius D. Žalimas: „Ko dažniausiai trūksta, tikriausiai jaučiame mes visi, – teisingesnio požiūrio, įsigilinimo į žmogaus situaciją, jautrumo. Problemos daugeliu atveju atsiranda būtent dėl žmogiškumo stokos.“
Dainius Žalimas/Justinos Lasauskaitės nuotr.
Nagrinėja Strasbūras
Š. Narbutas apskundė Lietuvą Strasbūro teismui. Praėjusių metų pavasarį priimta peticija dėl galimo šešių straipsnių pažeidimo – kankinimų draudimo, neteisėto sulaikymo, neproporcingo nuosavybės teisės apribojimo, teisės į laisvę ir saugumą, teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, saviraiškos laisvės.
„Šių visų šešių straipsnių kaip galimų pažeidimų iškėlimas atrodo logiškas. Žvelgiant iš Lietuvos perspektyvos, šis atvejis neatrodo standartiškai. Ne taip ir dažnai pas mus pareiškėjai sulaukia tokio dėmesio. Tiesą sakant, ir paties pareiškėjo asmenybė yra unikali, ir ta visa byla, pradėta prieš jį, gana unikali“, – „Kauno dienai“ situaciją apibūdino D. Žalimas. Jo žodžiais kalbant, vienas straipsnis – kankinimų draudimas – kelia nerimą: „Tai vienas šiurkščiausių žmogaus teisių pažeidimų.“