STULBINANČIOS AVARIJOS: AR JŲ BUS DAR DAUGIAU?

Vėjo energetikos plėtra Lietuvoje įgauna vėjo greitį. Elektrinių parkai užima vis naujas teritorijas. Daugėjant elektrinių, daugėja ir avarijų, kurios jau išgąsdino ne vienos seniūnijos gyventojus.

Neįprasti įvykiai

Remiantis įvairiais atsinaujinančiosios energijos vystytojų pranešimais, Lietuvos teritorijoje šiuo metu sukasi apie 400 vėjo elektrinių ir jų tik daugės.

Kone 200 m aukščio ir šimtus tonų sveriantys įrenginiai patiria avarijų, kurios sukelia stulbinamą efektą: sudreba žemė, suvirpa langai, sutraška medinių pastatų sienos, ima staugti šunys. Gyventojai puola prie langų ir neramiai žvalgosi: gal prasideda karas?

Apie tai pasakoja netoli nugriuvusių vėjo elektrinių gyvenantys žmonės.

„Viešpatie, kaip išsigandome! Galvojome, kad jau prasideda karas“, – „Kauno dienai“ sakė Zarasų rajone, maždaug 1 km atstumu nuo nugriuvusios elektrinės gyvenanti bendruomenės pirmininkė Aldona Žiliukienė.

„Net sienos sutreškėjo nuo smūgio bangos. Visas Staškūniškio kaimas tai girdėjo. Tik įsivaizduokite, koks buvo smūgis! Pirma mintis – kažkur netoliese sprogo bomba. Nuo mano namų ta elektrinė yra maždaug už 2–3 km“, – regioniniam portalui „Anykšta“ apie nepavydėtinus potyrius pasakojo Anykščių rajono gyventojas.

Padarinys: Dusetų seniūnijoje buvo pastatyta jau eksploatuota elektrinė, kuri po kurio laiko sulūžo. / V. Visockienės feisbuko nuotr.

Prieštaringa informacija

Pastaraisiais metais pranešimų apie vėjo elektrinių avarijas padaugėjo, tačiau informacija apie jų priežastis – skurdi, rodo, kad savininkai vengia žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio.

Net iš valstybinių institucijų „Kauno diena“ gavo skirtingą informaciją, kai paprašėme nurodyti, kiek ir kuriuose šalies rajonuose keliais pastaraisiais metais buvo avarijų, susijusių su vėjo elektrinių eksploatacija.

Remiantis Aplinkos ministerijos, Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) ir „Kauno dienos“ savarankiškai surinktais duomenimis, 2022–2023 m. įvyko penkios vėjo elektrinių avarijos: dvi – Anykščių rajone ir po vieną – Tauragės, Zarasų ir Akmenės rajonuose.

Avarijų priežastys nedetalizuojamos, tačiau jas patyrusių elektrinių savininkų elgesys skirtingas: vieni stengiasi išvengti bet kokio bendravimo su sunerimusiais žmonėmis, kiti rodo geranoriškumą, tačiau dalykinių paaiškinimų apie galimą broką, galimas statybos klaidas ar kitas priežastis nepateikia.

Nepavyksta susisiekti

Bene paskutinė vėjo elektrinės avarija įvyko šių metų kovo 5 d. Zarasų rajone, Dusetų seniūnijoje esančiame Padustėlio kaime.

„Dabar suprantu, kad ta elektrinė buvo visiškai nesaugi. Sprendžiu iš to, kad, kai ji griuvo, nebuvo stipraus vėjo. Kai užeina vėjas, prie namo visus kibiriukus išnešioja, o dabar ant rododendrų uždengta plėvelė net nebuvo pajudinta“, – stebėjosi A. Žiliukienė.

Vietos bendruomenės pirmininkę ne mažiau stebina informacijos apie sugriuvusią elektrinę neprieinamumas. Pasak jos, elektrinė buvo pastatyta atliekant tik formalias viešinimo procedūras – paskelbiant žinutę vietos laikraštyje.

Dusetų seniūnas Darius Steponavičius, nuo avarijos praėjus daugiau nei savaitei, „Kauno dienai“ sakė negalintis prisiskambinti avariją patyrusią vėjo elektrinę pastačiusiai bendrovei ir sužinoti incidento priežastis.

Nestigo smalsuolių

Akmenės rajono Laumėnų kaime vėjo elektrinė nugriuvo praėjusių metų gegužę.

Lietuvoje montuojamos vėjo elektrinės nebūtinai yra nauji įrenginiai – statomos ir kitose šalyse jau eksploatuotos.

Akmenės rajono savivaldybės Kruopių seniūnijos seniūnė Rasa Statkuvienė „Kauno dienai“ sakė, kad su didžiuliu triukšmu nuvirtęs ir nerimą apylinkėse paskleidęs įrenginys šiuo metu atstatomas.

Seniūnė pabrėžė, kad apylinkėse esančių elektrinių savininkai neslapukauja – geranoriškai ir dalykiškai bendrauja su bendruomenių atstovais.

„Dėl nugriuvusios elektrinės buvo atlikta analizė, pateikti oficialūs paaiškinimai. Akivaizdžios žalos lyg ir nepadaryta. Elektrinė nukrito į miško plotą. Avarija panikos bendruomenėje nesukėlė. Po jos buvo daug smalsuolių – žmonės atvažiuodavo pasižiūrėti ir iš kitų apylinkių“, – sakė Kruopių seniūnijos vadovė R. Statkuvienė.

Pakeitė atstumus

Seniūnė atkreipė dėmesį, kad bendruomenės atstovai savo nuomonę ir poziciją dėl elektrinių buvo išreiškę anksčiau, kai įrenginiai buvo pradėti statyti.

„Kai parkai buvo pradėti vystyti, gyventojai nebuvo labai patenkinti, buvo pasisakyta ir viešojoje erdvėje. Elektrinių statytojai aktyviai komunikavo, viešino informaciją tam tikrais vystymo proceso etapais respublikinėje spaudoje, savivaldybės portale, atsakė į klausimus. Aktyvi buvo savivaldybės taryba, kuri kokybiškai atstovavo gyventojų pozicijai, gynė ją“, – pabrėžė seniūnė.

Pasak jos, vienas pagrindinių gyventojų reikalavimų – atsižvelgti į galimą griūties atvejį ir to padarinius.

„Kai kurių elektrinių aukštis buvo numatytas didesnis nei vadinamoji sanitarinės apsaugos zona, nes paprastai labiau atsižvelgiama į keliamą triukšmą, vibraciją, šešėliavimą. Žmonės nuogąstavo, kad elektrinės statomos per arti gyvenamųjų zonų. Dabar pas mus yra apribojimų – galima statyti ne arčiau kaip 1 km atstumu nuo gyvenamųjų namų, nebent patys gyventojai duotų sutikimą“, – nurodė R. Statkuvienė.

V. Visockienės feisbuko nuotr.

Diskomforto nejaučia

Seniūnės žiniomis, apylinkėse planuojama vystyti dar kelis atsinaujinančiosios energijos parkus, tačiau, anot jos, gyventojų nepasitenkinimo tokie planai nekelia.

„Nerimo nejaučiame. Dėl elektrinių plėtros kokių nors pretenzijų, prašymų ar pan. bent jau mes, kaip seniūnija, iš gyventojų nesame gavę“, – tvirtino R. Statkuvienė.

Jos nuomone, vėjo elektrinių kaimynystė nevargina ir negąsdina.

„Jau metai, kai jos sukasi. Gyvenu 1 km atstumu – negirdžiu nei garso, nei triukšmo, nei vibracijos. Diskomforto nejaučiu. Už visus kalbėti negaliu, tačiau ir iš arčiau elektrinių gyvenančių žmonių nusiskundimų neteko girdėti“, – sakė seniūnė R. Statkuvienė.

Sulaukia svečių

Vėjo elektrinių plėtros erdvėje nemaloniai išskirtinės tapo kai kurios Anykščių rajono apylinkės.

2022 m. kovo 11 d. vėjo elektrinė nuvirto Kurklių seniūnijos Staškūniškio kaime. Tų pačių metų pabaigoje dar vienas panašus įrenginys sugriuvo maždaug už 2 km nuo minėto kaimo esančiame Dejūnų kaime.

Apie šių avarijų, kaip ir daugelio kitų, priežastis informacijos nedaug. Iš karto po avarijos privažiavimą prie Staškūniškio kaime esančios elektrinės nuolaužų ėmė saugoti specialiais ženklais nežymėtas automobilis.

Kurklių seniūnijos specialistė Vilė Narkevičienė vietiniam leidiniui „Anykšta“ sakė, kad Kurklių seniūnija negavo jokios informacijos iš elektrinės statytojų apie Staškūniškio vėjo elektrinių parke įvykusią avariją.

Netoli minėtų vietovių gyvenantys žmonės „Kauno dienai“ užsiminė, kad apie avarijų priežastis jiems nieko nežinoma. Apylinkėse aptarinėjami  nepažįstamų žmonių, kurie žemių savininkams siūlo įvairias sąlygas, kaip būtų galima prisidėti prie vėjo elektrinių parkų plėtros ir gauti nemenką pelną, vizitai.

„Tie pasiūlymai painūs, kartais nesuprantami. Atrodo, kad kiekviena elektrinė veikia kaip atskiras uabas“, – dalijosi savo pastebėjimais Anykščių rajono gyventojas.

Montuoja ir naudotas

Lietuvoje montuojamos vėjo elektrinės nebūtinai yra nauji įrenginiai – statomos ir kitose šalyse jau eksploatuotos. Tai „Kauno dienai“ patvirtino Aplinkos apsaugos ministerija ir Lietuvos vėjo elektrinių asociacija (LVEA).

LVEA atstovo Lino Sabaliausko pastebėjimais, naudotų įrenginių saugumo laipsnis ir patikimumas yra kitoks nei naujų.

„Yra įmonių kurios naudoja eksploatuotas elektrines, jos (elektrinės) paprastai neturi visapusio įrengimų gamintojo techninio palaikymo, o kai kurie elektrinių gamintojai iš viso neteikia paslaugų eksploatuotiems įrenginiams. Tai kaip ir naudotas automobilis. Tačiau elektrinė turi turėti visas sistemas, kad atitiktų elektros tinklo ir saugios eksploatacijos reikalavimus. Naudotos elektrinės nestatomos su naujomis, nes vėjo elektrinių parkas – tai vienas įrenginys, kontroliuojamas vieno centrinio procesoriaus, kuris dažnai nepalaiko senesnių parametrų įrenginių, neturinčių naujausių stabilumo užtikrinimo funkcijų. Naudotos elektrinės pirminė pastatymo vieta turi atitikti naują jos vietą, statytojas turi įsitikinti, kad elektrinę dar galima eksploatuoti po pervežimo, o tai nepigi paslauga“, – pabrėžė L. Sabaliauskas.

Gausu: Lietuvoje šiuo metu sukasi apie 400 vėjo elektrinių. / K. Vanago / BNS nuotr.

Paini informacija

„Kauno dienai“ nepavyko išsiaiškinti, kokį procentą Lietuvoje veikiančių vėjo elektrinių visumos sudaro padėvėtos elektrinės. Nenorime teigti, kad tokia informacija galbūt slepiama, tačiau sulaukėme prieštaringų paaiškinimų.

VERT pasiteiravome, ar galima naudoti jau kažkiek eksploatuotas  elektrines? Jei galima, kokiomis sąlygomis, aplinkybėmis, kaip dažnai tokios elektrinės naudojamos, kokį visų elektrinių procentą jos sudaro?

Sulaukėme paaiškinimo, kad tai yra Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kompetencijai priskirtas klausimas.

Aplinkos ministerijos paaiškinimas buvo toks: „Dėl statistikos, kiek naudojama naudotų ir naujų vėjo elektrinių, reikėtų kreiptis į Energetikos ministeriją ar VERT.“

Po tokio patarimo kreipėmės į Energetikos ministeriją, o ten paaiškino, kad reikia kreiptis į Aplinkos ministeriją.

„Vaikų darželis“, – replikavo ministrijos valdininkas, išgirdęs apie tuščius patarimus.

Aplinkos ministerijos atstovės Aistės Gadliauskaitės „Kauno dienai“ pateiktame paaiškinime dėl eksploatuotų vėjo elektrinių naudojimo legalumo rašoma: „Teisės aktai nenumato pareigos įrengti tik naujas (anksčiau neeksploatuotas) elektrines. Įstatyme yra nustatyta pareiga statyti ir įrengti tik naujas atsinaujinančiuosius išteklius naudojančias elektrines, kurioms statyti ar įrengti naudojama anksčiau neeksploatuota elektrotechninė įranga. Jeigu tai yra eksploatuota vėjo elektrinė, VERT turi patikrinti ir išduoti techninės būklės pažymą.“

Avarijų priežastys

LVEA atstovas L. Sabaliauskas, paprašytas apibūdinti vėjo elektrinių aukštį ir svorį, paaiškino: „Elektrinės gali būti visokio aukščio: senesnės – 70–150 m, naujesnės – 180–250 m. Svoris taip pat nenusakomas vienu skaičiumi: senesnės yra santykinai sunkesnės, bet stengiamasi, kad visa struktūra neviršytų 600 t.“

L. Sabaliausko tvirtinimu, avarija vėjo elektrinę gali ištikti dėl kokio nors nekokybiško segmento bokšte.

Griūtį gali lemti ir neveikiantys davikliai, kai turbina, ant kurios sumontuoti sparnai, nereaguoja į vėjo krypties ir stiprumo pokyčius ir tai pavojingai išbalansuoja elektrinės konstrukciją.

Avariją gali sukelti ir nerūpestinga eksploatacija – kai nesilaikoma priežiūros instrukcijų.

Kokios priežastys sukėlė pastarąją avariją, kovo pradžioje įvykusią Dusetų seniūnijoje, dar nenustatyta. Tačiau aišku, kad čia buvo pastatyta jau eksploatuota elektrinė, o jos priežiūra kelia abejonių: po avarijos nuolaužos buvo pervežtos į kitą vietą, nors, norint nustatyti objektyvias incidento priežastis, įvykio teritoriją pirmieji turi apžiūrėti nepriklausomi specialistai.